2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje

Laisvųjų testamentai

Daiva Červokienė

Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda su vaikaite Laura

Knyga „Laisvųjų testamentai. Lietuvos partizanų ir ryšininkų portretai“ pristatyta Vilniaus knygų mugėje, o Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje Vilniuje iki kovo 10-osios veikė knygos sudarytojo Klaudijaus Driskiaus fotografijų paroda tokiu pat pavadinimu. Parodoje ir knygoje – portretai Lietuvos partizanų ir ryšininkų, kurie 1944–1958 metais kovojo visose devyniose partizanų apygardose, o dabar gyvena Lietuvoje Lenkijoje, Vokietijoje ar Latvijoje.

Pasak projektų sumanytojo K. Driskiaus, Lietuvoje yra du miestai, dabartinės partizanų sostinės – Druskininkai ir Palanga. „Šie miestai, matyt, buvo laisvesni nuo sovietų laikų, tad iš tremties grįžę žmonės, kuriems neleista apsistoti savuose kraštuose, čia buvo lengviau priregistruojami, gaudavo darbo“, – sakė fotografas, išleidęs įspūdingą albumą, kuriame kasdienėje aplinkoje užfiksuoti likę gyvi partizanai ir ryšininkai.

Nepriklausomybės amžininkai

Už ilgą amžių dėkinga Aukščiausiajam

95-uosius įpusėjusi, 33 metus mokytoja dirbusi Stefanija Šliakienė dabar labiausiai mėgsta siuvinėti Autoriaus nuotrauka

Katinų kaime pas dukrą gyvenanti 95-uosius įpusėjusi Stefanija ŠLIAKIENĖ čia atvyko iš Juodupės netekusi vyro. Kai įgriso būti vienišai, persikėlė gyventi pas dukrą. Ir čia rado sau užsiėmimą: mezga, siuvinėja, neria. Su bene vyriausia amžiumi gyvenvietės moterimi, kurios rankos ir mintys skirtos kūrybai, kalbėjosi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Iš kur esate jūs kilusi, kas buvo jūsų tėvai?

Mano gimtinė – Obelių valsčiaus Degučių kaimas. Tėvas Petras Žuklys ir mama Bronislava Balčiūnaitė-Žuklienė buvo ūkininkai, valdė 13,5 ha žemės. Pradžioje teturėjo 4 ha, bet dalijant Degučių dvaro žemę dar pridėjo 4 ha, tiek pat pirko, likusią įgijo dalijant Amerikoje mirusių dėdžių palikimą.

Išgirstame įvairių vertinimų apie tuomečių ūkininkų gyvenimą. Jūs esate gyva tų laikų liudininkė, tad kaip jie išgyveno, kuo vertėsi?

Keli jubiliejai vienoje šeimoje

Devynis vaikus užauginę Emilija ir Aloyzas Kuodžiai dabar turi dvidešimt vaikaičių ir keturis provaikaičius

Vieną šeštadienį gausi šilagaliečių Emilijos ir Aloyzo Kuodžių šeima ir graži giminė rinkosi į Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrą, kurioje kun. Rimantas Kaunietis aukojo šv. Mišias, skirtas garbingam Emilijos Kuodienės 80-mečio jubiliejui, dukros Virginijos, gyvenančios JAV, 50-mečiui ir sūnaus Jono, gyvenančio Kaune, 40-mečiui.

Šešis vaikus turėjusioje šeimoje, Biržų krašte, augusi Emilija ir iš perpus mažesnės šeimos kilęs Aloyzas prisipažįsta, kad kurdami šeimą neplanavo turėti tiek daug vaikų. „Nieko neplanavome“, – kalba jubiliatė Emilija: „Kiek Dievas duos, tiek ir auginsime, čia Jo planai buvo, ne mūsų, mes – tik tarpininkai“.

Jaunystėje Aloyzas dirbo elektriku, Emilija buvo siuvėja, tačiau išėjus į kolūkio darbus, siuvimą teko pamiršti, turėjo rūpintis šeima, vaikais, kurie maži būdami ir sirgdavo, ir išdykaudavo. Devynių vaikų susilaukę Kuodžiai, visus juos užaugino dorais žmonėmis, išmokslino ir išleido į savarankišką gyvenimą. Dievulis dovanojo jų šeimai net dvidešimt vaikaičių ir keturis provaikaičius. Jie visi dalyvavo šv. Mišiose ir susirinko prie jubiliejinio stalo „Šermuto“ restorane. Šventinį stalą laimino kun. R. Kaunietis.

Lietuvybės ir Sąjūdžio šėlsmo per Varėną ir Lietuvą genamas

Apie signatarą Juozą Dringelį papasakojo Eugenijus Drobelis ir Valerija Dringelienė

Varėnos viešojoje bibliotekoje parengėme Kovo 11-osios Akto signataro Juozo Dringelio (1935–2015) veiklą pristatančią edukacinę programą (skaidres, bibliografiją, straipsnių kopijas). Jos tikslas – papasakoti apie J. Dringelio kelią į 1990 metų Kovo 11-ąją, priminti, jo nuomonę apie mūsų tautos ir valstybės gyvenimą per nepriklausomybės metus, kokią mūsų valstybę jis įsivaizdavo, supažindinama su signataro kraštotyrine veikla. Didžiausias dėmesys skirtas J. Dringelio dalyvavimui Sąjūdžio veikloje, 1990 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose, aptariamos 1992–1996 ir 1996–2000 metų Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos, jo veikla, kai nebuvo Seimo narys. Nemažas dėmesys skirtas J. Dringelio pomėgiams ir šeimai, parodytas jo, kaip tėvo, vyro, senelio, vaidmuo, pateikiama informacija apie J. Dringelio atminimo įamžinimą.

110 metų moteris apdovanota Trispalve

Šiaulių meras Artūras Visockas pasveikino vyriausiąją šiaulietę – 110 metų sulaukusią Malvyną Stonienę. Meras ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė aplankė garbiąją miestietę, gyvenančią daugiabutyje, dukros Aldonos Rozenbergerienės šeimoje. Įteikdamas jubiliatei gėles meras palinkėjo sveikatos ir pabrėžė: „Gali būti, jog esate ir vyriausioji Lietuvos gyventoja“. „Ar negalite to amžiaus patrumpinti“, – pašmaikštavo M. Stonienė.

Meras A. Visockas vyriausiajai miestietei įteikė dovaną – Lietuvos vėliavą. Kai meras ištiesė Trispalvę, susijaudinusi senolė tarė: „Telaimina Dievas Lietuvą“.

M. Stonienė kilusi iš Tytuvėnų, gimė akmenskaldžio šeimoje. Pasakojo merui, jog yra vokiečių kilmės. Jos dukra A. Rozenbergerienė žurnalistams patikslino, jog mamos mama buvo vokietė, o tėvas – lenkas. Yra dukrai pasakojusi, jog su tėvu kalbėdavo lenkiškai, o su mama – vokiškai. Bet pati save laiko lietuve.

Netekome fiziko ir visuomenininko

A†A dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas
(1931 05 11–2018 03 18)

Dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas Nuotrauka iš Propatria.lt

Kovo 18 dieną mirė dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas, Lietuvos skautų sąjungos vyr. skautininkas, fizikos mokslų daktaras, aktyvus Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, visuomenininkas, publicistas, tradicinės kultūros puoselėtojas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ordino „Už Lietuvos laisvę“ kavalierius. Vieno garsiausių Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo Stasio Šalkauskio ir dailininkės Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės sūnus Julijonas Šalkauskas gimė 1931 m.  gegužės 11 d. Vaikystėje buvo judrus ir smalsus, tad jau būdamas trejų metų mokėjo skaityti ir rašyti. Tėvo pasakojimai ir iliustruotų mokslo knygų vartymas sužadino norą žinoti ir suprasti gamtos bei pasaulio dėsningumus. Tas noras peraugo į siekį jo visame gyvenime. Net sunkiai sirgdamas visą laiką stengėsi būti pasitempęs, švariai apsirengęs ir visą gyvenimą atspindėjo savo tėvo prof. S. Šalkauskio apibrėžtą pilnutinės asmenybės sampratą.

Gydytojas ir gimtojo krašto puoselėtojas

Dr. Gediminas Kaluina

Kovo 11 dieną mirė medicinos mokslų daktaras Gediminas Kaluina. Jis gimė 1929 m. vasario 16 d. Petrošiškių k. Alizavos parapijoje, šviesioje ūkininko ir pašto tarnautojo Albino ir jo žmonos Valės – kaimo šviesuolės – šeimoje. Vėliau šeima persikėlė į Laukminiškių k. Gediminas mokėsi Lebedžių ir Virbališkių pradžios mokyklose, Kupiškio gimnazijoje. 1945 m. rugpjūčio 8 d. enkavedistai sudegino Kaluinų sodybą, o Gedimino tėvą suėmė. Jam teko nutraukti mokslus Kupiškyje ir persikelti į Kauną, vėliau į Panevėžį. Ten jis gavo brandos atestatą. Mokytis Lietuvoje ir siekti išsvajotos gydytojo specialybės buvo beveik neįmanoma. Teko pasirinkti kitą kelią. Gediminas pašaukiamas į sovietų kariuomenę ir čia jam pavyksta įstoti į Charkovo karo medicinos akademiją. 1952 metais jis baigia akademiją įgydamas karo chirurgo specialybę. Šešerius metus G. Kaluina tarnavo armijoje dirbdamas chirurgu. Po to jam pavyko grįžti į Lietuvą. Čia jis dirbo chirurgu, chirurginio skyriaus vedėju Antakalnio klinikose, Pirmoje tarybinėje ligoninėje. Bedirbdamas studijavo aspirantūroje ir 1973 metais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Vėliau dirbo Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, Naujamiesčio poliklinikoje, Elektrėnų ligoninėje. Jo stažas Lietuvoje – net 50 metų.