„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2011 m. spalio 19 d., Nr.10 (59)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

„Leidžiama likviduoti“

Antanas Rašimas

Rusijos slaptosios tarnybos sukūrė įspūdingų pajėgumų specialiosios paskirties struktūras, leidžiančias joms be didesnių sunkumų nužudyti visus užsienyje gyvenančius asmenis, kuriuos tik Kremlius įvardija kaip „šalies priešus“.

Leidinys „Daily Mail“ tvirtina, kad Rusijos FSB, likviduodama užsienio šalių teritorijose esančius Kremliaus oponentus, vadovaujasi itin slaptu įsakymu, kuris, esą. buvo pasirašytas dar 2003 metų kovo 19 dieną. Ant to dokumeto puikuojasi Rusijos FSB kontržvalgybos generolo-pulkininko Nečajevo parašas. Taigi specialusis FSB būrys, kurio uždavinys – naikinti Kremliaus priešus visame pasaulyje, buvo sukurtas dar gerokai iki į Didžiąją Britaniją pabėgusio Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyviuoju poloniu. Manoma, kad realiai FSB samdomų žudikų būrys pradėjo veikti 2004-ųjų gegužės 1-ąją.

Didžiojoje Britanijoje leidžiamas „The Daily Telegraph“ teigia turintis minėto dokumento kopiją. Dokumente tvirtinama, jog pagrindinis minėto FSB skyriaus uždavinys – stebėti, analizuoti ir ruošti planus, kaip asmenis, keliančius Rusijai pavojų, susigrąžinti atgal į šalį. Specialiame įsakyme taip pat nurodoma, jog ypatingais atvejais, kai užsienyje atsidūrusio asmens arba asmenų neįmanoma slapta susigrąžinti į Rusiją, „leidžiama juos likviduoti“. Svarbiausia, kad FSB žudikams suteikiama teisė Rusijos oponentus ir nedraugus žudyti ne tik vadinamojo „artimojo užsienio šalyse“, bet ir NATO bei Europos Sąjungos kontroliuojamose teritorijose. Prie Kremliaus priešų priskiriami nelegalių karinių, teroristinių, ekstremistinių grupuočių lyderiai bei asmenys, iš Rusijos Federacijos išvykę nelegaliais būdais.

Ispanijos leidinys „El Mundo“ pasakoja, jog viena paskutiniųjų tokio pobūdžio Rusijos FSB operacijų buvo surengta šių metų rugsėjo 16-ąją Turkijoje. Tądien Stambule vidury baltos dienos buvo nušauti trys čečėnų pabėgėliai: Bergas-Chaža Musajevas, Rustamas Altemirovas ir Zaurbekas Armijevas. Turkijos slaptosios tarnybos, visą dėmesį sukoncentravusios į pagrindinę versiją, teigia, girdi, šią žmogžudystę suplanavo ne kas kitas, o būtent specialusis FSB žudikų padalinys. Pasak Turkijos ekspertų, Rusijos FSB subūrė specialią aštuonių žmonių grupę, kuri atvykusi į Turkiją ėmė rengti kruvinąją operaciją. Vieni užsiėmė organizaciniais darbais, kiti sekė būsimas aukas, o trečioji grupė atliko vadinamąjį „juodąjį darbą“.

Aukos buvo sekamos keletą parų, o paskui nušautos Stambulo rajone, vadinamame „Zeitunburnu“. Į čečėnus šaudė paslaptingasis Zijadinas M. ir du jo bendrai iš važiuojančio automobilio. Įvykdę nusikaltimą žudikai persėdo į kitą automobilį, kuriame jų laukė Aleksandras Žarkovas ir Nadimas Ajupovas. Keli vyrai iš samdomų žudikų būrio nedelsiant paliko Turkijos teritoriją. O štai operacijai vadovavęs A. Žarkovas dėl nežinomų priežasčių pasiliko Turkijoje. Jo buvimo vieta kol kas turkų policininkams nežinoma. Viešbutyje, kuriame buvo apsistoję žudikai iš specialiojo FSB būrio, Turkijos policija terado žiūronus, naktinio matymo prietaisą ir pistoletą su garso slopintuvu. Pistoletas – „Groza“ modifikacijos. Būtent tokio tipo pistoletus šiuo metu labiausiai mėgsta FSB darbuotojai, kuriems tenka šaudyti.

Kaip tvirtina turkiškas leidinys „Hürriyet Daily News“, dar trys čečėnai paslaptingomis aplinkybėmis Turkijoje buvo nužudyti 2008 ir 2009 metais. Jie nušauti būtent iš tokios pat modifikacijos ginklo „Groza“. Šiuo pistoletu 2009-aisiais Austrijos sostinėje Vienoje nušautas ir Umaras Israilovas, buvęs Ramzano Kadyrovo asmens sargybinis, vėliau tapęs aršiu R. Kadyrovo oponentu. Turkijos slaptosios tarnybos mano, jog pagrindinis FSB taikinys šių metų rugsėjo 16-ąją buvo Bergas-Chaža Musajevas, „dešinioji Doku Umarovo ranka“. Į Turkiją 2009-aisiais gyventi atvykęs Bergas-Chaža Musajevas iš karto ėmė rūpintis galimybe šioje šalyje apgyvendinti kuo daugiau čečėnų pabėgėlių, neremiančių dabartinės Čečėnijos valdžios. Tokia politika, be abejo, labai nepatiko ir Čečėnijos vadovui R. Kadyrovui, ir Rusijos vadovybei.

Per pastaruosius kelerius metus Vakaruose iš viso nužudyta apie dešimt aukšto rango čečėnų opozicionierių. Tereikia prisiminti pačius skandalingiausius atvejus: Sulimo Jamadajevo žmogžudystė Dubajuje ir Zelimchano Jandarbijevo susprogdinimas Katare. Jei Z. Jandarbijevo žudikams pavyko išvengti keršto (Rusija pasiekė, kad žudikai būtų paleisti iš Kataro kalėjimo ir perduoti Maskvai), tai U. Israilovą Vienoje nužudę asmenys atsidūrė Austrijos kalėjime. Austrijos teismas pareiškė, kad jų, kaip samdomų žudikų, kaltė visiškai įrodyta. Taigi Vienoje šaudę FSB agentai neišvengė atpildo. Jie nuteisti kalėti ilgus dešimtmečius. Tačiau tai – greičiau išimtis nei taisyklė. Paskutiniųjų įvykių analizė byloja, kad samdomiems žudikams iš FSB struktūrų dažniausiai pavyksta saugiai sugrįžti į Rusiją.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija