Smuikuojančios aštuntokės
akys krypsta į fiziką

Bronius VERTELKA

Aštuntokę Kristiną Lauciūtę ima pyktis, kai girdi dejuojant, kad jaunimui Panevėžyje nėra kuo užsiimti Autoriaus nuotrauka

„Būdama mokykloje, aš jaučiuosi taip, kaip ir už tėvelio pečių. Traukia į ją todėl, kad čia dirba supratingas direktorius, pagarbos verti mokytojai. Elgtis pavyzdingai ir neatsilikti moksle įpareigoja ir tai, kad mokykla pavadinta šviesios atminties kunigo vardu“, - teigė Panevėžio A.Lipniūno vidurinės mokyklos aštuntokė Kristina Lauciūtė. Gegužės 15-ąją ji šventė savo penkioliktąjį gimtadienį.

Arkivyskupijos jaunųjų ministrantų šventė

Jaunųjų ministrantų malda

Gegužės 28 dieną, šeštadienį, Kaune jau antri metai iš eilės surengta arkivyskupijos ministrantų šventė. Šiais Eucharistijos metais šventę nutarta surengti Devintinių išvakarėse Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje.

Per tris šimtus iš įvairių arkivyskupijos parapijų į šventę atvykusius šv. Mišių patarnautojus pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Jauniesiems altoriaus tarnams konferenciją vedęs kun. Erastas Murauskas kalbėjo apie kiekvieno asmenišką draugystę su Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

Su bendraminčiais giedojo Marijai

Gegužės 28-ąją Kretinga buvo pilna jaunatviško klegesio. Jau penkioliktą kartą čia iš visos Lietuvos susirinko jaunimo chorai, net 41 kolektyvas, pagarbinti Dievo Motinos Marijos festivalyje „Sveika, Jūrų Žvaigžde“. Po registracijos jaunimo būriai rinkosi Kretingos Lurde, kur pamatė religinę misteriją, bandė suderinti savo balsus, bendravo su broliais pranciškonais. Galinga procesija – visi 798 festivalio dalyviai, giedodami giesmes, patraukė į bažnyčią šv. Mišių aukai. Jas aukojo Kretingos parapijos klebonas kun. brolis Evaldas Darulis, OFM, Telšių vyskupijos Šv. Cecilijos draugijos dvasios tėvas kun. Saulius Stumbra ir Žygaičių klebonas kun. Juozas Rudys.

Netradicinėje vasaros stovykloje vyks mokymai šeimoms

Rūta JONUŠKIENĖ

Daugailių pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Ligita Kunčienė

Utenos rajono Daugailių pagrindinės mokyklos socialinei pedagogei Ligitai Kunčienei nuobodžiauti nėra kada – diena veja dieną, darbai - darbus. Mokydama kitus, Ligita mokosi ir pati. Neseniai ji gynė socialinės pedagogės bakalauro diplomą Vilniaus pedagoginiame universitete. Tai jau trečiasis socialinių mokslų baigimo diplomas jaunos moters gyvenime. Nors Ligita į Daugailius kasdien važinėja iš Utenos, savo darbu patenkinta, nes jaučiasi padedanti tiems, kuriems jos pagalbos ir paramos reikia labiausiai.

Ar laimingi mūsų vaikai?

Ar suaugusieji pakankamai skiria dėmesio vaikams? Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Paminėjome Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, norėdami, kad vaikai būtų laimingi, augtų sveiki, lankytų mokyklą ir turėtų abu tėvus.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuvos moksleiviai priskiriami prasčiausiai savo sveikatą vertinančių šalių grupei. Kauno medicinos universiteto profesoriaus A.Zaborskio duomenimis, 2002 metų apklausoje 24 proc. berniukų ir 41 proc. mergaičių pareiškė, kad jų sveikata yra blogesnė nei vidutinė. Mažiausius rodiklius turinčiose šalyse tik 6,7 proc. Graikijos berniukų ir 10,2 proc. Šveicarijos mergaičių pareiškė tą patį. Tik 76,9 proc. berniukų ir 73,4 proc. mergaičių jautėsi laimingi, galvodami apie savo gyvenimą, o Olandijoje tokių berniukų buvo 95,9 proc., mergaičių -92,6proc. Optimizmo suteikia tai, kad per aštuonerių metų laikotarpį nesijaučiančių laimingų moksleivių dalis turėjo tendenciją mažėti.

Savivalda prieš blogą televizijos įtaką vaikams

Kauno rajono savivaldybės taryba gegužės 26 dieną pritarė Skuodo rajono savivaldybės tarybos ir Skuodo rajono savivaldybės vaikų ir moksleivių tėvų asociacijos iniciatyvai dėl susirūpinimo netinkamu televizijos filmų, laidų, kuriose gausu smurto, agresijos, alkoholio, kvaišalų vartojimo bei sekso scenų, transliavimo laiku ir tikslingumu.

Lietuvos moksleiviai nesijaučia
sveiki ir laimingi

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos moksleiviai ne tik dažniausiai patiria bendraamžių patyčias, patys tyčiojasi iš kitų, bet ir prasčiausiai jaučiasi - parodė 35 valstybėse atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas. Apklausos duomenimis, mūsų šalyje ir toliau išlieka rekordiškai didelis nepilnamečių savižudybių lygis. 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų tenka 38,4 vaikinų savižudybių. Rusijoje šis skaičius siekia 38,2, Latvijoje - 12,7, Estijoje - 24,1. Ypač didelį specialistų susirūpinimą kelia plintanti nuostata, kad, susiklosčius tam tikroms sudėtingoms situacijoms, savižudybė yra priimtinas problemų sprendimo būdas.

Ar išgelbės Lietuvą studentė Justė?

Algirdas MEILUS

Justiną Rakauskaitę pažįsta visas Molėtų jaunimas. Į ją atkreipia dėmesį ir vyresnieji, netgi pensininkai. Jos visur pilna, kaip sakoma, ji sukasi kaip vijurkas. Su visais moka bendrauti, kiekvieną sugeba suprasti. Tokia jau nuo pat mažens augo Marytės ir Algio Rakauskų vyresnioji dukra, kurią vadina trumpai – Justė. Šeimoje auga ir kita mergaitė, bet jaunesnioji Rakauskų duktė šiek tiek kitokio būdo negu Justė: ji ramesnė, lėtesnė, drovesnė. Abi mergaitės doros, pareigingos, pavyzdingos. Tai didelis nuopelnas tėvų, kurie eina katalikiškuoju keliu, lanko bažnyčią, dalyvauja tikinčiųjų bendruomenės gyvenime.

Ketina atstatyti prosenelio malūną

Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono viršila Gintautas Čiplys siekia užsibrėžto tikslo – bando atstatyti savo prosenelio malūną

Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono viršila Gintautas Čiplys kiekvieną laisvą nuo tarnybos savaitgalį vyksta į gimtinę Aukštaitijoje. 32 metų liktiniu tarnaujantis vyras bando atstatyti savo prosenelio malūną. Toks darbas jam - kaip pomėgis.

Apie 1900 metus Gintauto prosenelis grįžo iš Amerikos, nusipirko žemės, pasistatė gyvenamąjį namą. Pritrūkęs pinigų, jis vėl išvyko už vandenyno, matyt, galvodamas apie savo verslą. Užsidirbęs jų ir grižęs į Lietuvą pasistatė malūną 1912 metais. ( Apie tai byloja Gintauto rasta vėtrungė.) Prosenelio verslui sutrukdė atūžęs Pirmasis pasaulinis karas. Traukiantis vokiečiams, buvo uždrausta malti grūdus, kad juos galėtų surinkti iš gyventojų savo kariuomenei. Tačiau šilto ir šalto regėjęs sodietis to nepaisė. Vokiečiai tai pastebėjo ir nepaklusnųjį kaimo žmogų žiauriai sumušė. Prosenelis gyveno nebeilgai. Jo sveikatai atsiliepė ir darbas Amerikos šachtose.

Pradedama nuo darželio
ir mokyklos...

Vikaras kun. Sigitas Valauskis su vaikais ir parapijiečiais prie darželinukų parodos stendo

Praėjusių metų lapkritį Telšių vyskupo dr. Jono Borutos skyrimu Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vikaru pradėjo dirbti kunigas Sigitas Valauskis. Šilališkiai ir jo aptarnaujamos Vaitimėnų parapijos tikintieji pastebėjo nuoširdų šio jauno kunigo pamaldumą, atsakingumą ir sugebėjimą bendrauti su vaikais, juos patraukiant bažnyčion.

Mama, noriu į stovyklą

Kaip ir kasmet Lietuvon atkeliavo vasara, kuri moksleivius lepina renginiais ir stovyklomis. Ar gali būti kas nors geriau, kaip galimybė susirasti naujų draugų ir gerai praleisti laiką? Vienas iš būdų aktyviai pailsėti – vasaros stovyklos. Juk tai ne tik naujų pažinčių lobynai, bet kartu tai ir puiki pamoka, kaip bendrauti ir gyventi bendruomenėje, kaip spręsti iškilusias problemas.

Amerikos lietuviai aukojo vaikų vasaros poilsiui

Amerikos lietuviai aštuonių rajonų socialiai remtinų vaikų vasaros poilsiui paaukojo 50 tūkst. dolerių. Kaip sakė Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Vygaudas Ušackas, už šiuos pinigus poilsiaus ir kompiuterinio raštingumo mokysis sunkiau gyvenančių Utenos, Molėtų, Akmenės, Zarasų, Anykščių, Ukmergės, Vilniaus ir Marijampolės rajonų moksleiviai. „Kai prieš šešerius metus drauge su žmona Loreta pradėjome remti Utenos rajono Daugailių mokyklą, kaimuose jau buvo kompiuterių, tačiau nebuvo kam mokyti vaikų. Pagalvojome, kad kompiuterinio raštingumo įgūdžių vaikai galėtų išmokti vasarą - stovyklose ne tik ilsėtųsi, bet ir padirbėtų su profesionaliais programuotojais“, - sakė ambasadorius. Pasak V. Ušacko, šiam tikslui pinigų aukojo Amerikos lietuvių bendruomenės ir Amerikos lietuvių draugai. Pernai už geradarių lėšas buvo pasirūpinta penkių rajonų vaikų vasaros poilsiu ir lavinimu, o šiemet - jau aštuonių.

Šviesiam mylimos dukros Ievos atminimui

Šiaulių J.Janonio gimnazijos abiturientė Ieva Juknaitė

Jau daugiau kaip du mėnesiai, kai mano dukros Ievutės Juknaitės, Šiaulių J.Janonio gimnazijos abiturientės, nekaltą kraują sugėrė pavasariu alsuojanti Italijos žemė, o jos jaunas ir gražus kūnas ilsisi šventoje Lietuvos žemėje.

Kovo 29-osios naktį gavome baisią žinią, kad Ievutė netoli Milano patyrė avariją, padėtis yra labai rimta, o vilties, kad išgyvens – mažai.

Kitą dieną su viltimi ir nerimu leidžiuosi Milano oro uoste. Netrukus atsiduriu modernios ligoninės reanimacijos palatoje, kur mano šviesulėlio gyvybę palaiko aparatai ir medikamentai. Medikų akyse matau užuojautą, man padėkoja, kad atvykau ir praneša, kad dukros padėtis labai sunki.