Piligrimystė į tremties vietas

Kun. Saulius Bužauskas

Šv. Mišios Vorkutos lagerių kapinėse

Visiems žinomos piligriminės kelionės į pamaldumu ir stebuklais garsias Lietuvos bei pasaulio šventoves. Tačiau vykti ten, kur apie stebuklus buvo tik svajojama, o tikėjimas ir gyvybė buvo vienintelės neatimtos vertybės, – ne dažnam priimtina.  Grupė brandaus amžiaus katalikiško jaunimo surengė bene pirmąją piligriminę kelionę į Rusijos federacijos Komijos respublikoje esančias lietuvių tremties ir kalinimo vietas. Piligriminės kelionės dalyviai ne tik tvarkė kapines, bet tremties, lagerių vietose meldėsi, tundros ar taigos platybėse susikaupė šv. Mišiose, kurias aukojo kartu vykęs kunigas Saulius Bužauskas.

Marijonų gimnazija pradėjo mokslo metus

Marijonų gimnazijos direktorius kun. Vytautas Brilius MIC pradeda mokslo metų atidarymo šventę

Rugsėjo 1-osios šventė Marijonų gimnazijoje prasidėjo šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje, kurias aukojo  gimnazijos direktorius kun. dr. Vytautas Brilius MIC ir gimnazijos kapelionas kun. Petras Wojtonis MIC.

Po šv. Mišių gimnazijos kiemelyje Tautiška giesmė ir gimnazijos himnas atvėrė naujųjų mokslo metų pradžią. Po jų gimnazijos direktorius kun. V. Brilius pasveikino gimnazijos bendruomenę su mokslo metų pradžia ir pristatė atvykusius svečius.   

Pralošti gyvenimai ir prisikėlimo viltis

Benjaminas ŽULYS

Sunki liga

Kaune, šalia Kunigaikščio Vytauto Didžiojo Švenčiausiosios Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios, kiekvieną antradienį ir penktadienį pusę septynių vakaro renkasi Anoniminių lošėjų (AL) draugijos nariai, jaučiantys nenumaldomą potraukį šiam azartui. Neseniai ši draugija paminėjo savo gyvavimo penkerių metų sukaktį. Tuose susirinkimuose atėjusieji atvirai dalijasi savo išgyvenimais, patirtais sunkumais, svarsto su tuo susijusius klausimus.

Dėl Pirmosios Komunijos užsienyje gyvenantiems vaikams

Pirmoji Komunija dvasiniai vaisinga ne tik vaikams, bet ir jų tėvams Gedimino JOKŪBAIČIO nuotrauka

Jūsų Ekscelencija Vyskupe,

Į Jus kreipiasi NN, gyvenusi Žemaitijos miestelio parapijoje. Jau treti metai, kaip  kartu su vyru ir  dviem vaikais gyvenu ir dirbu Norvegijoje. Mano dukra jau trečius metus lanko norvegišką mokyklą, bet mes neturime galimybės grįžti į Lietuvą, lankytis bažnyčioje ir prieiti prie Pirmos Komunijos.  Dukrai jau 11 metų. Birželio mėnesio pabaigoje kreipiausi čia, Žemaitijoje, į kunigą, kuris patarė pirmiausia kreiptis į Jus.

Mums rašo

„Atgaivos“ stovykla

JAV lietuvių bendruomenės dėka Igliaukos šv. Kazimiero parapijos aktyviausio jaunimo grupelė turėjo galimybę dalyvauti tęstiniame „Atgaivos“ projekte-stovykloje, kurios tikslas – ugdyti tikėjimą Dievu, skiepyti sveiką gyvenseną be žalingų įpročių, mokyti gražaus tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo,  susipažinti su šventomis Lietuvos vietovėmis.

Pirmąją stovyklos dieną laukė ilga kelionė į Kryžių kalną. Pranciškonų koplyčioje pasimeldę ir padėkoję Kūrėjui už puikią dieną, vykome į Tytuvėnus, čia aplankėme nepaprasto didingumo ir grožio vienuolyną. Paskui Šiluvoje kiekvienas asmeniškai išsakėme savo prašymus ir dėkojome Dievo Motinai Marijai.

Mums rašo

Džiugina viltinga ateitis

Prieš porą metų savo gyvenimo šimtmetį minėjo Lietuvos katalikių moterų sąjunga. LKMS – viena seniausių ir savo laiku viena gausiausių katalikiškų organizacijų Lietuvoje, nenutrūkstamai veikusi nuo įsisteigimo iki šių dienų. Okupacijai užgniaužus veiklą, ją tęsė emigracijoje, išsaugodama net vėliavą. Dabar toji vėliava vėl Lietuvoje.

Šiais metais tokį jubiliejų švenčia ateitininkai. Džiaugsmas netilpo širdy, matant šventiniame kongrese jaunystės entuziazmu švytinčias gretas jaunuolių, pasiryžusių „visa atnaujinti Kristuje“ ir „Tėvynės ateitį reginčius laimingą“. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, žvelgdamas į juos nuo Vilniaus Arkikatedros altoriaus, skatino jų drąsą ir ryžtą Evangelijos žodžiais: „Nesibijok, mažasis būry!“ Šitas „būrys“, beje, ne toks jau mažas, pradėjęs savo veiklą dar carinės vergovės laikais ir prikėlęs beveik merdinčią tautą naujam, šviesiam religiniam bei kultūriniam gyvenimui. Gal pagaliau pradėsime gyti nuo materialistinių, ateistinių, nihilistinių ir visokių kitokių intoksikacijų, kurios vis dar nuodija atgautos laisvės atmosferą. Duok, Dieve, kuo daugiau tokio jaunimo!

Mums rašo

Suvienyti Kristaus

Mes beldžiame, mums atidaro, o kai prašome, mes gauname! Ir visa tai vyksta Alytaus pataisos namuose. Dabar mes meldžiamės, o, rodos, visai neseniai buvome piktojo suklaidinti, darėme nusikaltimus, visokias niekšybes, skandinome artimuosius, kenkėme aplinkiniams. Ir kai sielvarto draskančiom širdim, nerasdami paguodos nusižeminome ir pagalbos kreipėmės į Viešpatį, maldoje iš jo gavome atsakymą, kad jis mus išgirdo ir tiesia savo tėvišką dešinę paklydusiems vaikams. Džiaugsmas užliejo širdį supratus, kad mes jam esame reikalingi. O Viešpats puikiai žino, ko mums reikia ir kaip praturtinti bei sustiprinti mūsų sielas. Taigi pusę metų du trečiadienius per mėnesį pas mus iš laisvės ateidavo pasiaukoję žmonės. Kai matai jaunutę, gležnutę sesutę tarp nuteistų vyrų, nejučia suabejoji, ar jai pavyks mums paskelbti Dievo žodį ir sklandžiai išdėstyti „Alfa“ kursą. Bet juk kartu ir supranti, iš kokio piktojo tos abejonės. Tad visų nuteistųjų vardu, išklausiusių visą kursą (o mūsų buvo apie 50 vyrų), norime padėkoti Sandrutei už jos atsidavimą, rūpestį ir ryžtą, kad ji visą tą laiką mus globojo, kvietėsi kartu žmones, kurie taip pat yra pilni Šventosios Dvasios, ir galėjo liudyti apie savo gyvenimus, pasidalyti išmintimi apie Kristų, melstis ir šlovinti Jėzų. Kursai atskleidė, kaip mumyse veikia Dievas. Kiekviename susirinkime buvo  nagrinėjama vis nauja tema. Įžanga ir liudijimu pradžią padarydavo svečias, paskui dienos temą pratęsdavo dvasininkas filmuotoje medžiagoje. Dėl jaukumo pasiskirstydavome į mažesnes grupeles. Kiekvieną grupelę globojo svečias, ir laikui bėgant pajutom, kaip mus tai suvienijo. Pirmus susirinkimus tik smalsiai klausėmės ir dėjome į širdį išgirstus žodžius, o laikui bėgant jau ir meldėmės drauge, giesmėmis šlovinom Viešpatį, netgi liudijome patys apie savo gyvenimus, kaip mus pakeitė Kristus. O kiekvieną tokį susirinkimą baigdavome Sandrutės vaišėm – arbata ir sausainiukais. Tas pusmetis mums nešė šilumą ir jaukumą, laukdavome tų susirinkimų, nes juose jutome Šventosios Dvasios dvelkimą, širdys virpėjo nuo sesės Brigitos Genovaitės Krisiūnaitės (Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos vargonininkės) giesmių. Nuoširdūs liudijimai liejosi iš Nerijaus ir Zitos Čekavičių, taip pat ir Laimutės ir Alvydo Stankevičių (Krikščionių bendruomenės „Tikėjimo žodis“ narių). Savo motiniškus, mums taip gerai suprantamus išgyvenimus perteikė gydytoja Dalia Mackevičienė, o savo dievišku spinduliavimu visuose susirinkimuose dvelkė vienuolė sesė Ramutė Račkauskaitė, kuri apsilanko mūsų pataisos namų koplyčioje per visas didžiąsias katalikų šventes, taip pat vienuolės misionierės iš Peru Lina Delicia Luna Cordova, ses. Rubelinda Ada Anzualdo Varela ir ses. Rosario Milagro Gonzales Figueroa, dabar dirbančios Miroslavo Švč. Trejybės parapijoje.

Mums rašo

Skurdusis materialumas

„Išpuikusi, pasipūtusi, išlepusi mergiotė!“ – tokius žodžius Elena nuolat girdi iš aplinkinių draugų ir artimųjų. Kad ir kaip jai pačiai sunku pripažinti, šie žodžiai buvo pelnyti. Atrodo, kad nuo pat gimimo jos pasąmonėje įskiepyta gauti visko, ko užsigeidžia.  Elena tvirtai vadovaujasi šia gyvenimo  taisykle. Kol kas, atrodo, jai puikiai sekasi. Turi be galo ją mylinčius tėvus, kurie visuomet pildo jos paaugliškas užgaidas. „Kad tik niekada jai nieko netrūktų...“ – jie, atrodo, tik ir gyvena dėl mylimos Elenytės. Argi tai daug? Žinoma, ne – visi tėvai augina vaikus, kad šie juos mylėtų. Tokia jų gyvenimo pareiga, neapsakomas troškimas.

Mokinių atvirukuose ir piešiniuose – dvi dešimtys bažnyčių

Vytautas Bagdonas

Anykščių miesto šventės metu moksleivių piešinių parodą „Anykščių krašto bažnyčios“ buvo galima apžiūrėti tiesiog gatvėje

Anykščių rajono Kūrybos ir dailės mokyklos moksleiviai ir pedagogai jau nebe pirmi metai vykdo tęstinį projektą „Anykščių krašto vaizdai“. Piešinių paroda „Anykščių krašto bažnyčios“ buvo skirta Miesto šventei ir pasaulio anykštėnų VI suvažiavimui „Su Šventąja širdy“ ir liepos 23-25 dienomis eksponuota miesto centre, vėliau perkelta  į Anykščių sakralinio meno centrą. Šiemet jaunieji dailininkai tapė Anykščių krašto bažnyčias, koplyčias ir kitus maldos namus. Ligitos Peliakaitės, Simonos Gudaitės, Kornelijos Orlovos, Vitalijos Lebedevaitės, Mėtos Pelegrimaitės, Benitos Kiliūtės, Aistės Bajoravičiūtės, Guodos Rimkutės, Viktorijos Aleknavičiūtės, Ivetos Mikalajūnaitės, Kristinos Bubelytės, Editos Davidonytės, Viktorijos Šukytės, Rugilės Palevičiūtės, Lauryno Pipiro darbuose užfiksuotos Anykščių rajone esančios bažnyčios.

Ryžtas „Visa atnaujinti Kristuje“

Vyskupo Eugenijaus Bartulio globojamas Šiaulių vyskupijos katechetikos centras 2010–2011 mokslo metų tema parinko „Visa atnaujinti Kristuje“ – tai  šimtmetį švenčiančio ateitininkijos sąjūdžio šūkis. Į mokslo metų atidarymą, kuris vyko rugpjūčio 26–27 dienomis Šiauliuose, atvyko svečias iš Amerikos – kun. dr. Kęstutis A. Trimakas.

Rugpjūčio 26 dieną  Šiaulių vyskupijos katechetikos centre susirinko nemažas būrys besidominčių ateitininkijos organizacija ir jos ideologija. Kun. K. A. Trimakas prisipažino, kad klausimas, kas yra ateitininkas, jį lydi nuo 1946 metų, kai Miuncheno lietuvių gimnazijos mokytojas jį paskatino įsteigti ateitininkų moksleivių kuopą. Tada lankė kursus, stovyklas, pirmininkavo kuopai, davė įžodį... Vėliau, jau būdamas kunigu, tapo Studentų ateitininkų sąjungos dvasios vadu, ilgamečiu ateitininkų žurnalo „Ateitis“ vyriausiu redaktoriumi, Šiaurės Amerikos ateitininkų dvasios vadovu, Ateitininkų Federacijos tarybos nariu. Aiškindamas ateitininkų šūkį kun. K. Trimakas teigė,  kad ateitininkų šūkio pirmasis šaltinis yra ne apaštalo Pauliaus laiškas Efeziečiams (Ef 1,9-10 ), bet Jėzaus žodžiai Apreiškime Jonui „Aš darau visa nauja“ (Apr 23, 1).