„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2011 m. balandžio 15 d., Nr.4 (137)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Seminarijų naujienos

Trečiakursių mediumas ir Užgavėnės

Užgavėnių šventėje kiekvienas
galėjo pajusti Spalio revoliucijos
ir vėlesnių Rusijos įvykių dvasią

Kovo 8-osios vakare Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Užgavėnių šventė ir mediumas, skirtas trečiakursių brolių studijų pusiaukelei pažymėti. Programos paruošimu rūpinosi ketvirtojo kurso klierikai. Tą vakarą kiekvienas iš šventės dalyvių galėjo pajusti Spalio revoliucijos ir vėlesnių Rusijos įvykių dvasią. Seminarija trumpam tapo sovietmečio laikų „įkalinimo įstaiga“, o visi joje gyvenantys – „kaliniais“, nuteistais už kokį nors nusikaltimą. Ypatingo išbandymo metas buvo trečio kurso „kaliniams“, kurie tą vakarą buvo tardomi „kalėjimo prižiūrėtojų“ – ketvirtakursių. Įvairūs klausimai apie „kalėjimo“ vadovus, gyvenimo sąlygas, kalinių pramogas, žymiausius sukilimus šiems „kaliniams“ tapo maksimaliu išbandymu. Į tardymą buvo įtraukti ir kiti „kaliniai“. Jie savo teisingais atsakymais turėjo padėti tardomiesiems išvengti bausmių. Deja, daugybė atsakymų „šovė pro šalį“, todėl tardomieji turėjo atlikti jiems paskirtą bausmę: daryti atsispaudimus, dainuoti, suvalgyti citriną, ragauti „kalėjimo“ valgio. Pasibaigus tardymui buvo perskaitytas nuosprendis – „trečio kurso kaliniai“ nuteisti dar trejiems metams „kalėjimo“ bei pataisos darbų. Vakaro programa užsibaigė lietuvių liaudies dainomis ir Morės sudeginimu.   

Gavėnia – Kristaus kančios apmąstymas

Gavėnios laikotarpis, kurio metu esame kviečiami į atsinaujinimą ir atgailą, yra puiki galimybė pažvelgti į savo gyvenimą ir susimąstyti apie jo kokybę. Gavėnia kviečia kiekvieną įvertinti savo santykį su artimaisiais ir Dievu.

Šis susikaupimo laikotarpis prasidėjo Pelenų trečiadienį. Tą dieną seminarijoje vyko susikaupimo diena, kuriai vadovavo kun. Kęstutis Dailydė. Susikaupimo dienos vadovas konferencijų metu kvietė apmąstyti nuodėmę ir jos pasekmes. „Esame sukurti meilei, todėl turime su dėkingumu priimti Jo meilę ir Jam dėkoti, kartu pripažindami esą nusidėjėliai“, – teigė kunigas. Sakydami, kad neturime nuodėmės, skendėtume iliuzijose, o tam, kad būtume išlaisvinti, turime pripažinti savo nuodėmes.

Kalbėdamas apie maldos gyvenimą, kun. Kęstutis kvietė įsižiūrėti į Kristų maldoje, nes nėra tobulesnio pavyzdžio už Jį. Geriausiai tai matome evangelijose, kurios mums pristato besimeldžiantį Jėzų. Jėzus pasitraukdavo į vienumą ir ilgai melsdavosi, visada rasdavo gerą laiką maldai, malda lydėdavo ir Jo darbus. Taip Jis moko melstis ir savo mokinius, parodydamas, kad ir mes turime būti maldos žmonėmis.

Susikaupimo dienos pabaigoje vadovas kalbėjo apie Jėzaus Kristaus meilę. „Tam, kad geriau pažintume Jo meilę, turime apmąstyti Jėzaus kančią. Kančia gali atrodyti kaip pralaimėjimas, bet tik tada, kai ji atskiriama nuo prisikėlimo. Tarp kančios ir prisikėlimo yra glaudus ryšys. Be prisikėlimo neįmanoma suprasti kančios esmės“, – sakė kun. Kęstutis.

Gavėnios laikotarpis – Kristaus kančios, Jo meilės mums apmąstymas. Seminarijoje kiekvieną trečiadienį yra giedami graudūs verksmai, o penktadieniais apmąstomos kryžiaus kelio stotys.

Tėvų dienoje – spektaklis „Šiaurė“

Kovo 18 dieną, Šv. Juozapo, seminarijos globėjo, iškilmės išvakarėse, į seminariją suvažiavo klierikų tėveliai, dėstytojai ir seminarijos darbuotojai. Vakaras prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Pilaitės šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Valdas Girdziušas. Šių šventų Mišių metu buvo meldžiamasi už kardinolą Audrį Juozą Bačkį, šventusį kunigystės 50 metų jubiliejų, taip pat už seminarijos bendruomenę, klierikų tėvelius ir gimines. Šv. Mišių pabaigoje buvo iškilmingai pašventinta šv. Juozapo ikona, kuri kitą dieną buvo padovanota kardinolui.

Paskui visi žiūrėjo spektaklį „Šiaurė“, kurį pagal Kristinos Trinkūnaitės scenarijų suvaidino penktojo kurso klierikai. Tai pasakojimas apie Oną Česnutienę, į kurios ramų ir paprastą gyvenimą įsiveržęs karas ir okupacija pavertė jį pragaru. Jauna moteris su mažais vaikais buvo ištremta į Sibirą. Tačiau nei užgriuvę sunkumai, ligos, artimųjų žmonių netektis jos nepalaužė – mintis apie tėvynę ir artimuosius padėjo viską ištverti.

Po spektaklio valgykloje vardadienio proga buvo pasveikinti visi Juozapai, vaišinamasi ir bendraujama.

Šv. Juozapo iškilmė ir kardinolo 50 metų kunigystės jubiliejus

Kunigystės 50-mečio jubiliejaus
proga Kardinolui įteikiama
šv. Juozapo ikona, kurią nutapė
klierikas Robertas Moisevičius

Šv. Juozapo,  Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio ir Jėzaus Kristaus globėjo, iškilmė yra bene svarbiausia Vilniaus seminarijos šventė, nes tai – jos Globėjo šventė.

Šiais metais tądien sutapo dar kelios šventės – kardinolas Audrys Juozas Bačkis šventė ne tik savo vardadienį, bet ir kunigystės 50-ties metų jubiliejų. Šia proga visa seminarijos bendruomenė drauge su Lietuvos vyskupais,  Vilniaus arkivyskupijos kunigais, kitų konfesijų atstovais bei visais tikinčiaisiais dalyvavo šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, kurias dėkodamas Dievui už kunigystės dovaną aukojo pats sukaktuvininkas. Po šv. Mišių svečiai susirinko Vilniaus arkivyskupijos kurijoje pasveikinti Kardinolą. Seminarijos bendruomenę sveikino rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas, dėkodamas Eminencijai už tai, kad atkūrė Vilniaus seminariją, ją pastatė, nuolat ja rūpinasi ir suteikė jai Šv. Juozapo vardą. Kaip dėkingumo ženklą seminarijos bendruomenė įteikė jubiliatui šv. Juozapo ikoną, kurią nutapė seminarijos klierikas Robertas Moisevičius.

Kovo 11-oji

Nepriklausomybės akto signataras
Vladas Terleckas seminarijos
rektoriui kun. Žydrūnui Vabuolui
įteikė Lietuvos valstybės
nepriklausomybės akto kopiją

Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, seminaristai drauge su visais tikinčiaisiais susirinko Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje padėkoti Dievui už Nepriklausomybės dovaną šv. Mišių aukoje. Vakare seminarijoje apsilankė garbingas svečias – Nepriklausomybės akto signataras Vladas Terleckas. Svečias pasveikino visus su šventėm ir seminarijos rektoriui kun. Žydrūnui Vabuolui įteikė Lietuvos valstybės nepriklausomybės akto kopiją.

Signataras susitikimo metu pasakojo apie savo vaikystės laikus, prisiminė tuometinėje visuomenėje galiojusias moralines normas bei dvasines vertybes, kurios vėliau, užgriuvus sovietiniam jungui, buvo naikinamos. Iš žmonių gyvenimo buvo išstumiamas dvasinis matmuo: jiems buvo užkraunamas didelis lažas, skiriamos ilgos darbo valandos, kad žmonės neturėtų laiko sekmadieniais lankytis šv. Mišiose ir puoselėti dvasinį gyvenimą. Televizijoje ir radijuje buvo transliuojamos laidos, diegiančios priešingas vertybes, slopinančios nepriklausomybę ir tautiškumą.

Svečio teigimu, patriotizmas – dekaloginė vertybė. Ketvirtasis Dekalogo įsakymas sako, kad turime gerbti savo tėvą ir motiną. Vadinasi, ir savo tėvų bei protėvių žemę. Svečias apgailestavo, kad vaikai ir jaunimas šiandien mažai domisi savo tautos asmenybėmis ir istorija.

Signataras pasidalino išgyvenimais iš 1991 sausio 13-osios įvykių, prisiminė tuometinį žmonių susitelkimą, tvirtumą ir apsisprendimą. Toks patriotizmas kuria bendruomenės atmosferą, neleidžia žmogui jaustis vienišam.

Susitikimo pabaigoje svečias atsakė į seminaristų klausimus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija