„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2011 m. rugpjūčio 26 d., Nr.8 (141)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Pasaulinių jaunimo dienų dalyvių Kryžiaus kelias

Mindaugas BUIKA

Plaikstosi beveik dviejų
šimtų valstybių vėliavos

Jaunasis katalikas iš Kubos

Brazilijos dalyviai džiaugiasi,
kad sekantis kitas susitikimas
2013 metais vyks jų šalyje –
Rio de Žaneiro mieste

Beveik visuose renginiuose
dalyvavo Ispanijos
karalius Chuanas Karlosas
ir karalienė Sofija

Nuotraukose – įspūdingo
tarptautinio jaunųjų katalikų
sąskrydžio renginių akimirkos

Vienuoliškuose mąstymuose pasaulio kentėjimai

Stebėtojų ir dalyvių pripažinimu, vienas iš prasmingiausių ir labiausiai jaudinančių praėjusių Pasaulinių jaunimo dienų renginių buvo Kryžiaus kelio celebravimas centrinėmis Madrido aikštėmis ir gatvėmis. Penktadienio, rugpjūčio 19-osios vakarą, popiežius Benediktas XVI ir šimtai tūkstančių jaunų žmonių iš viso pasaulio apmąstė Kristaus didžiosios kančios ir savo pačių kentėjimų krikščioniškąją vertę. Šiai procesijai iš įvairių Ispanijos regionų į sostinę buvo atgabentos tradicinės ir labai meniškos XVII ir XVIII amžių Kryžiaus kelio stočių skulptūros, kurios atspindi katalikiškos ispanų tautos pamaldumo papročių įvairovę.

Mąstymus Via Crucis stotims buvo paprašytos sukurti Kryžiaus mažųjų seserų kongregacijos vienuolės. Šios bendruomenės, kurios charizma rūpintis pačiais vargingiausiais, įkūrėją ispanę vienuolę šv. Kryžiaus Angelę (Angela de la Cruz) popiežius Jonas Paulius II beatifikavo 1982 metais, lankydamasis Sevilijoje (šiame Ispanijos mieste minėta kongregacija 1875 metais buvo įkurta) ir paskelbė šventąja 2003 metais. Tuomet homilijoje palaimintasis Jonas Paulius II sakė, kad naujoji šventoji „tobulai suvokė Kryžiaus mokslą ir savo pačios galingu liudijimo pavyzdžiu išaiškino jį savo dvasinėms dukterims“.

Šis liudijimas artimu bendradarbiavimu su kenčiančiais buvo išreikštas ir dabartinėse Kryžiaus mažųjų seserų meditacijose. Pasaulinių jaunimo dienų procesijoje kryžių taip pat buvo patikėta nešti grupėms jaunų žmonių iš labiausiai dėl įvairių problemų kenčiančių šalių ir visuomenės  sluoksnių. Štai, nešant kryžių jaunuoliams iš Ruandos ir Burundžio, tų Afrikos šalių, kurios neseniai patyrė tiesiog genocidinio masto pilietinius konfliktus, buvo meldžiamasi už daugybės konfliktų, karų nekaltas aukas, meldžiamasi už taiką ir gyvybės gynimą.

Prie atskirų Via Crucis stočių taip pat pamaldžiai buvo prisiminti jaunieji bedarbiai, ypač gausūs migrantai, neretai kenčiantys dėl skaudžių rasizmo apraiškų ir kitokio neteisingumo. Buvo paminėtos bejėgės alkoholio, narkotikų ir kitokių ydų aukos, kad melstų Kristaus išgelbėjimo. Nemažai maldinguose mąstymuose kalbėta ir apie žmogiškąją asmenybę naikinančius ateistinius bei sekuliaristinius režimus, brutalaus smurto, seksualinio išnaudojimo blogį, kitus nusikaltimus prieš vaikus ir suaugusius. Taip pat perdėtas vartotojiškumas, materializmas, nihilizmas ir kitos šiandienos problemos, paliekančios dvasinę tuštumą jaunų žmonių gyvenime. Procesijoje, nešant kryžių jauniems katalikams iš Haičio ir Japonijos, prisimintos baisių stichinių nelaimių – žemės drebėjimų, cunamių, sausrų ir epidemijų – aukos, nurodant į tuos gausius „geruosius samariečius“, kurie padeda įveikti šių nelaimių sunkias pasekmes daugelyje pasaulio kampelių. Pranešama, kad su Madrido valdžios leidimu šioje įspūdingoje jaunų žmonių Kryžiaus kelio procesijoje dalyvavo būrys jaunuolių iš Ispanijos įkalinimo įstaigų.

Popiežius pabrėžė aukos prasmingumą

Užbaigiant šį celebravimą, savo pastebėjimus dalyviams išsakė popiežius Benediktas XVI, kuris pirmiausia padėkojo mąstymų autorėms Kryžiaus mažosioms seserims už pagalbą suvokti Kristaus kančios slėpinį. Jame išreikšta tikroji Dievo išmintis, vertinant pasaulio reikalus ir vertinant tuos, kurie save laiko išmintingais. (Plg 1 Kor 1, 17–19). Šventasis Tėvas taip pat pasidžiaugė, kad Pasaulio jaunimo dienų dalyvių kelionėje į Kalvariją labai padėjo iš Ispanijos diecezijų atgabenti religinio meno paveldo pavyzdžiai. „Šiuose atvaizduose taip artimai siejasi tikėjimas ir menas, kad persmelkia mūsų širdis ir skatina atsivertimą“, – kalbėjo Benediktas XVI, pabrėždamas esminę religinės meninės raiškos tarnystę išganymui.

Žengiant paskui Kristų į Jo aukos vietą Kalvarijos aukštumoje, pirmiausia mintyse ateina  apaštalo šv. Pauliaus žodžiai: „Kristus pamilo mane ir paaukojo save už  mane“ (Gal 2, 20). Šios begalinės meilės akivaizdoje, anot Popiežiaus, ir mes savęs turime klausti, kaip į tai atsiliepsime, kuo atsidėkosime. Taigi „Kristaus kančia skatina mus prisiimti ant savo pečių pasaulio kentėjimus būnant tikrume, kad Dievas nėra nutolęs ar atsitraukęs nuo žmogaus ir jo rūpesčių“. Priešingai, Jis, savo Sūnaus įsikūnijimu ir tapimu vienu iš mūsų bei baisios žmogiškosios kančios realiu patyrimu, patvirtina, jog visuose žmogiškuose kentėjimuose egzistuoja Dievo užjaučiančios meilės veikimas, o tai, savo ruožtu, stiprina viltį.

Pasiremdamas savosios enciklikos „Spe Salvi“ mokymu, Šventasis Tėvas nurodė, jog tokios išganančiosios vilties paieškoje reikės „ieškoti ir nelaimingųjų“, dalintis su kitais jų žmogiškaisiais kentėjimais, skleisti meilę ir užuojautą, taip pat patiems tampant išganymo ženklais. „Kentėti su kitais ir dėl kitų; kentėti vardan tiesos ir teisingumo; kentėti iš meilės ir tam, kad pats taptum asmeniu, kuris tikrai myli – tokie yra fundamentalūs žmogiškumo elementai ir jų apleidimas reikštų paties žmogaus sunaikinimą“, – mokė popiežius Benediktas XVI jaunuosius katalikus, kviesdamas tai praktikuoti savame gyvenime. Jis pabrėžė, kad Kryžius nėra pralaimėjimo ženklas, bet atsidavimo meilėje išraiška, kuri gali būti išplėtojama iki aukščiausios gyvybės aukos.

„Kryžius savo pavidalu ir savo prasme išreiškia šią dangiškojo Tėvo ir Sūnaus meilę žmonėms, – aiškino Popiežius. – Jame mes atpažįstame aukščiausios meilės ikoną, kuri moka mus mylėti, ką Dievas myli ir tuo būdu, kaip Jis myli. Tokia yra Geroji Naujiena, kuri neša viltį pasauliui.“ Baigdamas Šventasis Tėvas kvietė kreipti žvilgsnį į Švč. Mergelę Mariją, taip pat atėjusią į Kalvariją, „kad būtų mūsų Motina“. Jos globos labai reikia kiekvienam gyvenimo kelyje, ypač „kančios naktyje“, kad išliktume tvirti, kaip kad ji buvo, stovėdama savo Sūnaus Kryžiaus papėdėje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija