Vienuolė sesuo Pranciška: „Amžinieji įžadai – lyg priesaika sutuoktiniui“

Šiais metais pirmą kartą vykusiuose „Metų jonavietės“ rinkimuose „Metų vertybių puoselėtoja“ paskelbta sesuo Pranciška Neringa BUBELYTĖ. Interviu su ja išspausdintas „Jonavos žiniose“.

Sesuo Pranciška dažnai groja gitara

Sesuo Pranciška susiima abitą ir sėdasi prie automobilio, kuris jai reikalingas kaip ir bet kuriam iš mūsų kasdieniniame darbe, vairo. Bet kažkodėl neišdrįstu jos paklausti, ar vienuoliškas abitas netrukdo išminti sankabos. Nedrįstu paklausti ir to, ar netikėtai prieš pat nosį užsidegus raudonam šviesoforo signalui iš jos lūpų gali išsprūsti necenzūrinis žodis. Tačiau pasikalbėjus su Pranciška tarsi kortų namelis sugriūva stereotipai. Jauna moteris gyvena socialiai aktyvų gyvenimą ir dienų neleidžia užsidariusi celėje – taip gali pasirodyti tik mums, pasauliečiams.

Jauna vienuolė turi ir savo „feisbuko“ paskyrą, tačiau socialiniame tinkle būna gana retai. „Man tai nelabai patinka, pasidomiu tik, kuo gyvena mano jaunimas“, – sako, ir dar priduria, kad tam trūksta ir laiko. Pokalbis su Jonavoje gyvenančia ir dirbančia seserimi Pranciška – apie viską. Iškalbi moteris dega tikra gyvenimo aistra.

Jaunimo Gailestingumo jubiliejus Krokuvoje

Mindaugas Buika

Popiežius iš renginio dalyvių užsiregistravo pirmasis

Gausus ir prasmingas dalyvavimas

Didžiausias dabar minimų šventųjų Gailestingumo jubiliejaus metų renginys, dalyvaujant popiežiui Pranciškui, bus liepos pabaigoje Lenkijos istorinėje sostinėje Krokuvoje įvyksiančios Pasaulinės jaunimo dienos, kurių evangelinė tema – „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7). Tikimasi, kad tame susitikime dalyvaus daugiau kaip 2 milijonai žmonių, atvyksiančių iš beveik 180 šalių, įskaitant vieną milijoną Lenkijos piliečių. Didžioji dalis užsieniečių bus vaikinai ir merginos iš kaimyninių Rytų Europos šalių, dėl to tarp devynių pagrindinių oficialių renginio kalbų įvesta rusų ir ukrainiečių kalba. Bus gausios kitų Europos šalių delegacijos: tikimasi, kad į Krokuvą atvyks bent 100 tūkstančių italų. Tvarką tokiame masiniame renginyje padės prižiūrėti didelė tarptautinė 25 tūkstančių savanorių grupė (20 tūkstančių lenkų ir 5 tūkstančiai užsieniečių). Įvykius ir Šventojo Tėvo vizitą nušvies 6500 akredituotų žurnalistų. Apie 60 proc. jaunųjų piligrimų priims Krokuvoje ir apylinkėse gyvenančios šeimos, o likusieji 40 proc. bus paskirstyti ir apgyvendinti mokyklose, bendrabučiuose ir palapinių stovyklavietėse. Prie šio priėmimo turi prisidėti visos (41) Lenkijos arkivyskupijos ir vyskupijos, šalies vyriausybės ir rėmėjai. Tarp tradicinių nuo 1985 metų vykstančių Pasaulinių jaunimo dienų renginių – pamaldų ir katechezių – Krokuvoje numatytos meninės (muzikos ir šokių), kultūrinės ir sporto programos. Bus surengta Vatikano muziejaus eksponatų paroda, ekologijos simpoziumas, kuriame bus aptarta ir popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato Si“.

Atostogas pradėjo Kristaus kančios apmąstymu

Biržų rajono Kaštonų pagrindinės mokyklos mokiniai Velykų atostogas pradėjo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, eidami Kryžiaus kelią ir apmąstydami Kristaus kančią. Apie 100 mokinių, pėsčiomis ir mokyklos autobusu, į bažnyčią atvyko pamokoms pasibaigus.

Mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius, Kryžiaus kelio apmąstymuose dalyvavęs kartu su mokiniais, sakė, kad tikybos pamokas yra pasirinkę apie 40 procentų jo vadovaujamos mokyklos mokinių, o prieš atostogas eiti Kryžiaus kelią ir su juo geriau susipažinti panoro ir kai kurie etiką lankantys moksleiviai.

„Džiaugiuosi savo mokiniais, jų noru lydėti Jėzaus žingsnius einant Kryžiaus keliu ir išgyventi Jo kančią, nes Jis atidavė savo gyvybę dėl pasaulio, dėl šitų vaikų taip pat“, – kalbėjo direktorius.

Pavasario pradžios šventė

Liolių pagrindinės mokyklos mokiniai, jų tėvai, mokytojai, Liolių socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai, Dienos užimtumo centro lankytojai ir kiti svečiai pavasarį pasitiko džiugiu ir jaukiu šurmuliu, nes čia vyko pavasario pražios šventė „Gurgu gurgu į Kaziuko turgų“. Jos organizatorė ir vedėja Liolių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir lietuvių kalbos mokytoja Lina Dzimidienė kartu su 7–10 klasių mokiniais, pradėję šventę daina-žaidimu „Graži mūsų šeimynėlė“, priminė visiems šventės dalyviams tautos tradicijas ir papročius, dainavo, šoko, deklamavo, supažindino su senaisiais amatais bei svarbiausiomis kovo mėnesio šventėmis, sveikino atbundančią gamtą ir mylimą tėvynę Lietuvą su jos 26-uoju gimtadieniu.

Pagarbos ir meilės tėvynei ugdymo būtinybė ir svarba

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prieš apvaliojo stalo diskusijas Bazilionų mokykloje-daugiafunkciniame centre. Iš dešinės: Eugenijus Skrupskelis, Tomas Baranauskas, doc. dr. Birutė Salatkienė, akad. Eugenijus Jovaiša, Vaidotas Kanišauskas, Rita Žadeikytė, dr. Aldona Vasiliauskienė, mokyklos direktorius Rimantas Gorys ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Vaičiulienė

Vasario 25 dieną Šiaulių r. Bazilionų mokykloje-daugiafunkciniame centre vyko apvaliojo stalo diskusijos ir konferencija rajono pedagogams istorikams „Istorijos nūdiena“, skirta Saulės mūšio 780-osioms ir Bazilionų miestelio 430-osioms metinėms paminėti.

Į diskusiją mokyklos direktorius Rimantas Gorys pakvietė Vilniaus bei Šiaulių aukštųjų mokyklų mokslininkus: Eugenijų Jovaišą, Eugenijų Skrupskelį, Tomą Baranauską, Aldoną Vasiliauskienę, Birutę Salatkienę, Vaidotą Kanišauską, Arūną Gumuliauską, Vytenį Rimkų, Ritą Žadeikytę bei Šiaulių rajono istorijos mokytojus.

Doc. dr. B. Salatkienė kalbėjo apie Padubysio archeologinius tyrinėjimus, pranešimą iliustruodama skaidrėmis. Prof. A. Gumuliauskas skaitė pranešimą „Sovietizacijos ir sovietinio totalitarizmo santykio problema lietuvių istoriografijoje“, kuriame kėlė opų istorinių įvykių interpretavimo ir terminijos klausimą. Dr. A. Vasiliauskienė akcentavo Bazilionų vietovės bei mokyklos išskirtinumą Lietuvoje ir pasaulyje, priminė, kad Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas – vienintelis, įkurtas Lietuvoje. 2017 metais jis minės 400 metų jubiliejų. Bazilionų miestelį formavo į Padubysį pakviesti vienuoliai bazilijonai. Tai – vienintelė vietovė pasaulyje, įamžinusi Rytų (Graikų) apeigų katalikų, arba unitų, vienuolių vardą. Mokyklą ir Bazilionų miestelį išgarsino nuo 2001 metų organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos šiam ordinui. Mokykloje lankosi ne tik į Lietuvą atvykę Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliai, bet ir mokslininkai pasauliečiai iš įvairių Ukrainos aukštųjų mokyklų. IX tarptautinė mokslinė konferencija, skirta vienuolių bazilijonų kultūrinės veiklos Padubysyje 260-mečiui ir prasidėjusi Bazilionų mokykloje 2009 m. spalio 10 d., išsiskyrė tuo, kad konferencijos pradžioje buvo pašventinta didžiulė beveik 4 metrų aukščio ąžuolinė skulptūra – skulptorės Birutės Kasperavičienės darbas, simbolizuojantis Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino ženklą – degantį krūmą. Ši skulptūra – pirmoji ukrainiečiams skirta skulptūra Lietuvoje bei pirmoji pasaulyje įamžinusi Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną.

Vaikams džiaugsmo per daug nebūna

Zigmo Slavinsko nuotrauka

Velykų rytą patirta palaima tęsiasi. Po savaitės Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius pakvietė parapijiečius švęsti Velykėlių. Gavome dovanų puikią pavasario dieną, todėl planuotą renginį bažnyčios bendruomenės namuose vedėme pievelėje prie bažnyčios.

Po vaikų Pirmosios Komunijos pamokėlės laukė staigmena. „Caritas“ moterys, vadovaujamos pirmininkės Melanijos Pivorienės, pievelėje parengė ne tik margučių ridenimo aikštelę, bet ir įvairių žaidimų.

Tuojau pasirodė Velykė, nešina margučių kraitele. Vaikams buvo paruoštas vaišių stalas, prie kurio karitietė, Kėdainių krašto literatė Janina Meškauskienė mokė vaikus senovinių to laikotarpio dainų su gestais. Tai labai sudomino vaikus, ir šie, pramokę daineles, jau traukė jas visu balsu. Margučių ridenimo varžybose dalyvavo ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Vienoje pievelės pusėje girdėjosi vaikų dainelės, kitoje – linksmo margučių ridenimo klegesys, kiek tolėliau mergaitės šokinėjo per šokdynę. Stebėtojų beveik neliko, nes visi įsitraukė į žaidimus. Ignas Meškauskas renginio dalyvius linksmino grodamas akordeonu.

Piligriminė jaunimo kelionė po jubiliejaus šventoves Lietuvoje

Kovo 5–6 dienomis Kauno arkivyskupijos kurijos kvietimu beveik 30 jaunuolių dalyvavo neįprastose Gavėnios rekolekcijose – piligriminėje jaunimo kelionėje „Atrask gailestingumą“. Aplankytos jubiliejaus šventovės Lietuvoje, kviesta atrasti gailestingumą. Per dvi dienas aplankyta 11 šventovių (penkiose vyskupijose), jaunieji piligrimai jose drauge meldėsi Dievo gailestingumo vainikėlį, litaniją, adoravo Švč. Sakramentą. Jubiliejaus šventovėse jaunimas gavo antspaudus Piligrimų pasuose.

Kovo 5-osios rytmetį piligriminė kelionė prasidėjo Kaune. Dalis jaunuolių į ją išsiruošė po maldos ir atgailos vigilijos „24 valandos Viešpačiui“ Arkikatedroje Bazilikoje – čia jaunimas buvo parengęs specialią evangelizacijos programą „Šviesa naktyje“ ir ėjo į gatves, kvietė į Arkikatedrą savo bendraamžius, giedojo, meldėsi, priėmė tą naktį šventovėje apsilankiusius žmones.

Dvyliktokas, o po to?

Jeigu dabar būčiau bebaigiąs 12 klasių, jeigu dabar galvočiau, kur geriau pasidėti baigus mokyklą, jei dar norėčiau protingai bei „kietai pavaryti“, neabejotinai aš būčiau šauktinis. Tikiuosi, kad bent kažką tai nustebino. Nors mąstoma bus iš dvyliktoko padėties, bet klausimą verta pasvarstyti ir kitokiais vargais besikamuojantiems. Kodėl užsirašyti į šauktinių sąrašą savanoriškai dvyliktokui yra racionalus, praktiškas ir mažų mažiausiai gero paplekšnojimo per petį vertas žingsnis?

Sako, kad pasitrankyti po pasaulį ir užsidirbti šlamančių, yra geras variantas. Galbūt. Tačiau ne geresnis už karinę tarnybą Lietuvoje, kur savaitgaliais gali lankyti artimuosius ar ūžti su draugais. Be to, užsirašęs savanoriškai ir savaitgaliais perdėm neišlaidaudamas, po 9 mėnesių tarnybos sąskaitą gali papildyti maždaug 1700 eurų. Retas uždarbiautojas svetur parsiveža tokią solidžią sumą. Be to, turi dar 3 mėnesius plačiojo pasaulio pamatymui.

Premjero sode – mokinių dovanotas inkilas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje kovo 30-ąją šurmuliavo jaunimas – čia vyko jau tradicija tapusio Pasaulinei Žemės dienai skirto nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ finalas.

Nacionaliniu konkursu, nuvilnijančiu per daugybę Lietuvos mokyklų, siekiama skleisti darnaus vystymosi vertybes, plėtoti žinias apie darnios plėtros koncepciją, lietuvių tautinį, kultūrinį paveldą ir stiprinti moksleivių, universitetinės bendruomenės ryšius ir bendradarbiavimą, tikimasi ugdyti vaikų ir jaunimo etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą ir rūpestingą jaunimo požiūrį į aplinką, gimtosios šalies plėtrą, aktyvinti jaunimą ir kitus bendruomenės narius gerbti aplinką, kurioje gyvename, didžiuotis sukauptu paveldu ir skatinti dirbti vardan Tėvynės.

Vilniuje pirmąkart įteikti Mažieji šv. Kristoforai

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos mokslų akademijoje pirmą kartą surengta Mažųjų šv. Kristoforų įteikimo ceremonija. Jos metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius labiausiai nusipelniusiems jauniesiems vilniečiams įteikė apdovanojimus.

„Kovo 11-oji yra mūsų jaunosios kartos šventė. Ši proga labai prasminga – šiandien įteikiame Kristoforus mūsų jaunimui, siekiančiam savo užsibrėžtų tikslų ir garsinančiam Vilniaus vardą. Mes jus matome, vertiname ir esame dėkingi už tai, ką darote“, – laureatus sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Moksleiviai, kurie savo akademiniais, meniniais ir sporto pasiekimais garsina Vilniaus miestą šalyje ir pasaulyje, buvo pagerbti Lietuvos mokslų akademijos salėje, kurioje susibūrė Lietuvos Sąjūdis ir prieš 26 metus atkūrė Lietuvos Respubliką.