XXI amžius

O.bin Ladeno "Al-Qaida": ištakos,
islamistinis radikalumas, teroro šaknys

Teroro išpuoliai prieš svarbius JAV civilinius ir karinius objektus bei didžiulis žuvusiųjų skaičius sukrėtė ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį. Amerikiečių tauta per savo išrinktus atstovus kongresmenus ir senatorius suteikė įgaliojimus prezidentui Džordžui Bušui vykdyti atsakomuosius smūgius teroro išpuolių organizatoriams ir pagalbininkams, sunaikinant teroro materialinius, paramos, mokymo šaltinius. Aišku, tą padaryti yra labai sunku, nes teroristai niekada iš anksto neatskleidžia nei savo planų, nei patys pasirodo. Be abejonės, JAV ginkluotosios pajėgos galėjo iškart smogti staigų, netikėtą ir stiprų smūgį teroristus globojančiai šaliai, talibų valdomam Afganistanui, tačiau JAV valdžia pasielgė kitaip: ji siekia surasti tikruosius teroro aktų organizatorius ir koordinatorius, tuo pačiu leisdama pasitraukti daugumai taikių Afganistano piliečių. Įvairių šalių žvalgybų tyrimų duomenys atskleidė, kad teroro išpuolius vykdę asmenys ir jų vadovai bei organizatoriai yra glaudžiai susiję su jau anksčiau kitose šalyse teroro aktus prieš amerikiečius vykdžiusiu Osama bin Ladenu ir jo vadovaujamu teroristinės grupės "Al-Qaida" sudarytu tinklu.

Teroro geografija

Aštuntajame dešimtmetyje Afganistano kovotojai, padedant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Saudo Arabijai ir kitoms šalims, sukūrė platų pasaulinį verbavimo ir paramos tinklą. 1989-aisiais atsitraukus sovietams, šis tinklas, aprūpinęs, mokęs ir teikęs finansinę paramą tūkstančiams musulmonų kovotojų, pateko į Osamos bin Ladeno kontrolę. O. bin Ladenas sukūrė savo organizaciją, pavadintą "Al-Qaida" (lietuviškai "Bazė"). "Al-Qaida" (kitaip dar transkribuojama "Al-Qaeda") yra per visą pasaulį išsiplėtusių grupių konglomeratas, veikiantis kaip tinklas. Grupuotės yra Alžyre, Egipte, Maroke, Turkijoje, Jordanijoje, Tadžikistane, Uzbekistane, Sirijoje, Kinijos provincijoje Czinczian, Filipinuose (Mindaneo saloje), Pakistane, Bangladeše, Malaizijoje, Indonezijoje, Libane, Irake, Saudo Arabijoje, Kuveite, Bachreine, Jemene, Libijoje, Tunise, Bosnijoje, Kosove, Čečėnijoje, Dagestane, Kašmyre, Sudane, Somalyje, Kenijoje, Tanzanijoje, Azerbaidžane, Ugandoje, Etiopijoje, Eritrėjoje ir Gazos Vakariniame Krante. Nuo "Al-Qaidos" įkūrimo 1988 metais O.bin Ladenas vadovavo šiai organizacijai.

O. bin Ladenas įsijungia į kovą

O.bin Ladenas gimė 1957 metais. Iš Pietų Jemeno persikėlęs į Saudo Arabiją, O.bin Ladeno tėvas tapo statybų magnatu ir atnaujino šventuosius Mekos ir Medinos miestus. Dėl šios veiklos bin Ladenų šeima tapo labai gerbiama ir Saudų dinastijos dvare, ir tarp žmonių. Jeddacho universitete O.bin Ladenas sėmėsi žinių iš palestiniečio Abdulos Azamo, kilusio iš Jordanijos, o vėliau tapusio karinės organizacijos Hamas istoriniu vadu. Po mokslų universitete O. bin Ladenas tapo labai religingas. Nėra tiksliai žinoma, kada O.bin Ladenas atvyko į Pakistaną ar Afganistaną, bet spėjama, kad 1980-ųjų pradžioje. Pačiame užsienio arabų ir musulmonų persikėlimo į Pakistaną ir Afganistaną įkarštyje (nuo 1984-ųjų iki 1986 metų) O.bin Ladenas daug keliavo po arabų pasaulį. Jis užverbavo keletą tūkstančių musulmonų kovai prieš Sovietų Sąjungą, o per jo profesoriaus Azamo įkurtą grupuotę Maktab al Chidmetlil-mudžahedin al-Arab (sutr.Mak), plačiai žinomą Afganų biuro pavadinimu, praleido keleto milijardų dolerių vertės Vakarų vyriausybinius, finansinius ir materialinius resursus Afganų džichadui. Į kovos ir pagalbos frontą buvo įtraukti keletas bankų arabiškame pasaulyje. O.bin Ladeno santykiai su Azamu pablogėjo antisovietinio karo Afganistane pabaigoje: Azamas rėmė Šiaurės aljanso, kovojančio su Talibanu, vadovą Masedą (prieš beveik mėnesį nužudytą), tačiau O. bin Ladenui labiau patiko Hekmatijaras, Islamo partijos vadovas, antikomunistas ir antivakarietis.

Patirtį lydi nepasitikėjimas

Kai sovietai pasitraukė iš Afganistano, O.bin Ladenas nusprendė sudaryti grupę, vienijančią visą musulmonų pasaulį. Nepaisydami savo nesutarimų, Azamas ir O.bin Ladenas dirbo kartu iki Azamo nužudymo 1989-aisiais. Nors tais metais sovietų kariuomenė pasitraukė iš Afganistano, Kabule jie į valdžią pastatė prokomunistinį vadovą Nadžibulą. Naudodamasi Mak panislamiškąja (priešingai negu panarabiškoji) ideologija, "Al-Qaida" tuo pačiu sėmėsi iš didžiulių finansinių resursų ir techninės patirties, įgytų per ilgus antisovietinės kovos metus.
Prieš baigiantis antisovietinei kovai Afganistane, O.bin Ladenas grįžo į Saudo Arabiją. Čia jis pagelbėjo įkurti pirmąją džihado grupę Pietų Jemene. Po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais, kai Saudų vadovams nepavyko įvykdyti savo pažado išstumti užsienio kariškius sumažėjus Irako grėsmei, O.bin Ladenas pradėjo kampaniją prieš Saudo karališkuosius namus. Jis teigė, kad Saudo valdovai yra netikri musulmonai ir kad būtina Saudo Arabijoje įkurti tikrą Islamo valstybę. Saudo režimas jį deportavo 1992 metais, o 1994-aisiais atėmė pilietybę.
Kai Sudane į valdžią atėjo Nacionalinis islamo frontas, 1989-ųjų pradžioje O.bin Ladenas perkėlė savo gerai parengtų kovotojų infrastruktūrą iš Pakistano į Sudaną, ir laikė ją ten tol, kol dėl tarptautinio spaudimo buvo priverstas grąžinti į Afganistaną.

Veikla neapsiriboja tik Afganistanu

"Al-Qaida" turi apie 3000-3500 narių, daug jų Talibano pusėje kovoja prieš Šiaurės aljansą. Organizacijos stovyklos yra įsikūrusios Kabule, Džalalabade, Kunare, Kandahare ir kitose Afganistano vietovėse. "Al-Qaidos" paramos ir operatyvinės ląstelės buvo surastos ir neutralizuotas Italijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, JAV, Tanzanijoje, Kenijoje, Jemene ir Albanijoje, bet jos ten buvo pakeistos. Ląstelės taip pat yra identifikuotos apie 50 šalių, tarp jų - Somalyje, Eritrėjoje, Sudane ir Filipinuose. "Al-Qaidos" operatyvinės ląstelės, sudėtos iš "komandorų", veikia vadovaujamos Abu Hafso (tikroji pavardė Muchamedas Atefas). Tai daugiausia savižudžiai. Organizacija turi ir Saugumo tarnybą.

Per ideologiją - į kitas šalis

"Al-Qaida" plačią paramą ir operatyvinę infrastruktūrą gauna dėl savo ideologinių nuostatų. O.bin Ladenas, nors ir yra arabas, bet propaguoja ne tiek panarabiškąją, kiek panislamiškąją ideologiją. Įvesdamas savo ideologiją į praktiką, O.bin Ladenas pasiuntė keletą šimtų afganų veteranų įsijungti į islamistines grupes Azijoje, Afrikoje ir Viduriniuosiuose Rytuose, paskatindamos šias grupuotes vidaus ir tarptautinių partizanų ir teroristų užduotims. O. bin Ladeno kadrai yra kilę iš dviejų kartų, turinčių 50 tūkst. kovotojų. Pirmoji karta kovėsi 1979-1989 metų daugianacionalinėje Afganistano kampanijoje, antroji karta - kampanijose Tadžikistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Čečėnijoje, Kašmyre, Mindenao saloje, Libane, Alžyre, Egipte ir kt. Šie kovotojai yra atsidavę musulmonai, pasirengę už islamą atiduoti savo gyvybes.

O.bin Ladeno taikinys - ir islamiški kraštai

O.bin Ladenas remia tris grupuočių tipus: grupes, kovojančias su režimais, kuriuos valdo musulmonų valdovai, kompromituojantys, kaip jos mano, islamo idealus ir interesus (tokiais, kaip Egipte, Alžyre, Saudo Arabijoje); grupes, kovojančias su režimais, kurie, jų manymu, spaudžia savo musulmonus gyventojus (tokiais, kaip Kosove, Indijoje ir Indonezijoje); grupes, siekiančias įkurti savo islamiškas valstybes (tokias, kaip Palestinoje, Čečėnijoje, Dagestane, Mindaneo saloje). O. bin Ladenas taip pat nukreipė savo pastangas ir resursus kovoti su JAV, šalimi, kurią jis mato kaip tiesioginę grėsmę islamui, ir ją artimai sekančiomis Europos šalimis, Izraeliu, Rusija ir Indija, kaip taikiniais.

Samdiniai - iš islamo šalių

Plati "Al-Qaidos" ideologija leido jai įsiskverbti į kitas grupuotes, besiremiančias islamu. Taip po 1997 metų, tikėdamasi padaryti žalą Europai ir Šiaurės Amerikai, "Al-Qaida" įsiskverbė į Europoje veikiančią Ginkluotąją islamo grupę (GIG). Daug "Al-Qaidos" narių yra atėję iš dviejų Egipto grupuočių: Egipto islamo grupė ir Egipto islamo džihadas. Su "Al-Qaida" jau seniai ryšius palaikė dvi Alžyro grupuotės, bet po 1997-1998 metų vyko greitas ir platus Alžyro grupuočių suartėjimas. O.bin Ladenas stiprino ryšius su viena Jemeno islamistine grupuote, ieškojo ištikimų savo organizacijai narių iš mažų islamistinių partijų Tunise, Libijoje, Maroke ir kt. Tarp į "Al-Qaidą" įeinančių yra daug Kašmyro islamistinių grupuočių, taip pat Hezbolach - Libane, Hamas - Okupuotose teritorijose, Turkistano islamistinė partija.
Po JAV ambasadų sprogdinimų, bijant įsiskverbimo iš žvalgybos pusės, "Al-Qaida" tampa atsargesnė, darydama sprendimus, ir tik nedaugelis operatyvininkų žino kitą taikinį.

Padeda pinigai

Tarp valstybinių O.bin Ladeno rėmėjų yra Sudanas, Iranas ir Afganistanas. Pakistanas nerėmė O.bin Ladeno teroristinių kampanijų, bet jis pasinaudojo keletu šimtų afganų veteranų Kašmyro kovose prieš Indijos karius.
Paties O.bin Ladeno paveldėtas turtas sudaro 280-300 mln. JAV dolerių. Turtingi arabų gerbėjai iš Viduriniųjų Rytų, ypač iš Persų įlankos valstybių, remia O.bin Ladeną ir jo organizacijas. Taip pat žinoma, kad jam pereina fondai iš atviros musulmonų labdaros. Daugybė bankų Persų įlankos regione panaudojami pervesti pinigus O.bin Ladeno organizacijoms. Fondų pervedimai vykdomi per tarptautinius bankus Persų įlankos šalyse. Fondų paskirstymą vykdo keletas O.bin Ladenui ištikimų verslininkų.

* * *

Pirmasis smūgis teroristinėms grupuotėms, šįkart finansinis, suduotas praėjusią savaitę, kai JAV buvo užblokuotos tokių grupuočių sąskaitos. Šiomis dienomis tikimasi, po ilgų žvalgybinių darbų, sulaukti ir karinio smūgio "Al-Qaidai" ir kitų teroristinių grupuočių, išsidėsčiusių Afganistane ir galbūt kitose šalyse, bazėms.

Linas ŠALNA