Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys

Mąstanti globaliai, veikianti konkrečiai

Apie Kovo 11-osios Akto signatarę, Seimo narę Rasą Juknevičienę

"Mąstyti globaliai, veikti konkrečiai", - viename iš "Lietuvos aido" interviu kaip teorinį siekinį Lietuvos politikams suformulavo Rasa Juknevičienė (Lietuvos aidas. 1995 09 05. P. 13). Ko gero, ji viena iš nedaugelio Lietuvos politikų šią užduotį realizuoja nuosekliausiai nuo pat savo politinės veiklos pradžios. Gal kaip tik tos mąstymo ir veiksmo savybės ją išvedė į žymiausių Lietuvos politikų gretas. Pripažindama tai Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) iškėlė ją viena iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidento postą.
Rasa Urbonaitė-Rastauskienė-Juknevičienė gimė 1958 m. sausio 26 d. Panevėžio rajone, Tiltagalių kaime, mokytojų šeimoje. 1976-aisiais baigė Panevėžio 10-ąją vidurinę mokyklą, 1977 metais įstojo į Kauno medicinos institutą. 1983-aisiais baigusi medicinos studijas, metus dirbo Panevėžio centrinėje ligoninėje, o nuo 1984-ųjų iki 1990 metų - Pasvalio vaikų gydytoja.
1988-aisiais, pradėjus pūsti Atgimimo vėjams, aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, tapo Pasvalio Sąjūdžio Tarybos pirmininke, 1990-1992 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatė. Kai 1992-aisiais į valdžią atėjo LDDP, R.Juknevičienė (tada - Rastauskienė) ketino grįžti į mediciną. Tuometinis opozicijos vadovas prof. Vytautas Landsbergis pakvietė ją dirbti frakcijos referente, tiksliau - Seimo opozicijos atstove spaudai. Neatsitiktinai. Jos pasaulėžiūra buvo tvirta, perimta genetiniu kodu iš senelio, Rešiotų lagerio kankinio: už Lietuvą, už jos laisvę ir nepriklausomybę, už valstybingumo stiprinimą, už Tautos amžiną išlikimą savoje valstybėje.

Rasa Juknevičienė

Lietuvos prezidentė - moteris: mitas ar realybė?

Tokia tema rugsėjo 14-16 dienomis Palangoje buvo organizuota konferencija. Tai ketvirtoji Lietuvos moterų lygos konferencija iš ciklo "Moteris ir politika".
Konferencijoje dalyvavo Seimo narės, dabartinės kandidatės į Lietuvos prezidento postą Rasa Juknevičienė ir Irena Degutienė, žymios Lietuvos moterys: Stasio Lozoraičio premijos laureatė, TV laidos "Mūsų miesteliai" kūrėja Nijolė Baužytė, pokario rezistencijos dalyvė, partizanų ryšininkė Ema Zalaginienė, rezistencijos kovų didvyrio Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Nepriklausomybės Akto signatarė Zita Šličytė, poetė Birutė Lengvenienė, aktorė Aldona Vederaitė, Lietuvos moterų lygos atstovės iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės skyrių, politinės kalinės ir tremtinės, konservatorės, socialdemokratės, liberalės, nepartinių moterų būrys bei jas lydintys vyrai.