XXI amžius

Vyskupas turi būti "Dievo žmogus"

Perspėjimu dėl nepateisinamos neapykantos ir keršto bei raginimu į susitaikinimą, teisingumą ir solidarumą šiomis neramiomis dienomis pasaulyje popiežius Jonas Paulius II praėjusį sekmadienį pradėjo dešimtąją eilinę Vyskupų Sinodo asamblėją. "Bažnyčia visada siekia, kad meilė nugalėtų neapykantą, atleidimas - kerštą, tiesa - melą, o solidarumas - egoizmą", - sakė jis, rugsėjo 30 dieną vadovaudamas Sinodo atidarymo šv.Mišioms perpildytoje Romos Šv.Petro bazilikoje. Drauge su Šventuoju Tėvu koncelebravo septyni patriarchai, 55 kardinolai, 70 arkivyskupų ir 106 vyskupai, kurie iki spalio 27 dienos dalyvauja Sinodo asamblėjoje, nagrinėjančioje vyskupo vaidmenį Bažnyčioje.
Homilijoje Jonas Paulius II prisiminė "labai simbolišką gestą", kuriuo jis pernai inauguravo Didįjį Jubiliejų, peržengdamas Šventųjų durų slenkstį su Evangelijų knyga rankose. "Joje tam tikru būdu mes galime rasti visą turinį Sinodo, kuris inauguruojamas šiandien", - sakė jis.
Šventasis Tėvas pabrėžė, kad ypač evangelinis neturto palaiminimas, apie kurį buvo kalbama praėjusio sekmadienio Evangelijos skaitiniuose, "pateikia svarbią žinią šio Sinodo asamblėjai... Mes esame kviečiami patikrinti, kiek asmeninis ir bendruomeninis atsivertimas Bažnyčioje pasiekė veiksmingą evangelinį neturtą".
Kaip vyskupai, tęsė Popiežius, mes esame pašaukti būti "pranašais, kurie drąsiai nurodo socialines nuodėmes, susietas su konsumerizmu, hedonizmu, su tokia ekonomika, kuri didina nepriimtiną prarają tarp prabangos ir skurdo, tarp nedaugelio lėbautojų ir daugybės vargšų". Kiekviename amžiuje Bažnyčia rodė solidarumą silpniausiesiems ir turėjo šventų ganytojų, kurie, kaip ryžtingi artimo meilės apaštalai, buvo drauge su vargšais. Vyskupas turi būti "Dievo žmogus", kuris "visa savo egzistencija ir savo tarnyste yra Dievo valdžioje".
Ypač svarbu, pabrėžė Jonas Paulius II, kad ganytojų žodis būtų patikimas. Dėl to jie "visu savo gyvenimu ir elgesiu turi parodyti, kad yra atsitraukę nuo privačių interesų ir dėmesingi silpniausiųjų reikalams. Jie turi pateikti pavyzdį jiems patikėtai bendruomenei, mokydami ir diegdami tuos solidarumo ir teisingumo principus, kurie sudaro Bažnyčios socialinės doktrinos pagrindą". Baigdamas savo homiliją Šventasis Tėvas žodžiais "Duc in altum" (Irkitės į gilumą) ragino vyskupus su pasiaukojimu vykdyti jiems patikėtą misiją, kad ir kokia sunki ir alinanti ji bebūtų. "Pagal Tavo žodį, o Kristau, mes norime tarnauti Tavo Evangelijai ir nešti viltį pasauliui", - užtikrino jis.
* * *
Spalio 1 dieną, prieš Vyskupų Sinodo asamblėjos pirmąjį pilnaties posėdį, vadinamąją generalinę kongregaciją, Šventasis Tėvas pašventino naująją Sinodo koplyčią ir joje įžiebė Armėnų Bažnyčios patriarcho Karekino II padovanotą šv.Grigaliaus Švietėjo žibintą. Posėdis prasidėjo sugiedojus "Veni, Creator Spiritus" ir trumpu Sinodo pirmininko popiežiaus Jono Pauliaus II įžanginiu žodžiu. Po to kalbėjęs Vyskupų kongregacijos prefektas kardinolas Džiovanis Batista Re pastebėjo, kad šiais laikais vyskupai tapo "paprastesni savo gyvenimo būdu, artimesni žmonėms ir dėmesingesni tikinčiųjų poreikiams".
Kardinolo žodžiais tariant, "dėl naujų socialinių reiškinių, naujų kultūrinių pokyčių vyskupo misija tapo dar reiklesnė ir sunkesnė nušviečiant mūsų laikų problemas Evangelijos išmintimi". Todėl vyskupas turi gerai suvokti naujuosius iššūkius ir drąsiai bei energingai juos sutikti, sakė kardinolas D.Re. Sinodo asamblėjos pilnaties posėdžiuose jos dalyviai galės pasakyti penkių-aštuonių minučių trukmės kalbas, o klausimus, susijusius su šio sinodo tema "Vyskupas - Jėzaus Kristaus evangelijos tarnas pasaulio vilčiai" išsamiau aptarti mažesnėse kalbinėse grupėse.
Pirmajame posėdyje įvadinį valandos trukmės pranešimą lotynų kalba skaitė šios Sinodo asamblėjos generalinis relatorius Niujorko arkivyskupas kardinolas Edvardas Iganas. Jis pažymėjo, kad vyskupai vis labiau susiduria su tokiais šių dienų iššūkiais, kaip išpuoliai prieš santuoką, šeimą ir žmogaus gyvybę, globalizacijos atneštu socialiniu neteisingumu bei visame pasaulyje didėjančiu pabėgėlių skaičiumi. Kardinolas E.Iganas sakė, kad vyskupai turi ir toliau likti bebaimiai, tačiau pagarbūs Bažnyčios doktrinos mokytojai ir dvasiniai vadovai, kurie vestų žmones į šventumą, patys būdami šventi. Jie turi būti tikri vietinių bažnyčių lyderiai, tiesiogiai dalyvaudami visuose diecezinio gyvenimo aspektuose.
Be dažno Eucharistijos šventimo ir Atgailos sakramento praktikavimo, vyskupai turi ieškoti dvasinės stiprybės eucharistinėje adoracijoje, kasdieninėje rožinio maldoje, Šventojo Rašto meditavime, Bažnyčios tėvų raštų nagrinėjime. Niujorko kardinolas pabrėžė poreikį, kad vyskupai rodytų pagarbą ir tėvišką meilę savo kunigams, visada prisimindami, jog "Bažnyčia keliauja savo kunigų kojomis". Pastebėjęs, kad vyskupas yra pagrindinis savo diecezijos liturginių reikalų tvarkytojas, jis sakė, kad pastarųjų dešimtmečių pokyčiai šioje Bažnyčios gyvenimo srityje sukėlė susipriešinimą ir nuomonių įvairovę tarp kai kurių šalių tikinčiųjų. Dėl to vyskupui reikia rodyti ypatingą išmintį ir diplomatiją bei pasirengimą išklausyti įvairias nuomones.
Nuo Vyskupų Sinodo, kaip kolegialumo bažnyčioje institucijos, įkūrimo 1967 metais jo darbuose dalyvauja net 247 vyskupai. Asamblėjoje taip pat dalyvauja apie pusšimtis vadinamųjų stebėtojų (auditorių) ir ekspertų (tarp jų yra kunigų, vienuolių ir pasauliečių), kurie gali pasisakyti diskusijose, tačiau neturi balsavimo teisės priimant dokumentus. Ši Sinodo asamblėja yra labai plačiai atstovaujama, nes tarp dalyvių yra 47 vyskupai iš Europos, 45 - iš Pietų Amerikos, 42 - iš Afrikos, po 23 - iš Šiaurės Amerikos ir Azijos. Šeši vyskupai atstovauja Australijai ir Okeanijai.
Spalio 27 dieną, užbaigdami Vyskupų Sinodo darbus, jo dalyviai priims Kreipimąsi į pasaulio katalikus ir įteiks Popiežiui savo pasiūlymų sąvadą, kurių pagrindu Šventasis Tėvas paskelbs oficialų baigiamąjį Sinodo asamblėjos dokumentą, vadinamąjį Apaštalinį paraginimą.

Mindaugas BUIKA