XXI amžius

"Caritas" darbo vizitas Vokietijoje

Rugsėjo 3-8 dienomis Vokietijos Oldenburgo krašto "Caritas" įstaigas lankė Lietuvos "Caritas" delegacija: generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, reikalų vedėja Kristina Mišinienė, socialinio "Caritas" projekto "Vaiko orumas" koordinatorė Aušra Budėjienė. Kartu su jais stažuotis vokiečių "Caritas" socialinėse įstaigose atvyko Lietuvos "Caritas" Pagalbos neįgaliesiems programos darbuotojai Polina Šedienė ir Juozas Šaulys. Jie dirba pagal Oldenburgo ir Lietuvos "Caritas" bendrą projektą, finansuojamą iš Vokietijos vyriausybinės programos "Aktion "Mensch" ("Akcija "Žmogus"), ir mėnesį stažuosis Klopenburgo miesto psichiatrijos centre bei neįgaliųjų pagalbos įstaigoje "Andreaswerk" Vechtoje.

Ilgamečiai partnerystės ryšiai

Su Oldenburgo "Caritas", Maltos ordino pagalbos tarnyba bei kitomis katalikiškomis paramos organizacijomis nuolat stiprėjantys ir besiplečiantys bendradarbiavimo ryšiai Lietuvą sieja nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu Oldenburgo katalikų bendruomenės ir įstaigos remia ir palaiko partnerystės santykius su 42 parapijomis, karitatyvinėmis ir socialinėmis institucijomis visuose Lietuvos regionuose.

Tęsiami ankstesni ir pradedami nauji projektai

Lietuvos "Caritas" atstovai su Oldenburgo "Caritas" direktoriumi Pauliumi Šnaideriu ir referente tarptautiniam darbui Marlis Eneking aptarė jau vykstančius bendrus abiejų organizacijų projektus bei jų tęstinumą ir svarstė naujus.
Dabar Oldenburgo krašte, pagal socialinio darbo savanorių mainų programą, finansuojamą Europos Sąjungos, Lietuvos "Caritas" siuntimu pusei metų yra atvykę panevėžietė Judita Judeikytė ir kaunietis Kęstutis Jurkus. Savanorių mainų programos, skirtos jaunuoliams nuo 18 iki 25 metų, tikslas - skatinti lygiavertį Europos tautų bendradarbiavimą per socialinį jaunų savanorių darbą, drauge susipažįstant su priimančiųjų šalių kalba, kultūra, istorija. Mūsų savanoriai dirbo Lonė's mieste esančiame "Caritas" integracijos centre su pabėgėlių vaikais, vaikų darželyje, Hioldorfo dirbtuvėse, kur baldininkystės įgūdžių mokosi vokiečių kilmės persikėlėlių iš Rusijos jaunimas. Kitą pavasarį pagal savanorių mainų susitarimą Lietuvos "Caritas" įsipareigojo priimti Oldenburgo "Caritas" savanorę Silke Rode, dirbančią socialine darbuotoja Vechtos kalėjime.
Yra gautas finansavimas iš Europos Sąjungos paramos struktūros Phare Access bendram Lietuvos ir Oldenburgo krašto "Caritas" socialiniam projektui "Vaiko orumo išsaugojimas Lietuvoje". Projektas numato aštuonių "Caritas" darbuotojų iš visų Lietuvos vyskupijų apmokymus Oldenburgo krašto "Caritas" vaikų globos įstaigose. Lietuvoje šios darbuotojos jau dalyvavo vasaros stovykloje- seminare Tytuvėnuose, o šiuo metu dalyvauja 20-ties savaitgalių kursuose, kuriuose dėstomas Bažnyčios socialinis mokymas, bendravimo psichologijos, socialinio darbo bendrieji principai, būdai, kaip ne vien "labdarą dalyti", o iš esmės prisidėti prie šeimų ir vaikų vargo mažinimo, ne atimant atsakomybės už savo pačių gyvenimą, o ją skatinant. Lietuvių delegatai su kolegomis vokiečiais suderino spalį savaitę truksiančios vyskupijų "Caritas" atstovių stažuotės Oldenburge dalykinius klausimus.
Buvo aptarta galimybė iš Vokietijos "Caritas" centrinės įstaigos (DCV) Freiburgo mieste gauti paramą Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės rūpybos profesinių studijų centro supervizorių ruošimo programai. Supervizoriais vadinami profesionalūs socialinio darbo studentų praktinės veiklos vadovai. Tokių europinius standartus atitinkančių specialistų Lietuvos aukštosios mokyklos iki šiol neturi. Oldenburgo krašto "Caritas" būstinėje, Vechtos mieste, susitikę su žinomu VFR supervizorių rengėju, Miunsterio akademijos vadovu Berndu Jansenu, Oldenburgo "Caritas" referentu Jozefu Volkingu ir Šiaurės Vokietijos Katalikų aukštosios mokyklos atstovu užsienio ryšiams prof. dr. Jochenu Vindhoizeriu, Lietuvos "Caritas" atstovai pasikeitė informacija apie socialinio darbo dėstymą ir sampratą Vokietijoje ir Lietuvoje bei galimus bendradarbiavimo modelius. Vizito metu pasiekė džiugi žinia iš Freiburgo, kad DCV nutarė paremti supervizorių ruošimą Vytauto Didžiojo universitete, 1992 metais "Caritas" įkurtame Socialinės rūpybos profesinių studijų centre, 94 290 eurų suma. Lietuvos pusei keliama sąlyga, kad universitetas bent minimaliu savo įnašu prisidėtų prie programos. Centrinis Vokietijos "Caritas" taip pat paskyrė lėšų specialistų itin gerai vertinamam vadovėliui apie ligonių slaugą išversti į lietuvių kalbą. Gausiai iliustruotas žinomų autorių Ingeburgos Barden, dr. Alfredo Fogelio, dr. Georgo Vodraškės 336 puslapių veikalas "Ligonių namų slauga" jau yra išverstas į ukrainiečių kalbą. Jis tikrai labai pasitarnaus gerinant paslaugų kokybę slaugos ligoninėse ir slaugos namuose bei slaugantiems sunkius ligonius namuose.
Susitikime su Hamburgo "Caritas" referentu Varcava lietuviai domėjosi kolegų buhalterijos darbo modernizavimu, dalijosi seniai jaučiamu poreikiu sukurti kompiuterizuotą septynių Lietuvos vyskupijų "Caritas" ir centrinio "Caritas" buhalterijų sistemą. Susitarta ieškoti kelių šiai buhalterinio darbo skaidrumą ir patogumą skatinančiai idėjai įgyvendinti.

Vokietijos "Caritas" įstaigos

Lydimi savo bičiulių ir kolegų, svečiai iš Lietuvos susipažino su daugelio įvairios paskirties Oldenburgo krašto "Caritas" įstaigų. Vechtoje juos priėmė Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovai Sebastianas Klyšas ir Stefanas Graberis, kurių tarnyba vietos savivaldos pavedimu čia praktiškai yra perėmusi ir medicininės greitosios pagalbos funkcijas. Damės mieste aplankyti vaikų iš problemiškų šeimų globos namai, kuriuose spalio mėnesį stažuosis ir "Caritas" bendradarbės iš Lietuvos. Damės namų grupė - viena iš daugelio, išskirstytų po nedidelius aplinkinius miestelius, uždarius anksčiau veikusius didžiulius vaikų namus. Patirta, kad tėvų globos netekę vaikai daug mažiau traumuojami, kai jie gyvena mažesnėmis, t.y. šeimos modeliui artimesnėmis grupėmis, globojami sumanių ir atsidavusių socialinių pedagogų, psichoterapeutų. Dinklagės mieste lietuviai aplankė modernų "Caritas" Šv. Onos senelių namų kompleksą, kuriame gyvenimo vakarą sutinka tiek dar gana savarankiški ir aktyvūs, tiek ligos ar senatvinės demencijos varginami žmonės. Komplekse yra ir nepagydomai sergančiųjų namai, kurių paskirtis - kiek galima lengvinti fizinius skausmus bei puoselėti dvasinę taiką ir viltį tiek išeinančiųjų, tiek jų artimųjų gyvenime. Paslaugos ir darbuotojų parama teikiama atsižvelgiant į senelių namų gyventojų poreikius. Tačiau apskritai namuose laikomasi požiūrio, kad savęs nevertinimo jausmą, netgi demencijos reiškinius, padeda įveikti dalyvavimas kasdienėje, net ir labai paprastoje veikloje, pvz., gaminant valgį, todėl, kiek leidžia gyventojų sveikata, drauge su įstaigos darbuotojais jie įtraukiami į namų dienotvarkės vyksmą. Dinklagės senelių namų vadovai Abramczykas ir Švarcė susidomėjo Lietuva ir mielai priėmė kvietimą atvykti į atitinkamas mūsų krašto įstaigas pasikeisti patirtimi.
Panašią krikščioniško humanizmo nuostatą dėl nekvestionuojamos kiekvieno žmogaus vertės atskleidė ir apsilankymas Šv. Juozapo fondo išlaikomame Klopenburgo miesto bendruomenės psichiatrijos centre. Tai irgi didžiulis "Caritas" įstaigų kompleksas, kuriame gydoma ne mums žinoma tradicine prasme, o per daugelį pakopų, priklausomai nuo susirgimo laipsnio, siekiama socialinės pacientų reabilitacijos. Centrą pristatė jo vadovu dabar dirbantis, lietuviams gerai pažįstamas Klemensas Rotinghausas, anksčiau dirbęs Oldenburgo "Caritas" atstovu Lietuvai, ir Šv. Juozapo fondo pirmininkas, dekanas kun. Kuhlingas. Didelis dėmesys centre skiriamas ergoterapijai - kūrybiniam, atitinkamą profesinį pasirengimą turinčių specialistų organizuojamam užimtumui. Psichiatrijos centras apima platų pagalbos būdų spektrą - nuo keleto pacientų, kurių liga ypač sunki ir kurių kambariai (tik teismo sprendimu) rakinami, iki vadinamosios "išorinės grupės" - gyvenančių komplekso teritorijoje esančiame bendrabutyje ir beveik savarankiškai tvarkančių savo kasdienybę. Sveikstantiems sudaroma galimybė gyventi mieste esančiuose butuose, retkarčiais juos aplanko psichoterapeutai ar socialiniai darbuotojai. Klopenburgo psichiatrijos centras laikomas vienu pažangiausių Vokietijoje.

"Noriu į kalėjimą..."

Prisimenate linksmai liūdną kino komediją apie posovietinės Rusijos pilietį, pakliuvusį į vakarietišką kalėjimą ir labai nenorėjusį iš jo išeiti?
Lietuvos "Caritas" delegatams buvo leista aplankyti ir dvi valstybės įstaigas, kurios šiaip jau nebūna labai atviros - jaunimo areštinę ir jaunimo (nuo 21 ir 23 metų) kalėjimą bei tardymo izoliatorių Vechtoje. Kalėjimai ir socialinis darbas juose svečius domino dėl "Caritas" savanorių pradedamo kalinių globos projekto Lietuvoje. Vechtos jaunimo areštinę aprodė jos viršininkas Veimanas, NATO desantinių pajėgų atsargos karininkas ir uolus katalikas, pats auginantis septynių vaikų šeimą. Mačiusiųjų mūsų iš sovietmečio paveldėtas kolonijas, šioje areštinėje laukė daug netikėtumų: švara, tvarka, labai rūpinamasi sulaikytų jaunuolių užimtumu. Nuolat darbuotojų - meistrų prižiūrimi jie darbuojasi medžio dirbtuvėse, sode (parduoti gaminiai - papildomos lėšos areštinės reikmėms), žaliuose plotuose areštinės teritorijoje auginami triušiai, pašto balandžiai, rudavilnės Kameruno avys... Viršininkas minėjo, kad net agresyvius jaunuolius labai raminančiai veikia gyvūnų globojimas. Jaunuoliai čia gali būti sulaikomi iki keturių savaičių. Jeigu, gavę policijos kvietimą prisistatyti į areštinę, atvyksta patys, gauna įvairių lengvatų: paleidžiami pirma laiko, kamerų durys nerakinamos. Dar viena neįprasta detalė: areštinėje mums leido fotografuoti.
Jaunimo kalėjimo, kur šiuo metu kalinama apie 380 žmonių (iš jų 60 proc. - pirmąkart nusikaltę), sąlygos rūstesnės. Fotografuoti negalima. Lietuvius lydėjęs kalėjimo socialinis darbuotojas aprodė pastatą, didžiulę kalėjimo bažnyčią, dvi kameras. Kalinių sielovadai paskirti du dvasininkai - katalikų ir evangelikų. Kiekvienam kalinių būriui skirta po socialinį darbuotoją. Kamerose - po du žmones, kiekvienoje yra mygtukas, kuriuo inicidento atveju kalinys gali išsikviesti pareigūnus. Rūpinamasi ir užimtumu - kalėjimo komplekse yra įmonė, kaliniai dirba. Už gerą elgesį - daugiau laisvių ir lengvatų.

Praktiškoji krikščionybė

Svečiai galėjo patys įsitikinti, kaip veikia vokiečių katalikų socialinio solidarumo sistema. Rugsėjo 5-ąją į svečius pasikvietė Luteno miestelio maltiečiai, kurie su savo vadovu Eduardu Surmanu pakavo ir krovė į mašinas būsimą drabužių labdaros siuntą Kartenos (Kretingos r.) įstaigoms. Rugsėjo 6-ąją pagrindinėje Vechtos Šv. Jurgio bažnyčioje vykusiose šv. Mišiose buvo paskelbta rinkliava Lietuvos vaikų globos įstaigoms ir Bosnijos kunigų seminarijai (surinkta apie 300 markių). Po šv. Mišių parapijos namuose gausiai susirinkusios Katalikių moterų sąjungos atstovės susitiko su P. Šnaideriu ir lietuvių delegatais. Sąjungos vadovė Elizabeta Nehmelman perdavė savo organizacijos surinktą paramą Kauno Senamiesčio vaikų dienos centrui - du tūkstančius Vokietijos markių.
Prie gilios senovės ir nelabai senos istorijos buvo galima prisiliesti lankantis netoli Dinklagės esančioje fon Galenų pilyje, apsuptoje vandens kanalų, tvenkinių ir ūksmingų parkų. Iš čia kilęs garsusis kardinolas Klemensas Augustas fon Galenas, "Miunsterio liūtas", vokiečių tautos labai gerbiamas dėl drąsaus pasipriešinimo nacionalsocializmui. Nepalenkiamas vyskupas savo pamoksluose dar 1941-aisiais, Hitlerio galybės viršūnėje, pranašiškai skelbė tragišką Vokietijos žlugimą, smerkė rasistinę nacių stabmeldystę, Bažnyčios persekiojimą ir ypač protestavo prieš diktatūros pradėtą neįgaliųjų ir psichikos ligonių žudymą. Režimas nekentė drąsaus ganytojo, tačiau taip ir nesiryžo suimti, bijodamas didžiulės jo įtakos tikinčiajai liaudžiai. Po karo fon Galenų giminė atidavė pilį benediktinių vienuolynui, kuris čia veikia ir dabar. Vieną pastatą šalia vienuolyno seserys paskyrė benamių globai, tačiau, jų žodžiais tariant, ši veikla yra ne socialinis projektas, o paprasta savo bendruomenės svetingumo išraiška. Sudėtingesniais atvejais, kai reikia ilgalaikės globos, benediktinės kreipiasi į valstybinę socialinę tarnybą arba į karitatyvines organizacijas.

Dvasinės patirtys

Lietuvos "Caritas" darbo vizitas baigėsi gražiu šventiniu akcentu. Šilinių dieną, rugsėjo 8-ąją, šv. Mišiose Vechtos Šv. Jurgio bažnyčioje ir paskui miesto salėje atsisveikinta su išeinančiu į emeritūrą (75 metų sulaukus) vietos vyskupu Maksu Georgu fon Tvikeliu. Savo vyskupo pagerbti susirinko apie 700 kraštiečių - vyskupų, kunigų, pasauliečių bendradarbių, vietos savivaldos ir Žemutinės Saksonijos žemės politikų, simboliškai praeityje buvusį Oldenburgo krašto valstybingumą primenantis ankstesniųjų valdovų palikuonis, šventės programoje jo karališkąja aukštybe tituluojamas hercogas Antonas Giunteris fon Oldenburgas. Vyskupas tarnavo šiam kraštui 31 metus ir buvo gerbiamas dėl paprastumo, jautrumo kenčiantiems ir jo "firminiu ženklu" tapusio dviračio, kurį "pasibalnojęs" lankydavo žmones, parapijas, leisdavosi į keliones su jaunimu. (Beje, prieš keletą metų su grupe vokiečių jaunuolių dviratininkų vyskupas M.G. fon Tvikelis pervažiavo ir Lietuvą - nuo Klaipėdos iki Birštono...) Net ir atsisveikinimo šventėje galėjai atrasti kilnią pastangą "gyventi ne sau" - ant kvietimų buvo išspausdintas vyskupo prašymas nenešti jam dovanų, o vietoj to aukoti "Caritas" socialiniams projektams...
Taigi kelionės į Oldenburgo kraštą lauktuvės - ne vien dosni "apčiuopiamoji" parama Lietuvos žmonėms bei naudingiems projektams vystyti. Daug labiau tai išliekanti ir pasitikėjimą Dievo bei žmonių gerumu skleidžianti dvasios šiluma, daugelio namų ir šeimų atvertos durys. Ir geri pavyzdžiai, kaip gali darniai ir pagarbiai bendradarbiauti Bažnyčia, valstybė, privati iniciatyva, rūpinantis palengvinti brolių ir seserų naštas.

Kun. Robertas GRIGAS