Išgirsk Kristaus kvietimą ir irkis į gilumą...
Vilniaus Pal. J.Matulaičio parapijoje
rugsėjo 22-ąją įvyko eilinė metinė šios parapijos konferencija.
Jau tradicine tapusi parapijos tikinčiųjų šventė prasidėjo šv.
Mišiomis bažnyčioje, kurias su kitais trimis kunigais aukojo klebonas
kun. Virginijus Česnulevičius. Tikintiesiems jis sakė, jog ši
diena - ypatinga ir didelė šventė visiems parapijiečiams, nes
jie galės bendrauti ne tik pamaldose bažnyčioje, bet ir po jų,
susibūrę jau Parapijos namuose į metinę konferenciją. Šios konferencijos
tema "Irkis į gilumą" sutapo su tos dienos Evangelijos
tema. Iliustruojant ir įprasminant šį teiginį, jau išvakarėse
į bažnyčią buvo atvežta žvejų valtis su tinklais ir pastatyta
prie laikino altoriaus. Klebono paklausti apie irklus, juos atvežę
parapijiečiai išmintingai teigė, jog irklai - tai pačių parapijos
narių gyvenimai, kuriais jie iriasi arba į gilumą, arba lieka
seklumoje, jei irklai netikėtai sulūžta... Pamoksle kun. V.Česnulevičius
priminė, jog nuo visų audrų ir neramumų šioje žemėje galime pabėgti
tik sekdami Jėzų, nes Jis vienintelis gali būti mūsų tikrasis
Gelbėtojas bei saugumo ir pasitikėjimo garantas, nes tik Jo mokymo
gelmėse galime rasti Ramybę ir Tiesą bei Amžinąjį Gyvenimą. Tad
ne veltui Kristus kviečia savo avis sekti paskui Jį.
Apie Dievo veikimą jų gyvenime kalbėjo patys parapijiečiai - šios
šventės dalyviai. Jauni ir vyresnio amžiaus tikintieji atvirai
dalijosi savo išgyvenimais, patirtais ieškant ryšio su Dievu,
kalbėjo apie pasikeitusį gyvenimą Jį atradus. Buvo papasakota
ir apie šeimyninio gyvenimo epizodus, patirtus jaučiant Dievo
artumą. Apie Dievo tinklo veikimą pasakojo šeimų klubo nariai
ir neseniai pakrikštytas jaunimo veiklos aktyvistas, kurio gyvenimas,
susipažinus su šios parapijos krikščionimis, nušvito visai kita
šviesa, kitokia tapo pagrindinių šio žmogaus gyvenimo vertybių
samprata.
Vėliau kalbėjo visų parapijos dvasinės veiklos grupių vadovai
ir atstovai. Po trumpos savo kalbos kiekvienas padėdavo į valtį
po "gyvą žuvį", sužvejotą per metus... Tad ne nuostabu,
jog, jiems baigus kalbėti, tinkle knibždėte knibždėjo didelių
ir mažų "žuvų žuvelių".
Po šv. Mišių visi susirinkusieji buvo pakviesti tęsti šventės
į Parapijos namų salę. Čia pirmiausia buvo atsisveikinta su ilgamečiu
parapijos vargonininku Modestu Pitrėnu, sakralinės muzikos propaguotoju
ne tik šioje parapijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Mat jis išeina
dirbti į B.Dvariono muzikos mokyklą. Išlydėdamas savo ilgametį
bendradarbį ir gerą draugą, klebonas kun. V.Česnulevičius, įteikdamas
dovanų dirigento lazdelę, teigė, kad nors šiai batutai paklus
kitataučiai, tačiau pats jis turįs ir toliau paklusti Aukščiausiojo
rankos mostui, t.y. Jo tvarkai ir įstatymams.
Jaudindamasis M.Pitrėnas kalbėjo apie savo darbą šioje parapijoje,
nes čia prabėgo dešimt jo gražaus ir prasmingo darbo metų. Jis
dėkojo atėjusiesiems atsisveikinti už kartu giedotą giesmę ir
tylų susikaupimą maldoje, už šypsenas ir širdžių šilumą... susigraudinusioms
"Jeruzalės dukroms" liepė neverkti ir negailėti, kad
palieka šią paties Dievo palaimintą buveinę, nes ketina ir ateityje
dažnai čia lankytis, o dvasia ir mintimis pasilikti su savo senaisiais
bičiuliais. Beje, tarp senųjų bičiulių yra ir jį prie vargonų
pakeitusi Lietuvos muzikos akademijos magistrantė Nora Grikštaitė.
Prieš keletą metų jaunoji muzikė Vilniaus konservatorijoje baigė
vargonų klasę, o vaikystėje savo balsą lavino, kartu su M.Pitrėnu
dainuodama Lietuvos radijo ir televizijos vaikų chore, kuriam
vadovavo A.Girdzijauskas.
Konferencijoje kalbėjęs kunigas Vidas prisipažino, jog, būdamas
šalia šios parapijos klebono ir tikinčiųjų, nuolat mokėsi iš jų
daugelio dalykų, vedančių į dvasinį tobulėjimą. Jo manymu, irtis
į gilumą svarbu dėl dviejų dalykų: tam, kad galėtum patikėti Kristaus
žodžiu ir kad sugebėtum mesti tinklus ir pamatytum tuos, kurie
ateina, o atėję pasiliktų su lyderiais jau vienoje valtyje.
Pasak kunigo Vido, tai ypač svarbu mūsų dienomis, nes dar egzistuoja
daug blogio ir tarpusavio nesusikalbėjimo, todėl žmonės turėtų
nuolat augti dvasia - gryninti savo sąžinę, o tariant Evangelijos
žodžiais - irtis į gilumą...
Šios parapijos kunigas Edvardas prisipažino, jog, nors kunigauja
jau nuo 1985-ųjų, irtis į gilumą pradėjo tik dirbdamas Pal. J.Matulaičio
parapijoje.
Vėliau vyko parapijiečių pokalbiai, kuriems temas parinko parapijos
dvasinio mokymo aktyvistai. Svarstyta, ar sunku melstis ir kuo
mes ne dievai, kaip mane "sužvejojo" Dievas, apie meilę
ir gailestingumą, apie pasauliečio vietą parapijos Bažnyčioje,
apie neįgaliųjų vietą Bažnyčioje, kaip aš iriuosi į gilumą, kokiais
būdais garbinu Dievą.
Iš viso susibūrė 14 pavadinimų grupelių. Vienai iš jų - "Kaip
mane "sužvejojo" Dievas" vadovavo pats klebonas
Išsiskirsčius po atskiras patalpas ilgai šiomis temomis kalbėta
ir diskutuota. Vėliau prasidėjo agapė, o po jos vyko visų parapijoje
veikiančių dvasinės veiklos grupelių pasirodymai.
Pirmiausia prisistatė jau senokai čia veikiantis šeimų klubas,
kurio veikla remiasi prancūzų kunigo Denis Sonet pasiūlyta šeimų
bendravimo programa. Klubo vadovė džiaugėsi, jog jų didžioji šeima
pasipildė dar vienu nariu - naujagime Aiste, o didžiausias atradimas,
jos teigimu, buvo tai, jog šio klubo nariai, būdami kartu, suprato,
kad išties myli vieni kitus, kaip savo priesakuose mokė Jėzus
Kristus. Įtraukę visus konferencijos dalyvius, klubo nariai šoko
ratelį, džiaugdamiesi galimybe būti kartu, dainavo, "jog
gyvenimas yra puikus"...
Galiausiai pasirodė ir Dvasinio tobulėjimo studijos nariai, į
šią šventę kaip krikščioniškosios vienybės ir tvirtumo simbolį
atnešę tvirtai surištą naujojo rugių derliaus pėdą su auksaspalvėmis
brandžių javų varpomis. Dėkodami Dievui, kad atvedė į šį būrelį,
žmonės dėjo savo kalbas, surašytas ant rugio stiebo pritvirtintuose
rašteliuose, prašydami Aukščiausiojo, jog jų Tikėjimas, Viltis
ir Meilė visada būti tokie tvirti, koks tvirtas ir skalsus yra
tas pėdas, kurį iškūlus kepama Gyvybės duona kasdieninė...
Neliko nuošaly ir naujai susikūręs būrelis "Nazareto šeima".
Šios grupelės atsiradimo idėja gimė parapijos Dvasinio tobulėjimo
studijoje studijuojant lenkų teologo T.Daičerio knygą "Tikėjimo
įžvalgos". Vilniuje ir parapijoje apsilankęs artimas šio
kunigo bičiulis, kitas lenkų kunigas susitikime su parapijos aktyvistais
pranešė, jog Lenkijoje šios knygos įtakoje jau veikia "Nazareto
šeimos", kur žmonės praktiškai bando įgyvendinti šios knygos
mokymo tiesas. Atsiradus vadovei, prieš metus ir Pal. J.Matulaičio
parapijoje susibūrė jo pasekėjų būrelis. Kovą Lenkijoje vyko ir
to sąjūdžio narių suvažiavimas. Pasak vadovės, šio judėjimo tikslas
- tobulinti ir gerinti pasaulį taip, kaip mokė Jėzus Kristus ir
savo knygoje rekomenduoja garsusis lenkų teologas T.Daičeris.
Grupelė "Tikėjimas ir šviesa", kurioje dalyvauja ir
neįgalieji, parodė religinę improvizaciją, vaizduojančią Jėzų
Kristų, mokantį žmones tikėjimo tiesų prie Genezareto ežero. Dalyvavo
ir jaunimo grupė kodiniu pavadinimu KGB (kad geriau būtų).
"Mes esame Dievo pastebėtos, todėl turime puikią galimybę
bendrauti ne tik su Kristumi, bet ir su daugeliu žmonių",
- teigė "Trečiadienio jaunimo" grupės močiutės.
Kalbėjo ir Anoniminių alkoholikų grupės atstovė, kažkada turėjusi
rimtų problemų ne tik dėl alkoholio, bet patyrusi ir kitokių sunkių
gyvenimo išbandymų. Atėjus į šią grupę, tartum savaime viskas
jos gyvenime ėmė keistis į gerąją pusę, nes tam, jos manymu, didelę
įtaką turėjo suartėjimas su Dievu, atgaivinant senąsias religines
tradicijas ir netgi aplankant šventąsias vietas. Į šį būrelį gali
ateiti kiekvienas, kas savarankiškai nesugeba susidoroti su svaigalų
pagunda. Mat čia susirenka žmonės, turintys problemų dėl alkoholio,
ne tik iš Vilniaus, bet ir visos Lietuvos, o kartais apsilanko
ir iš kitų valstybių - Lenkijos, JAV.
Baigdamas šią įsimintiną ir prasmingą šventę, klebonas kun. V.Česnulevičius
kvietė visus parapijiečius būti vieningus ir varge, ir džiaugsme,
tapti tikrais savos aplinkos šeimininkais, tausoti bendrą parapijos
turtą kaip savo, visada ir visur žiūrėti tvarkos aplink save,
taip pat ruoštis lapkričio 10 dieną vyksiančiai parapijos atstovų
kelionei prie Aušros Vartų.
Danutė STASIŪNAITĖ
Vilnius
© 2001 "XXI amžius"
