Vengrų tautinės mažumos problemos Slovakijos Katalikų Bažnyčioje

Slovakijoje pastaruoju metu vyksta įnirtingi debatai dėl vengrų tautinės mažumos padėties šalies Bažnyčios gyvenime. Pagrindine to priežastimi tapo Slovakijos vengrų reikalavimas, kad jie turėtų vyskupą, atstovaujantį jų tautinei grupei. Šį reikalavimą viešai parėmė taip pat ir Vengrijos vyriausybės narys per savo vizitą Vatikane. Tačiau tam nepritarė Slovakijos vyskupų konferencija, nurodydama, kad vengrų katalikais jų šalyje yra pakankamai gerai rūpinamasi ir kad daugelis slovakų vyskupų bei kunigų moka ir vengrų kalbą.
Pagal 1991 metų surašymo duomenis, iš 5,5 mln. Slovakijos gyventojų vengrai sudaro daugiau kaip 10 proc. (567 tūkst.). To paties surašymo duomenimis, 65 proc. Slovakijos vengrų laiko save katalikais. (Visos Slovakijos gyventojų mastu katalikai sudaro 75 proc.) Slovakijoje yra apie 250 parapijų, kuriose vengrai sudaro daugumą. Neseniai paskelbtame Slovakijos vengrų "Memorandume" kalbama apie nelengvą vengriškų parapijų padėtį: trečdalis jų neturi savo kunigo, kitame trečdalyje dirba pensinio amžiaus kunigas arba kunigas slovakas, nemokantis vengrų kalbos.

Slovėnijos Bažnyčios ir valstybės santykiai tebėra sudėtingi

Nors Slovėnija yra žinoma savo ekonominiais laimėjimais ir šiuo atžvilgiu gerokai pralenkusi kitas pokomunistines Rytų Europos šalis (bendras nacionalinis produktas vidutiniškai vienam gyventojui sudaro 70 proc. Europos Sąjungos lygio), tačiau valstybės ir Bažnyčios santykių srityje yra ryškus atsilikimas ir netgi susipriešinimas, primenantis totalitarinio komunizmo laikus.
Slovėnija iki šiol nėra pasirašiusi konkordatinių sutarčių su Šventuoju Sostu, ir vietos Katalikų Bažnyčia netgi nesitiki, kad tai artimoje ateityje bus padaryta. "Kai kurie pragmatiški politikai tuo rūpinasi, tačiau kiti labai priešinasi sutarčių su Vatikanu sudarymui", - rugsėjo mėnesį Austrijos dienraščiui "Die Presse" sakė Slovėnijos vyskupų konferencijos pirmininkas sostinės Liublianos arkivyskupas Francas Rodė. Pasak jo, priešininkai žiniasklaidoje veda aktyvią kampaniją prieš konkordatą ir netgi melagingai tvirtina, kad, pasirašius sutartis, "Bažnyčios kanonų teisė pakeis Slovėnijos konstitucijos teisę".
Slovėnijos vyriausybė nori, kad sutartis su Vatikanu tik formaliai įtvirtintų Katalikų Bažnyčios teisinį statusą. Tuo tarpu Bažnyčia pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką siekia, kad sutartys būtų plačios apimties ir kad jose būtų numatytas Bažnyčios vaidmuo švietimo, karių sielovados, socialinėje ir kitose srityse.