XXI amžius

Turinti tikslą ir žinanti kelią

Apie Seimo narę Ireną Degutienę

Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) kandidatais į Lietuvos prezidentus iškėlė Ireną Degutienę, Rasą Juknevičienę ir Andrių Kubilių. Lapkričio 11 dieną partija skelbia rinkimus, kuriuose konservatoriai apsispręs, kuriam iš šių kandidatų patikės kautis dėl Lietuvos prezidento posto.
Apie R.Juknevičienę jau rašyta viename "XXI amžiaus" numeryje (Voverienė O. Mąstanti globaliai, veikianti konkrečiai // XXI amžius. 2001 10 03).
I.Degutienė į prezidento rinkimus eina po šeimos vėliava, žadėdama, kad, laimėjusi rinkimus, ji visomis išgalėmis stiprins šeimą Lietuvoje. Jos nuomone, šeima yra svarbiausia valstybės ląstelė. Tautos išlikimas ir valstybės gyvybingumas remiasi į šeimą.
Kunigas F.Kapočius rašė: "Šeimose sudėtos didžiausios žmonijos viltys ir lūkesčiai, nes ant šito švento pagrindo stovi židinys ir altorius. Šeima yra kaip gyvojo vandens šaltinis, iš kurio kyla Krašto genijai ir ramūs laukų artojai, šventnamių tarnai ir valstybių viršininkai" (Prunskis J. Rinktinės mintys. - K., 2000. P. 270).
Irena Sabutytė-Degutienė gimė 1949 m. birželio 1 d. Šiauliuose. Nuo 1956 metų mokėsi Druskininkų 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Ją baigusi, 1967-1968 metais dirbo Kauno dailės kombinato Druskininkų filiale. 1968 metais įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Jį baigė 1974-aisiais, įgijo gydytojos specialybę.
1974-1976 metais Irena dirbo Alytaus medvilnės kombinate gydytoja terapeute. 1976-aisiais pradėjo dirbti Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Ėjo įvairias pareigas: gydytojos anesteziologės-reanimatologės, Gastroenterologijos skyriaus vedėjos, vyriausiojo gydytojo pavaduotojos, vyriausiosios gydytojos.
1994-1996 metais dirbo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore - ministro pavaduotoja.
1996-2000 metais - VII Lietuvos Seimo narė. Seimo nare buvo išrinkta pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Seime dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete. 1999 m. gegužės-birželio ir spalio-lapkričio mėnesiais, atsistatydinus aštuntajai (29-ajai) ir devintajai (30-ajai) Vyriausybėms, laikinai ėjo ministrės pirmininkės pareigas. 1996-2000 metais - socialinės apsaugos ir darbo ministrė aštuntojoje (29-ojoje), devintojoje (30-ojoje) ir dešimtojoje (31-ojoje) Vyriausybėse.
Nuo 1994 metų - Tėvynės sąjungos narė. Buvo Tėvynės sąjungos Priežiūros komiteto narė. Nuo 2000 metų - Moterų konservatorių sąjungos pirmininkė.
1997-aisiais pripažinta metų žmogumi medicinos ir socialinės apsaugos srityse.
2000 metais išrinkta VIII Lietuvos Seimo nare pagal Tėvynės sąjungos sąrašą. Yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė, Seimo Parlamentinės moterų grupės narė, Tarpparlamentinių ryšių su Austrija, Čekija, Graikija, Kipru, Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Kanada, Kinijos Liaudies Respublika, Lenkija, Danijos Karalyste, Islandija, Norvegijos Karalyste, Suomija, Švedijos Karalyste grupių narė.
I.Degutienės politinės veiklos programoje - socialinio draudimo, pensijų reformos, sveikatos apsaugos reformos plėtros, laimėjimų bei rezultatų, kaimo plėtros perspektyvų, gyventojų kultūros lygio, visuomenės socialinio- ekonominio lygio problemos. Jai nesvetimos nevyriausybinių organizacijų, ypač dirbančių vaikų teisių, lygių galimybių srityje, pokomunistinės erdvės valstybių raidos ir perspektyvų problemos, ji domisi politologijos teoriniais klausimais ir aktualijomis.
Taigi I.Degutienės gyvenimo kelias - tai nenutrūkstamas kopimas į kalną karjeros laiptais, iš pradžių - profesinėje veikloje, vėliau - politikoje. Nedaug Lietuvoje yra moterų, pasiekusių karjeros viršukalnes. Moterims, prioritetą teikiančioms profesinei karjerai, Irena galėtų būti pavyzdys, moters profesionalės etalonas.
Ko galima mokytis iš Irenos?
Visų pirma - atkaklumo. Rusų psichologas Vadimas Kruteckis šią žmogaus savybę apibūdino taip: "Atkaklumas - tai mokėjimas ir įpratimas vykdyti iki galo tai, kas nuspręsta: pasiekti užsibrėžtą tikslą, nugalėjus visokias kliūtis ir sunkumus, kurie trukdo jį pasiekti".
Pareigos supratimo ir jos atlikimo. Apie tikrąją žmogaus vertę kaip tik ir liudija garbingas savo pareigos atlikimas.
Atsakomybės. Kunigo Roberto Grigo nuomone, atsakomybė - tai aukščiausioji vertybė, sudaranti žmonių prigimties pagrindą. Česlovas Kalenda, didžiąją savo kūrybos dalį skyręs etikos problemoms, atsakomybę, kaip etinę kategoriją, įvertino bene aukščiausiai. Jo nuomone, "... atsakomybė visai nauja šviesa nušviečia žmogų ir liudija, kad žmogus yra ypatingos rūšies būtybė - dorovinė būtybė: ji jaučia gėdą, yra skatinama pareigos, girdi sąžinės balsą, suvokia savo poelgių vertę, geba atsispirti blogiui ir siekti gėrio, turi dorovinių nuopelnų, išgyvena asmeninę kaltę, gerbia kitą ir t.t." (Kalenda Č. Etika. Aforizmų žodynas. V., 2000. P. 34).
Visos šios savybės akivaizdžios I.Degutienės veikloje. Tapusi socialinių reikalų ir darbo ministre, ji pirmoji iš visų buvusių ministrų ėmėsi sunkiai sprendžiamos finansinės problemos - mokyklose pamaitinti alkstančius vaikus iš nedarnių šeimų. Jos rūpinimosi dėka keliadešimt tūkstančių vaikų iki šiol mokyklose gauna karštą maistą, saugoma jų sveikata ir žmogiškasis orumas, jie gali mokytis ir augti visaverčiais Lietuvos žmonėmis. Jai būnant socialinių reikalų ir darbo ministre, pradėti steigti vaikų globos namai, vaikų dienos centrai, vėliau - ir suaugusiųjų vienišų žmonių centrai, įkurtas Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas. Tai buvo gera pradžia, davusi pagreitį gražioms gailestingumo iniciatyvoms ir darbams visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose, klojantiems gerumo pamatus Lietuvos ateičiai.
Neabejoju, kad I.Degutienę būtų galima laikyti moters veiklumo ir kryptingumo etalonu. Stipri, valinga, nuosekli, turinti tikslą ir žinanti kelią...
Ir staiga... toks netikėtumas. I.Degutienė savo rinkimų kalboje prabilo ir savo tolesnio gyvenimo siekiu pasirinko... šeimą. Gal todėl, kad jos šeima - du Gediminai, vyras ir sūnus, ir dukra Silvija - jai yra dvasinė tvirtovė, sauganti ir gerbianti jos žmogiškąją tapatybę ir saviraišką, ir kariuomenė, stojanti petys į petį, kai jai reikia pagalbos buityje ir gyvenimiškose negandose (jos deja, neišvengiamos), kai reikia, labai reikia į ką nors atsiremti.
Šeima - toks fenomenas, kur namus stato vyras, o kuria moteris. Irenos sukurtus namus lydi energija, veiklumas, siekis tobulėti ir Dievo palaima. Juose yra neabejotinas dvasinis ryšys tarp visų šeimos narių, meilė, pagarba ir nesavanaudiška parama vienas kitam.
Nedaug teko su I.Degutiene bendrauti. Žmonės, kaip ir dangaus šviesuliai, kiekvienas skrieja savo orbita, retai kada iš jos išklysdami. Trumpos bendravimo akimirkos su ja išliko atmintyje šviesios ir šiltos.
Moterų konservatorių sąjungos rinkimų konferencijoje, kada buvo svarstoma pirmininkės kandidatūra, aistros pasiekė beveik virimo temperatūrą. Sako, žmogus geriausiai atsiskleidžia kritinėse situacijose. Irena - taip pat. Nedidele balsų persvara laimėjusi rinkimus, ji pasidžiaugė, kad mes visos tokios darbščios, veiklios, pasiaukojančios... ir visas didžiausias savo oponentes pakvietė į Tarybą, prašydama ir toliau taip pasiaukojamai dirbti Lietuvos labui.
Nustojo žaibuoti akys, nurimo aistros, prasidėjo dalykiškas, konstruktyvus, ramus pokalbis, Tarybos darbo krypčių svarstymas. Išsiskyrėme šiltai, tarsi uždegusios vilties žvakelę, pasiryžusios jos šviesą skleisti visoje Lietuvoje.
Kitą I.Degutienės sėkmės paslaptį atskleidžiau Tarybos posėdžiuose. Tai - dėmesys ir pagarba žmogui, jo idėjai ir ... laikui. Posėdžiams vadovavo taip, tarsi primindama, kad laikas žmogui - pati didžiausia iš visų brangenybių. Posėdžiai būdavo neilgi, dalykiški, nutarimai - konkretūs.
Tai tik trumpas brūkšnelis portretui. Jį tikriausiai papildytų dėkingų tėvų laiškai, žmonių, bendravusių su I.Degutiene, pasakojimai, gerų jos darbų vertinimai. Visa tai ateis.
O šiandien svarbu, kad I.Degutienė laimėtų rinkimus. Neabejoju, jeigu ji, tapusi Lietuvos prezidente, imsis šeimos problemų su tokiu pat ryžtu ir energija, kaip siekė karjeros, - atgims Lietuvoje šeima, atgims tauta, atgims humanistinės vertybės žmoguje, Lietuva taps saugia ir klestinčia gerovės valstybe.
Irena - tas žmogus, kuris, siekdamas aukštų tikslų, žino kelią ir moka pasikinkyti ir valdyti sėkmę.

Prof.Ona VOVERIENĖ

Vilnius