Atnaujintas 2001 m. spalio 24 d.
Nr.80
(989)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Žiniasklaida
Atmintis
Likimai
Kryžkelės
Pozicija
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Tremties represijų nusikaltimams nėra senaties

Panevėžio apygardos prokuratūra neseniai baigė tirti ir perdavė Apygardos teismui dar vieną tremties represijų bylą, gautą iš Utenos rajono apylinkės prokuratūros. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad buvęs okupacinės valstybės - SSRS - represinės struktūros pareigūnas 1916 metais gimęs Fiodoras Siominas trėmė lietuvių šeimas iš gimtųjų vietų į SSRS teritorijas.
F.Siominas, dirbęs Lietuvos SSR VRM (MVD) Anykščių rajono Kurklių valsčiaus poskyrio viršininku, kartu su grupe okupacinės valdžios atstovų ir vietinių aktyvistų 1948 m. gegužės 22 d. ištrėmė Kurklių valsčiaus Trakinių kaimo gyventojų Anelės (gim. 1902-aisiais) ir Juozo (gim. 1900-aisiais) Pilkų šeimą. Be tėvų, buvo ištremti ir penki vaikai: Angelė Janina, Rimantas, Vitalija, Bronislava ir Genovaitė. Vyriausiajai dukrai Angelei Janinai tebuvo dešimt metų, o jauniausiai Genovaitei - tik dveji metukai. Buvo tremiama ir mažiausioji, vos keturių mėnesių Pilkų dukrelė Marytė. Tačiau pakeliui pavyko perduoti mergaitę vietinei gyventojai, kuri be tėvų likusią Marytę ir augino.
Tą ankstyvą gegužės rytmetį į Pilkų namus sugužėjo būrys ginkluotų kareivių ir civilių žmonių, kurie pareiškė, kad jų "kaip liaudies priešų" šeima yra deportuojama iš Lietuvos, ir liepė tuoj pat susiruošti. Šeima buvo nuvežta į Kurklių miestelį, o iš ten su kitais tremtiniais nugabenta į Subačiaus geležinkelio stotį. Iš Krasnojarsko krašto A. ir J.Pilkos su sūnumi Rimantu į Lietuvą sugrįžo tiktai po dešimties metų, o jų dukroms pavyko gimtinėn parvažiuoti šiek tiek anksčiau.
Tiriant baudžiamąją bylą paaiškėjo ir dar vienas tamsus F.Siomino veiklos faktas. 1951 m. spalio 1 d. naktį jis, dirbdamas LSSR Saugumo ministerijos (MGB) Anykščių rajono kriminalinės paieškos vyr. operatyviniu įgaliotiniu, iš Bikūnų kaimo į Anykščių geležinkelio stotį kartu su savo pagalbininkais atvežė 1881-aisiais gimusį Petrą Bagdoną ir 1883-aisiais gimusią jo žmoną Anelę. Nepaliko ir jų sūnaus Vytauto Bagdono, gimusio 1922 metais, kuris gyveno Utenoje ir dirbo Utenos rajono Švietimo skyriaus inspektoriumi. "Liaudies priešų" sūnus rytmetį paties F.Siomino rūpesčiu buvo atvežtas į Anykščius, kur kartu su tėvais nuvežtas į Švenčionėlių geležinkelio stotį, o iš ten - į Krasnojarsko kraštą...
Byloje yra surinkta ir daugiau medžiagos, akivaizdžiai įrodančios, kad F.Siominas aklai ir nuoširdžiai vykdė okupacinės valdžios nutarimus ištremti lietuvius į atokias SSRS vietoves. Jis pasitelkdavo pagalbon kitus represinių struktūrų darbuotojus, partinius, komjaunimo aktyvistus, stribus ir važiuodavo į pasmerktųjų gyvenamąsias vietas, tuos nelaimingus žmones iš namų atgabendavo į geležinkelio stotis ir perduodavo formuojamų ešelonų viršininkams. Neatsirado faktų, bylojančių apie tai, kad šis represijų vykdytojas kam nors būtų padėjęs pabėgti ar kitaip išvengti tremties.
Tokiems sunkiems nusikaltimams netaikomas senaties terminas, jų vykdytojams anksčiau ar vėliau tenka atsakyti pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse už tokio pobūdžio nusikaltimus (pagal BK 334 str.) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
85-erių sulaukęs F.Siominas yra silpnos sveikatos ir nežinia, ar galės stoti prieš teismą. Jeigu teismo medicinos ekspertai nuspręs, kad dėl sveikatos būklės ir senatvės negalių jis negali būti teisiamas, teismas gali priimti sprendimą skirti stebėjimą ir teisti vėliau, kai šis pasveiks. Byla gali būti ir nutraukta, o kaltinamasis - atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nepasveiks, negalės dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. Gerai bent jau tiek, kad žinoma dar vieno budelio pavardė.
Kai kurios teisiamojo aukos irgi nebespėjo sulaukti nusikaltėlio atpildo valandos. Rugpjūčio 13-ąją mirė anykštėnas Vytautas Bagdonas, kurį suimti ir išvežti kartu su tėvais iš Anykščių į Sibirą taip uoliai skubėjo F.Siominas 1951-ųjų spalio 1-osios rytmečiui auštant. Retėja ir Pilkų šeimos gretos. Laikas negailestingas ir kitiems, nukentėjusiems nuo tokių siominų.
Likusiems gyviems tremtiniams ir politiniams kaliniams belieka turėti viltį, kad budeliai, kurie nesulaukė atpildo nuo Temidės tarnų čia, žemėje, stos prieš Dievo teismą aname pasaulyje...

Vytautas BAGDONAS

Anykščiai

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija