Priešprieša

Prezidentas V.Adamkus vis labiau reiškia savo požiūrį, nepritardamas dabartinės valdančiosios daugumos sprendimams. Lankydamasis pasaulio kultūrinį paveldą globojančios UNESCO būstinėje Paryžiuje, Prezidentas netikėtai pareiškė prieštaraująs Valdovų rūmų atstatymui. Prezidentas sakė, jog nesąžininga kalbėti apie autentiškų rūmų atstatymą, jei tie rūmai yra tik savotiškas mitas. Pasak V.Adamkaus, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, ar siekiama atstatyti šiuos rūmus, ar pastatyti naujus, nes, anot Prezidento, dabar paaiškėjo, jog daug ką norima atstatyti taip, kaip įsivaizduojame.
Prieš Valdovų rūmų atstatymą pasisakė ir 49 įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai, parengę įstatymo projektą, kuriame siūloma atšaukti prieš metus priimtą įstatymą dėl Valdovų rūmų atstatymo. Taip mano ne tik opozicijos atstovai, bet ir dalis socialliberalų, kurie pareiškė abejojantys, ar dabartinė Lietuvos finansinė padėtis leidžia valstybei imtis milijoninių išlaidų. Kaip žinoma, 2002-ųjų metų valstybės biudžete Valdovų rūmų atstatymo darbams numatoma skirti septynis milijonus litų. Atstatymo priešininkai teigia, kad tokių pinigų pakaktų šimtui Lietuvos mokyklų nupirkti po 15 kompiuterių ar visus metus išlaikyti Vilniaus ir Kauno globos bei rūpybos įstaigas.

Be idėjų ir perspektyvų

Premjero patarėjas A.Juozaitis, pasitelkęs tradicinį savo chameleoniškumą, stojo ginti islamo teroristų, žinoma, pavadinęs juos "pažemintaisiais ir nuskriaustaisiais". Esą Amerika prarado visus krikščioniškus pažadus. A.Juozaitis savo rašiniuose ir viešuose pasisakymuose labai mėgsta kalbėti apie persisotinusių Vakarų antikrikščioniškumą, pamirštą Dievą, tai, kad soti Amerika ir Europa užmiršo Kūrėją. Gal ir užmiršo, bet Dievą užmiršta ir Lietuvoje. O jeigu prisimena, tai tik dėl vaidybos. A.Juozaitis puikiai žino, kad naujieji Lietuvos nuvorišai, netgi buvę aršūs "moksliniai ateistai" dabar dedasi pavyzdingais katalikais, kviečiasi kunigus šventinti savo pilis ir rūmus, firmų kontoras, netgi naminius gyvulėlius - "mėlynojo kraujo" šunis ir kates. Kitas mokslinio ateizmo profesorius, okupacijos metais kiek įmanydamas "demaskuodavę" kunigų blogybes, šiandien rašo krikščionių demokratų vadu ir būsimuoju prezidentu apsiskelbusio buvusio išeivijos veikėjo "autobiografiją". Tokiems ir panašiems sovietinių laikų ateizmo veikėjams Bažnyčia tampa tik priemonė pakelti savo prestižą tarp tikinčiųjų, t.y. jų elgesys ir anksčiau buvo, ir dabar yra tik egoistinis. "Islamo kariai", dėl kurių taip sielojasi A.Juozaitis, stengdamiesi trumpiausiu keliu pakliūti į Alacho sodus, sunaikindami Niujorko dangoraižius, siekdami nušluoti "šėtono imperijas", irgi vadina save tikinčiaisiais. Taigi iš visų pusių - žiaurios kvailystės ir tikėjimo nebuvimas.