XXI amžius

Mūsų "Lietuvių namai"

Dar daug kas nežino, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje veikia viena vidurinė mokykla "Lietuvių namai", į kurią iš įvairių pasaulio šalių atvyksta, paprastai tėvų lydimi, įvairaus amžiaus vaikai ir prašosi priimami mokytis. Jie dažniausiai nemoka ne tik lietuviškai kalbėti, bet ir nepažįsta lietuviškos abėcėlės! Neretai tie vaikai - iš mišrių šeimų, kurių vienas iš tėvų - lietuviškos kilmės. Bet būna, kad lietuviška šeima, gyvenanti užsienyje, negali vaikų auklėti lietuviškoje mokykloje, nes tokiai tautinei mažumai toje vietoje mokyklos paprasčiausiai nėra.
Šiais mokslo metais į "Lietuvių namus" atvyko 48 moksleiviai. Nuo pirmos mokyklos įkūrimo dienos - 1990-ųjų spalio 1-osios - pradėjo važiuoti vaikai pirmiausia iš artimiausių kraštų ir šalių - Karaliaučiaus srities, Lenkijos, Baltarusijos, vėliau - iš Rusijos platybių, daugiausia Sibiro, taip pat iš JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos... Dabar mokykloje, kurioje galima mokytis pasirinktinai iki devintos arba dvyliktos klasės, mokomasi pagal bendrojo lavinimo mokyklų mokymo planus ir programas. Iš viso šioje mokykloje mokosi 246 moksleiviai, 30 iš jų - abiturientai.
Neseniai šią mokyklą aplankė svečiai iš JAV - Lietuvių fondo valdybos pirmininkas Povilas Kilius ir Lietuvos Respublikos garbės konsulas, Lietuvių fondo tarybos narys Vaclovas Kleiza. Jie atvyko ne tuščiomis. Trumpo iškilmingo akto metu mokyklai buvo įteikta vertinga dovana - JAV gyvenančių lietuvių surinkti penkiolika tūkstančių dolerių mokyklos reikmėms. Vos ištarus labdaros sumą, salė prapliupo audringais plojimais: visi supranta, kokia vertinga ši labdara nelengvais finansiškai Lietuvai laikais. Ta diena išliks moksleivių atmintyje, ir jie, kai suaugs, kažkur dirbs, užsiims kokia nors naudinga visuomenei veikla, galės kažką panašaus, vertingo padaryti savo tėvų žemei, savo tautiečiams.
O kad "Lietuvių namų" moksleiviai nori gyventi tėvų žemėje, čia tęsti mokslus, rodo faktas, jog šiuo metu šalies aukštosiose mokyklose mokosi dvidešimt gabių bei ryžtingų šios mokyklos auklėtinių. Dar penki tęsia mokslus aukštesniosiose mokyklose. "Lietuvių namų" direktorius Alfonsas Rudys pasakoja, kad per neilgą mokyklos gyvavimo laikotarpį jau yra daug gražių mokyklos auklėtinių darbų ir veiklos pavyzdžių. Maksimas Čajauskas, Karaliaučiuje įgijęs istoriko specialybę, savo tolesnių mokslinių tyrinėjimų objektu yra pasirinkęs Lietuvos partizaninio judėjimo temą. Ketvirtus metus čia besimokanti iš Baltarusijos atvykusi Regina Jegorova yra devintoje klasėje. Ji kasmetiniame mokyklos mastu skelbiamame rašinio konkurse patriotine tema pernai už rašinius "Lietuvos trėmimai", "Grįžimas" pripažinta viena iš laureačių. Kita konkurso dalyvė - dešimtokė Jelena Tutinina, septintus metus besimokanti šioje mokykloje, už rašinį "Mano močiutės gyvenimo istorija", sudominusį mokytojus ir moksleivius, irgi pateko į prizininkų gretas. O mergaitė atvyko iš Kaukazo, labai silpnai mokėdama lietuvių kalbą.
Mokyklos bendruomenė sulaukė gerų atsiliepimų, kad labai tvarkinga, gerai išauklėta Tatjana Suškina sėkmingai studijuoja ekonomiką Hamburgo (Vokietija) universitete. Tokie faktai "Lietuvių namų" pedagogus labai maloniai nuteikia - ne veltui dirbta. Gražių pavyzdžių yra ir daugiau. Laiškai, atsiliepimai, vertingi dokumentai, fotografijos bei kita įdomi medžiaga apie mokyklos, jos auklėtinių gyvenimą yra čia kaupiama ir saugoma. Ateičiai. Nes iš praeities visada daug ko galima pasimokyti.
Apsilankęs "Lietuvių namuose" šių eilučių autorius prisiminė, kad ilgus metus Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje, dėl sovietinio režimo veikė ir tebeveikia lietuviška mokykla. Lietuvoje jau senokai atgauta nepriklausomybė. O sostinėje esantys "Lietuvių namai", manau, pajėgūs sutalpinti ir daugiau mokinių. Ar ne laikas apie tai pamąstyti?

Vilnius