XXI amžius

Finansinės bėdos vargina ir Amerikos lietuvių televiziją

Televizija yra brangus malonumas, teigia Amerikos lietuvių televizijos vadovas Arvydas Reneckis. Išsamų interviu su šiuo žmogumi, buvusiu Lietuvos kino studijos "Dokumentikos" padalinio vadovu spausdina "Draugo" dienraštis.
Prieš šešerius metus kilusį sumanymą įkurti Čikagoje Amerikos lietuvių televiziją pats A.Reneckis dabar vadina avantiūra. Nepavykus sutelkti lėšų per Amerikos lietuvių bendruomenę, jis pats ryžosi imti 40 tūkst. dolerių paskolą montavimo studijai nuomoti ir aparatūrai pirkti. Entuziazmo įliejo žinomas fotomenininkas ir kultūros veikėjas Algimantas Kezys, pasiūlęs surengti televizijos puotą. Žmonių susirinko daug. Iš sutelktų lėšų buvo galima sumokėti dalį avanso, kurį reikėjo įnešti pasirašant sutartį su transliavimo stotimi.
Iš pradžių, pasakoja A.Reneckis, lietuviškos televizijos laidai stotis pasiūlė, kaip tada atrodė, nekokį laiką - šeštadienį 7 valandą ryto. Bet netrukus paaiškėjo, kad tai - visai neblogas laikas. Vyresnieji visada anksti keliasi, o tie, kurie vaikus leidžia į lituanistines mokyklas, tuo metu kaip tik pusryčiauja. Aišku, jaunimas lietuviškas laidas pramiegodavo.
Trečiaisiais lietuviškos televizijos gyvavimo metais, prisimena jos vadovas, buvo gautas ketvirtadienio vakaras ir beveik visus metus buvo galima nemokamai kartoti laidą šeštadieniais. Daugiau kaip prieš metus pradėtos ir sekmadieninės laidos.
Tačiau visą laiką televiziją kankina finansinės bėdos. Po pirmųjų metų buvo susidariusi 15 tūkst. dolerių skola laidas transliuojančiai stočiai. Paramą suteikė Lietuvos valdžia, Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybei patvirtinus, kad lietuvių televizija Amerikoje labai reikalinga.
Gauti didžiųjų Amerikos kompanijų reklamos - neįmanoma, apgailestauja A.Reneckis, o reklamuodami šeimos verslus nedaug už tai tegauname. Daugiausia ši televizija laikosi iš aukų. Lietuvių fondas paskyrė du tūkstančius dolerių, atsirado nuolatinių rėmėjų.
Televizija, teigia A.Reneckis, yra geriausia priemonė pasiekti lietuvius, tačiau tai - brangus malonumas. Vien už dvi transliacijos laidas kas savaitę tenka mokėti po tūkstantį dolerių. Beveik tiek pat sudaro ir visos kitos išlaidos. Dabar ir už žinias iš Lietuvos reikia mokėti, nes Lietuvos valstybinę televiziją yra ištikusi finansinė krizė.
Jei ne žiūrovų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, palaikymas, seniai Amerikos lietuvių televiziją būtume uždarę, sako jos vadovas, kartu prisipažindamas, kad "pradeda trauktis". Lėšų stoka verčia atsisakyti sekmadieninės laidos - pasilikti vien tik ketvirtadieninę.

ELTA