Atnaujintas 2001 m. spalio 31 d.
Nr.82
(991)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Kultūra
Darbai
Žvilgsnis
Kryžkelės
Valstybė
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Čekistų "tiesa" viršesnė už dviejų aukų liudijimus

Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui

Dvejus metus vieną mūsų politinę kalinę Mariją Kinertaitę-Laugalienę, visą savo jaunystę paaukojusią kovai už Lietuvos laisvę, 1949 metais suimtą, tardytą, kalintą Kauno saugumo rūsiuose, be teismo išsiųstą ilgiems lagerio metams į Magadaną, persekioja sovietinis poetas Vacys Reimeris. Jis išdrįso paduoti šią 79-erių metų laisvės kovotoją į teismą už tai, kad savo prisiminimų knygoje "Jaunystė ir rezistencija" ji prisiminė mačiusi V.Reimerį saugume ir parašė šiuos sakinius: "Mane tardė saugumietis rusas. Kadangi nemokėjau rusų kalbos, ateidavo vertėjas. Tai buvo tarybų Lietuvos rašytojas Vacys Reimeris".
Ukmergės apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė sprendimą, kad politinė kalinė paneigtų šiuos sakinius, paneigtų tai, ką išgyveno, matė ir atsimena. Net Aukščiausiasis Teismas šio sprendimo nepakeitė - paliko galioti.
Gerbiamas Prezidente, jeigu mes, Laisvės kovotojai, elgtumės taip, kaip aktyvus kolaborantas V.Reimeris, tai jis jau būtų spėjęs pirmus dešimt metų atsėdėti kalėjime už visa tai, ką padarė Lietuvai. Už ką V.Reimeris gauna 1-ojo laipsnio valstybinę pensiją? Nesuprantame, kaip nepriklausomos Lietuvos teismas nesugebėjo įrodyti, kad jis turėjo ryšių su KGB, nors byloje buvo pakankamai duomenų apie šio asmens kolaboracinę veiklą. Lietuvos teismai visiškai ignoravo kalinės Onutės Žukauskaitės-Kavaliauskienės liudijimą apie tai, kad ji V.Reimerį mačiusi KGB per savo tardymą dėl poezijos (38 ir 39 bylos lapai).
Pareiškiame, kad teisėjas R.Adamonis negalėjo būti objektyvus. Jo tėvas - Atgimimo metais tarnavęs Maskvai, dirbęs Ukmergės KGB poskyrio viršininku. Sūnus negali atsakyti už tėvo nuodėmes, tačiau šis teisėjas neturėjo moralinės teisės nagrinėti šios bylos. Dabar galime tvirtinti: kagėbistų sūnūs vėl teisia tuos, kuriuos prieš pusę amžiaus teisė kagėbistai.
Pinigų sumą, kurią užsiprašė V.Reimeris už įžeistą garbę, sumokėjo politinių kalinių bendrija "Kolyma". Tad gal jau pakaks iš mūsų tyčiotis. Pasirodo - ne. Teisėjas R.Adamonis surašė paneigimo tekstą, kurį antstolės M.Kinertaitę-Laugalienę verčia išspausdinti "Lietuvos ryte"(!) ir pačiai pasirašyti. Tai jau žmogaus teisių pažeidimas - kaip galima prievartauti rašyti tai, ko nebuvo. Šiuo metu politinei kalinei antstolės grasina paskirti penkių tūkstančių litų baudą, ji vėl kviečiama į teismus.
Mes reikalaujame palikti M.Kinertaitę-Laugalienę ramybėje ir nebekankinti jos. Pagrindinis mūsų gyvenimo tikslas pasiektas - Lietuva laisva. Tai kodėl negalime ramiai joje gyventi, kodėl mus vėl verčia kariauti su įsigalinčia netiesa, melu ir pažeminimu? 1949 metų M.Kinertaitės-Laugalienės byloje trūksta protokolų. Čekistų sudarytose bylose niekada nenurodyta, kad buvo mušama, kankinama ir žudoma. Negalima jose viskuo tikėti. V.Reimeris sako netiesą (kaip alibi), kad jis nemokėjęs rusų kalbos, nors tuomet vertė rusų poeziją. Kodėl dviejų kalinių įtikinami liudijimai apie susitikimus su V.Reimeriu KGB institucijose atmetami?
Negalime nusilenkti tiems, kurie prieš 50 metų stovėjo okupantų pusėje, jiems tarnavo kaip V.Reimeris. Jis yra kolaborantas nuo klaikių 1940 metų ir turi atgailauti už padarytas skriaudas Lietuvai, o ne reikalauti, kad iškentėjusi, niekada nemelavusi ir savo sąžinės nepardavusi politinė kalinė paneigtų savo prisiminimus. Prašome Jūsų apginti šią moterį, kuriai ne taip seniai įteikėte Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordiną už Amžinybėn išėjusio vyro Vytauto Laugalio nuopelnus Lietuvai.
Šis atvejis - neatsitiktinis. Teismo sprendimai remiasi okupacinės čekistinės veiklos teisėtumo ir teisingumo pagrindu. Tai jau tapo mūsų kovų istorijos, visų garbės ir orumo byla. Mes niekada nesutiksime paneigti to, kas buvo. Kolaborantas Lietuvos Laisvės kovoje negali būti teisus.

Lietuvos partizanai - Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai:
Jonas Čeponis (Vaidevutis), Bronislavas Juospaitis (Direktorius), Jonas Kadžionis (Bėda), mons. Alfonsas Svarinskas (Laisvūnas), Vytautas Balsys (Uosis), Juozas Armonaitis (Triupas), Povilas Pečiulaitis (Lakštingala), Antosė Garšvienė (Milda), Antanas Garšva (Vytenis), Antanas Gabužis (Dobilas), Albinas Skučas (Amba), Jonas Kedas (Žilvinas), Antanas Petrikonis (Laivas), Kęstutis Diržys (Kudirka), Apolonija Purlienė (Rugiagėlė), Petras Gataveckas (Šturmanas), Aleksas Vaitelis (Rimtutis), Jonas Matukevičius (Danielius), Antanas Kazakevičius (Narsutis), Kazimieras Savičius (Sakalas, Uranas), Vytautas Nanartonis (Nainys), Vincas Žukauskas (Putinas)(A†A) , Steponas Steponavičius (Daktaras), Antanas Pažėra (Aušra), Jadvyga Bartašienė (Daktaras Dolitlis).

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija