Prisimintas kardinolas Vincentas Sladkevičius

Spalio 24-ąją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko vakaras, skirtas kardinolui Vincentui Sladkevičiui atminti.
Ant grindų degant daugybei žvakių, scenos erdvėje plazdant gausybei baltų popierinių balandžių, vyko dvasinė puota. Kamerinis orkestras, vadovaujamas prof. Sauliaus Sondeckio, ir Vilniaus savivaldybės choras "Jauna muzika", vadovaujamas Vaclovo Augustino, atliko Bacho, Mocarto, Vivaldžio kūrinius. Aktoriai skaitė Juditos Vaičiūnaitės, Henriko Nagio eilėraščius. Poetas Jonas Strielkūnas skaitė savo poezijos.
Tėvas Stanislovas prisiminė susitikimus su būsimuoju kardinolu. Pirmą kartą Vincuką jis pamatė Jėzuitų gimnazijoje. Kardinolas buvęs pavyzdingas mokinys, kėlęs gerą pavydą kitiems moksleiviams. Jiedu kunigų seminarijoje vėl susitiko. Vyskupo V.Sladkevičiaus tremtis buvusi žiauri. Ką tik įšventintas, kupinas entuziazmo ir noro dirbti, jis buvo ištremtas prie Latvijos sienos. Klaikios buities sąlygos... Tačiau ne tai svarbiausia. Klebonui, matyt, taip buvo įsakyta: jis su vyskupu niekam neleisdavo susitikti, bendrauti su parapijos žmonėmis taip pat drausdavo. Net vaikų palaiminti neleisdavo. "Mes, kurso draugai, bijojome, kad vyskupas nesusirgtų depresija. Bet Viešpats pasigailėjo. Klebonas buvo iškeltas kitur. Jo vieton atkeltas kitas, kuris savaitėmis sirgdavo. Vyskupui jis sakė: "Ekscelencija, dirbk, ką nori, padėk žmonėms". Tada pas vyskupą pradėjo važiuoti žmonės. Jis slapta teikė kunigystės šventimus, su juo buvo suderintas "Katalikų Bažnyčios kronikos" leidimas. Jo auroje gyveno kunigas Kazimieras Vasiliauskas. Aš norėjau būti jo refrenu - kartoti ir užrašyti tai, ką jis pasakė. Viešpatie, ačiū, kad jie buvo", - kalbėjo tėvas Stanislovas.
Tuo tarpu vaizdajuostėje buvo matyti kardinolo V.Sladkevičiaus sugalvota laimės formulė: "...tik būkime geri šiame pasaulyje ir to užteks, kad pasijustume laimingi..." Atrodo, tiek nedaug tereikia, kad būtume laimingi - tik būti gerais vieni kitiems. Keitėsi televizijos įrašo vaizdai. Kardinolas sakė: "Dievas dalija dovanas, daugybę dovanų. Tik mokėkime jas priimti. Gyvenkime gerumu ir viltimi". Įsidėmėtini žodžiai. Gaila, kad nedaug kas juos girdėjo - du trečdaliai parterio vietų buvo tuščios. Nejaugi kvietimus gavę žmonės taip pat greitai pamiršo Kardinolą, kad nesiteikė ateiti į jo atminimo vakarą? Įsukti kasdieninių buitinių rūpesčių rato jie prarado ne kasdien veltui dalijamas dvasines dovanas.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Vilnius

© 2001 "XXI amžius"