Kraujuje paskandinta revoliucija

Vengrų tautos sukilimo 45-osioms metinėms

Po SSKP XX suvažiavimo, įvykusio Maskvoje 1956 m. vasario 14-26 dienomis, kai N.Chruščiovas iš tribūnos paskelbė, jog kiekviena valstybė ateis į socializmą savais keliais, Sovietų Sąjungos užgrobtose Rytų ir Vidurio Europos šalyse įsižiebė nedidelė išsilaisvinimo viltis. Prasidėjo neramumai Lenkijoje ir Vengrijoje. Galimomis demokratinėmis permainomis patikėjo net idėjinis Vengrijos komunistas Imrė Nadis. Tuomet, pakliuvęs į Vengrijos komunistų vadovo ir vieno didžiausių okupuotos Rytų Europos valstybių stalinistų M.Rakošio nemalonę, I.Nadis parašė Vengrijos komunistų partijos centro komitetui memorandumą "Penki pagrindiniai taikaus sambūvio ir mūsų užsienio politikos principai". Tai tautos nepriklausomybė, suverenitetas, lygiateisiškumas ir nesikišimas į kitos šalies vidaus reikalus. Jie turi būti privalomi kiekvienai šaliai - nesvarbu, ar ji - socialistinė, ar kapitalistinė, ar kokia kitokia. Ir Maskvos, ir Budapešto stalinistams buvo aišku, kad šis I.Nadžio pareiškimas - tai ne kas kita, o priminimas, kad ne tiktai Vakarų valstybės turi duoti laisvę savo kolonijoms bei pusiau kolonijoms, bet ir Sovietų Sąjunga turėtų gerbti "liaudies demokratiją" ir Vengrijos suverenitetą - tai yra nesikišti į jos vidaus reikalus.

Pagerbtas kardinolas J.Mindsentis

Vengrijos Bažnyčios ir valstybės vadovai lapkričio pradžioje paminėjo vengrų tautos ganytojo kardinolo Jozefo Mindsenčio (1892-1975) atminimą. J.Mindsenčio vardas yra neatsiejamas nuo nepalaužiamo pasipriešinimo fašistiniam ir komunistiniam režimams Vengrijoje XX amžiuje. 1949-aisiais parodomajame "teismo" procese komunistai nubaudė kardinolą kalėti iki gyvos galvos. Prieš 45 metus, 1956-ųjų spalį, vykstant antikomunistiniam vengrų tautos sukilimui, ganytojas buvo išleistas į laisvę ir spalio 31 dieną galėjo trumpam sugrįžti į savo vyskupišką tarnybą.
Tačiau kai lapkričio 4-ąją į Budapeštą pradėjo veržtis sovietų tankai, kardinolas J.Mindsentis pasitraukė į Jungtinių Valstijų ambasadą, kur jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. Per 15 metų buvimo JAV misijoje Budapešte laiką ganytoją Popiežiaus pavedimu reguliariai nuo 1963-iųjų balandžio lankė Austrijos sostinės Vienos arkivyskupas kardinolas Francas Kionigas.