XXI amžius

Užmirštieji baltai neliko užmiršti

Algis Liepinaitis - prof. J.Ereto idėjų nešėjas

Lietuvos patriotas, Šveicarijos pilietis Juozas Eretas didžiausią savo prasmingo gyvenimo dalį paskyrė Lietuvai, jos tautiškumui, nepriklausomybei. Tai buvo išties legendinė asmenybė, visą savo išmintį, ryžtą, mokslinę, publicistinę veiklą padėjusi ant Lietuvos nepriklausomybės aukuro. Dar kartą trumpai prisiminkime, kas jis buvo ir pasiliko mūsų kraštui. Filosofijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas ir garbės narys, literatūros istorikas, JAV lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas, vienas pavasarininkų vadų, pirmasis inteligentas Lietuvos kariuomenės savanoris... Už šių žodžių - drąsiai galime sakyti - iškilus mūsų tautos žmogus, Lietuvą vadinęs antrąja Tėvyne.
Be kitų savo rašytinių darbų apie Lietuvą, jos iškilius žmones, J.Eretas 1973 metais užsienyje parašė ir išleido studiją "Užmirštieji baltai", paskyręs ją "tiems, kurie Tėvynėje be laisvės ir laisvėje be Tėvynės". Tai istoriškai argumentuotas pasakojimas apie tris - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - valstybes, kurias buvo pavergusi Sovietų Sąjunga. Publikacija buvo priminimas ir raginimas, kad šioms Baltijos šalims turi būti grąžinta nepriklausomybė. Profesorius savo darbus rašydavo lietuvių kalba, tačiau, matyt, siekdamas didesnio viešumo, "Užmirštuosius baltus" jis parašė vokiškai.
Nežinia, kaip būtų susiklostęs tolesnis šio leidinio gyvenimas, jei kūrinys ne itin dideliu tiražu būtų ėjęs per rankas tik viena, nors ir plačiai vartojama kalba. Į tai atkreipė dėmesį jaunesnės kartos Amerikos lietuvis, gimto krašto patriotas Algis Liepinaitis. Jis iškart suvokė didelę "Užmirštųjų baltų" studijos reikšmę, būtinybę šį darbą paskleisti pasaulyje kuo plačiau, ne vien vokiečių, bet ir kitomis kalbomis. Ir JAV gyvenantis lietuvis ėmėsi šio darbo. Reikia įsivaizduoti, kiek padėta pastangų, ryžto, organizacinių sugebėjimų, lėšų, kad studija būtų verčiama, leidžiama, platinama. "Užmirštieji baltai" iš vokiečių kalbos buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, ispanų ir portugalų kalbas. Pats prof. J.Eretas gėrėjosi A.Liepinaičio patriotizmu, pastangomis atkreipti pasaulio ir visuomenės dėmesį į pavergtas Baltijos tautas. 1973-aisiais, studijos išėjimo metais, J.Eretas rašė A.Liepinaičiui: "Stebiuosi Jūsų idealizmu! Linkiu ištvermės šiame kelyje, nes jis vienintelis, kuris žada gero Amerikos lietuviams ir pačiai Lietuvai. Pilnai pritariu, kad reikia mums išeiti iš savo kiauto - kas mums iš tokio lindėjimo savo kevale!? Reikia mums prisistatyti tiems, kurie gali mums padėti". Po kelių mėnesių J.Eretas savo laiške A.Liepinaičiui džiaugėsi jo vaisingomis pastangomis, verčiant "Užmirštuosius baltus" į kitas kalbas:"Tai tikras kelias, nes tik prietelių pagalba galėsime atgauti nepriklausomybę. Dėl to Jūsų darbas toks aktualus ir naudingas. Džiaugiuosi, kad vertimas į anglų kalbą greit išeis. Malonu taip pat girdėti, kad realizuojasi taip pat išleidimas ispanų kalba. (...) Būtų tikrai gražu, kad pavyktų šį leidinėlį išleisti toliau ir prancūzų bei italų kalbomis. Bet jau tikra sensacija būtų, jei jis galėtų išeiti ir kiniečių kalba, nes kiniečiai šiuo laiku mums yra tikri sąjungininkai prieš Sovietus. Bandykime!" O po poros savaičių J.Eretas laiške dėkojo savo bičiuliui už publikacijos išleidimą anglų kalba: "Su tikru džiaugsmu priėmiau pirmą Jūsų atsiųstą "kregždę" - "The Forgotten Balts". Tai dailus leidinėlis. Duok Dieve, kad jis Lietuvai verbuotų daug naujų bičiulių! Dėkoju jums iš visos širdies. Malonu girdėti, kad ispaniška laida yra gerame kelyje. Būtų džiugu, jei galėtų išeiti ir kinietiškas leidinėlis. Tokiu atveju aš mielai dar pridėčiau vieną puslapį apie Kinijos galimybę mums padėti".
Prof. J.Eretas ir A.Liepinaitis toliau aktyviai susirašinėjo, aptarinėjo, ką reikėtų daryti, kad "Užmirštieji baltai" kuo plačiau paplistų pasaulyje. Laiškuose buvo kalbama apie mecenatų paieškas, aibę kitų organizacinių reikalų. Ir visur - profesoriaus džiaugsmas, kad, kaip jis pats kukliai sako, knygutė, nors nelengvai, tačiau sėkmingai randa kelią į kitų tautų širdis.

"Užmirštieji baltai" keliauja po pasaulį

Šiame sudėtingame kelyje žygeivis - A.Liepinaitis. Rūpindamasis studijos vertimu į kitas kalbas ir jos leidyba, jis palaiko ryšius su Amerikos lietuvių taryba, Prancūzijoje, kitose šalyse gyvenančiais lietuvių išeivių veikėjais. Jam rūpi ir leidinio platinimo reikalai. Antai 1973 metų viduryje Lietuvos pasiuntinybės Urugvajuje spaudos atašė K.Čibiras A. Liepinaičiui atsiunčia padėkos laišką už pranešimą, kad pasiuntinybei numatyta paskirti 500 šio leidinio egzempliorių. O po pusmečio K.Čibiras jau džiaugiasi išėjusiu leidiniu, tariasi su A.Liepinaičiu dėl jo vertimo į ispanų kalbą, spausdinimo išlaidų, kitko.
1974 metų liepos pabaigoje Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vicepirmininkas Juozas Audėnas savo laiške A.Liepinaičiui džiaugėsi gautu "Užmirštųjų baltų" ispaniškuoju vertimu, ("Los Balticos Olvidados") ir prašė dar bent 15 egzempliorių. Tais pačiais metais Lietuvos generalinio konsulato generalinė konsulė Juzė Daužvardienė atsiunčia A.Liepinaičiui padėką už gautą studijos siuntą ispanų kalba, ketindama leidinį išsiuntinėti Čikagoje įsikūrusiems ispaniškai kalbantiems konsulams ir bičiuliams.
Ispanų kalba "Užmirštieji baltai" buvo išleisti trijų tūkstančių egzempliorių tiražu. Net tūkstantis egzempliorių pasiekė Argentiną, po 500 egz. - Kolumbiją, Venesuelą, Urugvajų, 150 egz. - Ispaniją, 200 egzempliorių išplatinta JAV. Kaip 1995 metais rašė Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas Gražvydas Lazauskas, "Pietų Amerikoje ispanų kalba leidinių apie Lietuvą tuo metu beveik nebuvo, nes anksčiau turėtieji spaudiniai buvo išsibaigę ir nebuvo kam rūpintis nepelningu naujų laidų išleidimu. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikų leidėjas Čikagoje kun. K.Kuzminskas, pasitaręs su Algiu Liepinaičiu dėl knygų svetimomis kalbomis leidimo, irgi panaudojo A.Liepinaičio patyrimą". G.Lazauskas J.Eretą pavadino tarptautiniu Pabaltijo šaukliu, o A.Liepinaitį - tarptautiniu leidėju. Ir išties A.Liepinaičio pastangomis "Užmirštieji baltai", išversti į užsienio kalbas, buvo išplatinti įvairių šalių diplomatams, politikams, žurnalistams, visuomenės veikėjams Šiaurės bei Pietų Amerikoje ir Europoje. Kaip sakė Amerikos lietuvių žurnalistų sąjungos pirmininkas Karolis Milkovaitis, "profesoriaus Ereto balsas tikriausiai būtų likęs "šauksmu tyruose", jeigu kažkur tarp lietuvių pabėgėlių nebūtų atsiradęs asmuo, dirbantis ta pačia "jausmo banga", kuris išgirdo ir suprato to šauksmo galią".
K.Milkovaitis neblogai žino, su kokiais sunkumais teko susidurti A.Liepinaičiui, siekiant, kad "Užmirštieji baltai" pasiektų pažangiuosius pasaulio žmones. Kuo greičiau išversti ir išplatinti reikšmingąją studiją skatino neilgai trukus turėjusi įvykti Helsinkio Saugumo konferencija. Remiantis kūrinyje pateiktais faktais, atkakliai siekta, kad šioje tarptautinėje konferencijoje būtų svarstomas klausimas dėl Pabaltijo tautų užgrobimo, prievartinio įjungimo į Sovietų Sąjungos sudėtį. K.Milkovaitis Amerikos lietuvių laikraštyje "Draugas" priminė, kad "Užmirštųjų baltų" duomenimis plačiai naudojosi Amerikos lietuvių taryba, Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, kitos lietuvių patriotinės organizacijos įvairiose tarptautinėse konferencijose, suvažiavimuose. Taip prof. J.Ereto balsas neliko "šauksmu tyruose". K.Milkovaičio žodžiais tariant, tai itin didelis A.Liepinaičio nuopelnas. O reikia žinoti, kad šis Lietuvos patriotas Amerikoje veikė sudėtingomis sąlygomis. Mat jo motina, kiti artimi žmonės tuo metu gyveno sovietų okupuotoje Lietuvoje ir jiems kiekvieną akimirką galėjo iškilti saugumo pavojus. Todėl A.Liepinaitis savo vardo niekur neskelbė. Tai, beje, taip pat įrodo, kad jis nesiekė išgarsėti pasaulyje, o nuoširdžiai ir atkakliai darbavosi pavergtos Lietuvos labui, tikėdamas jos išsilaisvinimu. K.Milkovaitis pabrėžia, kad "to darbo iniciatoriui ir kūrėjui ir to kūrinio po pasaulį paskleidėjui priklauso atitinkama padėka".
Derėtų nors trumpai paminėti A.Liepinaičio biografiją. Jis iš gimtosios Lietuvos į Vakarus pasitraukė būdamas paaugliu, 1944-aisiais. Vokietijoje mokėsi lietuvių gimnazijoje, šioje šalyje gyveno 13 metų. Po to išvyko į JAV, Čikagoje baigė Ilinojaus universitetą, įgijo inžinerijos bakalauro laipsnį. Gerai moka penkias užsienio kalbas.
Be milžiniškų pastangų verčiant, leidžiant ir platinant prof. J.Ereto studiją "Užmirštieji baltai", A.Liepinaitis išleido atskirą albumą - šio leidinio priedą. Jame įdėtos J.Ereto laiškų faksimilės, žinomų Lietuvos šviesuolių susirašinėjimų su A.Liepinaičiui atspaudai, kita įdomi ir reikšminga dokumentika apie "Užmirštųjų baltų" kelią į pasaulio tautas.

Parengė Benjaminas ŽULYS

Į lietuvių kalbą iš vokiečių kalbos kūrinį po daugelio metų išvertė dr. Dalia Kisieliūnaitė. Jį pirmą kartą neseniai išleido leidykla "Naujasis amžius".
"Užmirštuosius baltus" dar galima įsigyti "XXI amžiaus" redakcijoje Kaune, Senamiestyje, Papilio 5.