XXI amžius

Pirmasis Telšių vyskupas

Lapkričio 14-ąją minėjome 135-ąsias metines, kai Tupikuose (Žvirgždaičių vls.) gimė vyskupas Justinas Staugaitis. Prieš 95-erius metus šis kunigas buvo paskirtas Lekėčių parapijos pirmuoju klebonu, o prieš 75-erius metus prelatas J.Staugaitis tapo pirmuoju Telšių vyskupu.

1926 m. balandžio 4 d., per šv. Velykas, pagal vyskupo Jurgio Matulevičiaus-Matulaičio parengtą projektą, Romos popiežius Pijus XI (kuris, dar būdamas kardinolu, lankėsi Lietuvoje ir neblogai pažino mūsų kraštą), paskelbė apaštališkąją konstituciją, kuria iš pagrindų buvo pertvarkytas Lietuvos Katalikų Bažnyčios gyvenimas. Daugiau kaip keturis šimtmečius gyvavusi Žemaičių vyskupija buvo suskaldyta į Telšių, Panevėžio vyskupijas ir Kauno arkivyskupiją. Paskutinysis Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius (1861-1945) buvo pakeltas tituliniu arkivyskupu, užleido savo vietą jaunesniam arkivyskupui Juozapui Skvireckui ir pasitraukė į Marijonų vienuolyną Marijampolėje. Telšių vyskupu 1926 m. balandžio 5 d. paskiriamas prelatas Justinas Staugaitis, kuris tų pačių metų gegužės 24 dieną peržengė Telšių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios slenkstį, ir ši bažnyčia tapo Katedra.
Gyvenimo kelyje teko laimė pažinti šviesios atminties Lietuvos žurnalistų sąjungos narį, "Žemaičių prieteliaus" redaktorių kun. Vytautą Motekaitį, kuris puikiai prisiminė vyskupo J.Staugaičio iškilmingą žengimą į ganytojo sostą.
Kun. V.Motekaitis pasakojo: "Kai sužinojome, jog Telšių vyskupu skiriamas Justinas Staugaitis, tai nemažai Žemaitijos kunigų buvo nepatenkinti, o davatkos kalbėjo: "Mes jo kalbos nesuprasime ir į bažnyčią neįsileisime". Aišku, inicidento nebuvo ir davatkėlės greitai perprato vyskupo zanavyko zanavykiškąją šnektą. Bet kai kuriems klebonams tikrai teko nemažai pasitempti".
Telšių vyskupijos administraciją vysk. J.Staugaičiui teko kurti vos ne tuščioje vietoje. Pirmiausia vyskupiją teko padalinti į 12 dekanatų: Alsėdžių, Kaltinėnų, Kuršėnų, Palangos, Sedos, Skuodo, Švėkšnos, Telšių, Tauragės, Varnių ir Viekšnių. Vyskupui priklausė ir Klaipėdos prelatūros administravimas. Buvo sudaryta katedros kapitula. Į generalinio vikaro pareigas vyskupas pakvietė buvusį "Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos" redaktorių, religinių knygų leidėją, Salantų parapijos kleboną prelatą Pranciškų Urbonavičių, kurijos kancleriu tapo kun. Vincentas Borisevičius, viceoficijolu - kun. Povilas Korzonas, kurijos sekretoriumi ir tribunolo notaru - kun. Pranciškus Ramanauskas, į kurijos kapitulą buvo pakviestas ir Telšių lietuvių gimnazijos direktorius kun. Antanas Simaitis. Ir kurijos kapitulą sudaryti nebuvo lengva. Kun. P.Korzonas, sužinojęs apie skyrimus, pasijuto įžeistas ir, nuvykęs į arkivyskupiją, buvo paskirtas Joniškio klebonu. Į jo vietą vyskupas pakvietė Mažeikių parapijos kleboną kun. Juozą Dabužinską.
Telšių vyskupijoje trūko kunigų, daugelis klebonų buvo senyvo amžiaus, o juos pakeisti nebuvo kam, nes trūko vikarų. Ir vyskupas J.Staugaitis sumanė kurti Telšių diecezijos kunigų seminariją. Tuoj pat atsirado nemažai priešininkų, šios kunigų seminarijos nenorėjo ir kai kurių parapijų klebonai, nes bijojo, kad parapijoms bus uždėti nemaži mokesčiai seminarijai išlaikyti. Dar daugiau kritikos pasipylė iš Kauno, kur net buvo šaipomasi, esą iš kur vysk. J.Staugaitis gaus dėstytojų savo kuriamai seminarijai. Šią naujai kuriamą mokymo įstaigą finansuoti atsisakė ir Lietuvos vyriausybė. Bet ganytojo atkaklumas ir ryžtas nugalėjo. Kaip vysk. J.Staugaitis sakė, "Dievo Apvaizda paėmė jį į savo globą ir padėjo nugalėti visas kliūtis".
Kuriamai kunigų seminarijai dėstytojų Žemaitijoje neatsirado. Vyskupui jų teko ieškoti Sūduvos žemėje, kur nemažai kunigų teologijos mokslus buvo baigę Fribūro universitete ir jau turėjo mokslinius laipsnius. Vyskupui padėjo ir pažintys.
1927 metais Telšių vyskupijos kunigų seminarija pradėjo veikti. Vyskupas seminarijos rektoriumi paskyrė kurijos kanclerį V.Borisevičių, o į kanclerio pareigas pakvietė kan. dr. Jurgį Galdiką. Vilkaviškio vyskupui Antanui Karosui sutikus, seminarijos dvasios tėvu tapo ką tik Kauno universitete teologijos mokslus baigęs vyskupo seserėnas kan. Justinas Juodaitis.
Telšių kunigų seminarija įsikūrė ankštose ir mokymui nepritaikytose patalpose. Būtinai reikėjo statyti naujas patalpas. Bet iš kur gauti pinigų? Parapijų klebonai jau ir taip nepatenkinti dėl mokesčių ir rinkliavų. O gal pinigų prasimanyti Amerikoje? Ši mintis vyskupui patiko. Bet kas atliks šį darbą? Ir vysk. J.Staugaitis prisiminė Aukštojoje Panemunėje palikęs sumanų savo vikarą kun. Juozapą Valaitį. Vėl teko kreiptis į Vilkaviškio vyskupą A.Karosą. Ir šį kartą Vilkaviškio vyskupas žemaičiams padovanojo kunigą - Prienų "Žiburio" gimnazijos įkūrėjo ir direktoriaus kun. Felikso Martišiaus pusbrolį J.Valaitį. Vysk. J.Staugaičio pasiųstas į JAV, kun. J.Valaitis bemaž per dvejus metus surinko apie 40 tūkst. dolerių.
Taip dviejų sumanių zanavykų - vysk. J.Staugaičio ir kun. J.Valaičio dėka Telšiuose iškilo kunigų seminarijos rūmai.
Telšių vyskupijos kunigų seminarija sparčiai tvirtėjo. Pirmais mokslo metais čia dirbo tik trys profesoriai, o antraisiais jų jau buvo net dvylika. Vyskupo J.Staugaičio kvietimu į Telšių kunigų seminariją dirbti atvyko dr. kun. Jurgis Narijauskas, Rytų apeigų vyskupas dr. Pranciškus Būčys. Lietuvių kalbą ir literatūrą seminarijoje dėstė mokytojas Feliksas Kudirka. Po pustrečių metų veiklos per vizitaciją Telšių kunigų seminarija buvo pripažinta aukšto lygio mokymo įstaiga ir jai suteiktos mažosios seminarijos teisės.
Bolševikams okupavus Lietuvą, Telšių kunigų seminarija buvo uždaryta, o 1941-ųjų rudenį jos veikla vėl atnaujinta. Ir tik antrą kartą Lietuvą okupavus bolševikams, seminarijos veikla nutrūko dešimtmečiams. Vysk. J.Staugaičio įkurta ir nuolat puoselėjama Telšių kunigų seminarija kraštui parengė 150 kunigų, kurie tamsioje sovietmečio naktyje aktyviai dirbo sielovados ir krašto švietimo darbą.
Vysk. J.Staugaitis ne tik įkūrė seminariją, bet ir Telšiuose pastatydino vyskupo rūmus, įsteigė vyskupijos laikraštį "Žemaičių prietelius", kuris neapsiribojo vien vyskupijos parapijomis, bet tapo visos Žemaitijos savaitraščiu. 1936-1939 metais laikraštį redaguojant kun. Vytautui Motekaičiui, jo tiražas išaugo iki penkių tūkstančių egzempliorių.
Vadovaudamas Telšių vys-kupijai ir tvarkydamas Klaipėdos prelatūros reikalus, vyskupas J.Staugaitis Telšiuose 1934-1935 metais parašė trijų tomų romaną "Tiesiu keliu". Dar liko jo apysakos "Tarp jausmų ir pareigos" 170 puslapių rankraštis. Lietuvių katalikų mokslo akademija, vyskupo giminaičių padedama, išleido Telšiuose parašytą vyskupo J.Staugaičio knygą "Mano atsiminimai", kurioje pateikta Lietuvos istorijos XX amžiaus pradžios autentiška įvykių atkarpa.
Mirė vyskupas J.Staugaitis 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. Palaidotas Katedros rūsyje. Buvęs vyskupo mokinys kun. Bronius S.Danis-Zdanavičius rašė: "Vyskupas J.Staugaitis iš išorės atrodė oficialus, tačiau labai geros širdies asmenybė. Buvo griežtas, ryžtingas savo sumanymuose, darbuose. Turi labai daug nuopelnų Telšių vyskupijai ir Žemaičių kraštui. Skaudžiai pergyveno bolševikmetį. Prieš mirdamas ištarė savo paskutinius žodžius: "Dieve, neapleisk Lietuvos!.." Iš Žvirgždaičių parapijos kilęs kun. Pranas Mamelis (1907-1977) apie savo kraštietį vyskupą yra sakęs: "...Tvirtai eidamas savo pasirinktuoju tiesiu keliu, vyskupas Justinas Staugaitis padarė daug gero Telšių diecezijai ir visai katalikiškai Lietuvai".
Vysk. J.Staugaičio įžvalgumo dėka Žemaičių žemė sovietinės okupacijos metais atlaikė dvasinį išbandymą ir nepalūžo, nors daugelis vyskupo bendražygių nežmoniškas kančias kentėjo sovietiniuose lageriuose. J.Staugaičio įpėdinis vyskupas V.Borisevičius 1946 metais bolševikų buvo sušaudytas. Sovietiniuose gulaguose kentėjo vyskupas Pranciškus Ramanauskas, buvęs Kaltinėnų klebonas kun. P.Gustaitis kartu su vysk. V.Borisevičiumi irgi buvo sušaudytas. Buvęs Telšių kunigų seminarijos prof. kan. Antanas Kruša kalintas Archangelsko srities lageriuose ir 1952 metais mirė kankinio mirtimi. Buvęs Žemaičių Kalvarijos klebonas kun. Jonas Staškevičius 1955 metais nukankintas Sverdlovsko srities lageriuose, o Upynos klebonas kun. Jonas Kalvaitis 1953 metais kankinio mirtimi mirė Vladimiro kalėjime. Sibire kentėjo ir 1946 metais kalėjime mirė buvęs Akmenės klebonas kun. Vladas Balčiūnas, o Kretingos pranciškonų vienuolyno atkūrėjas, tėvas Augustinas Dirvelė (kilęs iš Slavikų) bėgo iš Vorkutos lagerio ir buvo nušautas.
Telšių vyskupija, kuriai 17 metų vadovavo vyskupas J.Staugaitis ir kurios ne vienoje parapijoje stipriai įmintos vyskupo kraštiečių - zanavykų kan. J.Juodaičio, kan. F.Valaičio, kan. J.Valaičio pėdos, keliasi naujam gyvenimui. Šiame prisikėlime ryški ir vyskupo J.Staugaičio atliktų darbų dvasia.

Bernardas ALEKNAVIČIUS