Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai

Pastatymas, sugriovimas, atstatymas

Sumanymas atstatyti Žemutinės pilies Valdovų rūmus - šiandien ypač aktuali tema. Diskutuojama, ginčijamasi be galo, be krašto. O įvairių sričių specialistai - istorikai, architektai, geologai jau 14 metų triūsia dėl vieno gražiausių architektūros paminklų. Atlikta daugybė darbų: parengtas retrospektyvinis projektas, statybos techninis pagrindimas, rūmų atkūrimo paminklotvarkos sąlygos, surengtas konkursas dėl rūmų koncepcijos.
Vykstant ginčams dėl Valdovų rūmų atstatymo tikslingumo, "XXI amžiaus" skaitytojams naudinga žinoti apie Valdovų rūmų anuometinę statybą, sugriovimo aplinkybes ir jų atstatymo reikalingumą šiais laikais. Apie tai žurnalistė Elona GUBAVIČIŪTĖ ir kalbėjosi su dviem specialistais: istoriku prof. Edvardu GUDAVIČIUMI ir Pilių tyrimų centro "Lietuvos pilys" architektūrinių tyrimų centro vedėju dr. Napaliu KITKAUSKU.

Prof. Edvardas Gudavičius

Iniciatyvos imasi mokslinis elitas

Mums atrodo, jog mūsų šalyje kūrybinės mažumos paliktos savieigai, jų potencialas neišnaudojamas įtvirtinant valstybę, jai integruojantis į Europos Sąjungą ir globalizacijos procesus

Taip sako prof. habil. dr. Romualdas Grigas. Spalio 24 dieną Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute įvykusiame pilietinio veiksmo, lietuvių tautinės orientacijos visuomeninių organizacijų ir klubų vadovų pasitarime buvo įkurta Pilietinė lietuvių visuomeninių organizacijų konfederacija, kurios pirmininku jis buvo išrinktas. "XXI amžius" pristato pokalbį su prof. R.Grigu.

Prof. dr. Romualdas Grigas

Teroristiniai išpuoliai - nepateisinami

Niekada žiniasklaidos pranešimai apie pavienius teroristų išpuolius nesukeldavo tokio plataus atgarsio, kaip neregėto masto teroristų išpuoliai rugsėjo 11 dieną prieš Pasaulio prekybos centrą Niujorke ir Pentagoną Vašingtone. Teroristai, prisidengę islamu, vykdo nusikaltimus. JAV, paskelbusios karą terorizmui, užsimerkė prieš Maskvos kariaunos veiksmus Čečėnijoje. Katastrofa šioje šalyje yra daug baisesnė, nei žino pasaulis. Čia vykdomas tautos genocidas. Per pastaruosius dvejus metus nužudyta 130 tūkst. čečėnų.
Pamąstyti apie šias aktualijas krikščioniško ir islamiško mokymo šviesoje prieš porą savaičių pakvietė Čečėnijai remti komitetas, vadovaujamas Aldonos Juškaitės. Į susitikimą su moksleiviais ir mokytojais į Kauno J.Urbšio vidurinę mokyklą atvyko Kauno totorių religinės bendruomenės pirmininkas ir mečetės imamas Romas Jakubauskas, katalikų kunigas Robertas Grigas ir Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms generalinis sekretorius Algirdas Endriukaitis. Vėliau prelegentai susitiko su politiniais kaliniais ir tremtiniais.

Kauno totorių bendruomenės pirmininkas, Kauno musulmonų mečetės imamas Romas Jakubauskas

Islamas civilizacijos verpetuose

Koranas atmeta beprasmį pyktį

Pasirodo, politikos apžvalgininko bibliotekoje esantys du Korano tomai dabar yra didelis turtas. Tiesa, vienas jų - rusų, o kitas - arabų kalba. Abu juos, 1992 metų gegužę pirmą kartą lankantis Čečėnijoje, padovanojo senas mula, pas kurį, pasibaigus musulmoniškoms apeigoms, atėjome mes, trijų Lietuvos televizijos žurnalistų grupė.
Tada dar nebuvo nė metų, kai Ičkerija buvo išsikovojusi nepriklausomybę ir atsisakiusi Rusijos globos. Nenuilstančio Džocharo Dudajevo bičiulio ir tarnybos sovietinėje armijoje Estijoje draugo Vytauto Eidukaičio dėka pasiekę Grozną, mes stebėjomės čečėnų optimizmu, jaunų vyrų (prie jų moterų mums patarė geriau nesiartinti - galime susilaukti bėdų) nuovokumu ir žiniomis, išmanant Koraną ir net cituojant ištisas jo suras. Galėjai pavydėti: dažnas lietuvis, ypač jaunas, vargu ar sukalbės "Sveika, Marija"...
Vieną popietę, po priėmimo pas tuometinį Čečėnijos prezidentą D. Dudajevą, mus nuvežė į Grozno priemiestį, kur privačiame name glaudėsi musulmonų maldos namai. Žinoma, turėjome nusiauti batus, palikti juos anapus slenksčio. Viduje jų ir nereikėjo: visi trys kambariai buvo iškloti kilimais, tvyrojo keistas kažkokių pietietiškų smilkalų kvapas. Ant suolų pasieniuose sėdėję senoliai puolė mums užleisti vietas, ir, kiek mes besigynėme jų svetingumo, palydovų patarimu, buvome pasodinti: svečias musulmono namuose yra labiau vertinamas ir už žilagalvį vietinį senuką...
Kiek palaukus, mus pakvietė mula. Šalia jo už paprasto mokyklinio stalo sėdėjo padėjėjas. Jis mulos interviu, kuriame dažnai pasigirsdavo savaip perdaryti rusiški žodžiai, versdavo į tada visiems suprantamą kalbą.

Nors nemažai musulmonų neigia pritarią terorizmui, tačiau daugelis jų garbina Osamą bin Ladeną

"Jūsų patirtis tarnauja šiandieninei Lietuvai"

Spalio 8-14 dienomis Čikagoje vyko JAV lietuvių bendruomenės 50-mečio minėjimo (organizacinio komiteto pirmininkas dr. Petras Kisielius) renginiai. Tai buvo grandiozinis renginių maratonas, kuris parodė, kad šiuo metu Lietuvių bendruomenė Jungtinėse Amerikos Valstijose yra stipriausia išeivijos lietuvių organizacija. Ta proga buvo išleisti net du leidiniai: Jūratės Jasaitytės-Budrienės (buvusio JAV LB valdybos pirmininko Jono Jasaičio dukters) parengtas programinis leidinys ir Broniaus Nainio, buvusio JAV LB Valdybos pirmininko ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko, knyga "Lietuvai ir lietuvybei".
Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, spalio 8-11 dienomis dirbo JAV LB tarybos ir LR Seimo atstovų komisija (vadovai Liūda Rugienienė ir LR Seimo narys Vaclovas Karbauskis), kuri šiemet daug dėmesio skyrė Lietuvos mokslo problemoms ir lietuviškam švietimui išeivijoje. Ta proga į JAV buvo atvykusi grupė Lietuvos mokslininkų ir mokslo organizacijų atstovų: švietimo ir mokslo ministras dr. Algirdas Monkevičius, Mokslų akademijos viceprezidentas akademikas Algirdas Gaižutis, Mokslo tarybos pirmininkas dr. Kęstutis Makariūnas, Mokslininkų sąjungos prezidentas dr. Vygintas Gontis, prof.Vytautas Astaševičius.
JAV LB 50-mečio minėjimo renginiuose dalyvavo Lietuvos valstybinė delegacija, kurią sudarė LR Seimo vicepirmininkas Artūras Skardžius, Seimo nariai Vaclovas Karbauskis, Arminas Lydeka, Aloyzas Sakalas, Jurgis Razma, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Išeivijos ir tautinių mažumų departamento direktorius dr. Remigijus Motuzas.

Svečiai iš Lietuvos Čikagoje po "Ąžuoliuko" koncerto: ministrai Vilija Blinkevičiūtė, Algirdas Monkevičius, Seimo pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė, Seimo narys Vaclovas Karbauskis, JAV LB valdybos pirmininkas Algimantas Gečys ir Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Giedrius Apuokas

Kasdienybė ir keistenybės

Siaurutę biudžeto anklodę pradėta tampyti iš visų pusių. Kiekvienas, kuris tik netingi, reikalauja savo dalies. Na, o opozicija - Liberalų, Centro ir Konservatorių frakcijos bei modernieji krikščionys demokratai - siūlo išvis atmesti kitų metų biudžeto projektą ir grąžinti jį tobulinti Vyriausybei. Truputėlį keista, kad opozicijos atstovai labiau akcentuoja ne nepakankamą lėšų skyrimą atskiroms šakoms (pavyzdžiui, visuomenės apsaugai, kultūrai, socialinei apsaugai ir viešajai tvarkai), o tai, jog vadinamieji socialdemokratai ir socialliberalai užmiršo per rinkimus deklaruotus prioritetus, visų pirma - išgirtąją socialiai orientuotą politiką. Aišku, reikia pritarti Seimo nariui moderniajam krikščioniui demokratui A.Vazbiui, pareiškusiam, kad Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas rodo, jog siekiama paversti Lietuvą klestinčių valdininkų ir nesibaigiančių amžiaus statybų šalimi. Iš tiesų valstybės valdymas yra tarp labiausiai finansuojamų sričių. O tai reiškia, kad skubiai suburti į valdžios struktūras partiniai bičiuliai, giminės ir draugai yra pamaloninti ne tik portfeliais, bet ir mokesčių mokėtojų pinigais.