Dviejų tautų šviesuolis

Tas šviesuolis - tai Juozas Eretas - šveicarų tautos sūnus, bet taip pat unikalus reiškinys ir mūsų Tėvynės istorijoje: šveicarų armijos leitenantas, humanitarinių mokslų daktaras (apgynęs disertaciją apie teatro meną), 23 metų jaunuolis, tarytum Don Kichotas sąmoningai apsisprendęs ginti savosios Dulsinėjos - Lietuvos nepriklausomybę ir paveikti joje teocentriškai orientuotos visuomenės pažangą; vedęs studentę zanavykę nuo Sintautų ir penkiems savo vaikams įskiepijęs pagarbą jų paliekamai tėvynei, kai 1941 metais jiems teko repatrijuoti į senelių kraštą...
Kuo gi mums buvo, kuo yra Juozas Eretas? - Tai nėra pasiuntinio aureolės gaubiamas žmogus. Pasiuntiniu gali būti tik mūsų pačių pasiųstasis, kuris, anot prof. V.Daujotytės, turi "sugrįžti ir sugrąžinti svetur įgytą potencialą". Toks buvo kitas "šveicaras" - prof. kun. J.Juraitis; tokie yra profesoriai A.Rubšys, V.Kazlauskas, A.Paškus, K.Trimakas, padedantys atsitiesti mūsų Katalikų teologijos fakultetui VDU... Tokie buvo ir po Didžiojo karo Šveicarijoje, Fribūro universitete, tarytum šiltadaržyje susibūrę lietuviai šviesuoliai. Tai jie užkrėtė J.Eretą lietuvybe, o iš jų labiausiai - Mikelis Ašmys iš Mažosios Lietuvos, toks artimas J.Eretui savo vokiška kultūra ir prieš pat savo - džiovininko mirtį išgavęs draugo pažadą: "Aš tęsiu tavąjį - lietuvybės darbą!"

Juozas Eretas 1965 metais

"Lietuviškasis Gogenas" iš Svėdasų

Apie dailininką Joną Rimšą "Tarybų Lietuvos enciklopedijos" trečiajame tome, išleistame 1987 metais, tėra išspausdintos tik 35 eilutės. Bet ir tai neblogai, nes sovietmečiu apie daugelį žmonių enciklopedijose, žinynuose buvo iš viso nutylima.
Taigi šioje enciklopedijoje rašoma: "Rimša Jonas (1903 06 12 Svėdasuose - 1978 05 13 Santa Monikoje (Kalifornija), Amerikos lietuvių dailininkas tapytojas. 1925 gyveno Kaune, tais pačiais metais išvyko į Paryžių, 1929 - į Argentiną. 1931-34 Buenos Airių dailės akademijoje studijavo tapybą. Nuo 1936 metų gyveno Bolivijoje (1943-44 vadovavo Sukrės meno mokyklai, 1950-57 La Pase turėjo privačią dailės studiją), Brazilijoje, Argentinoje. 1966 lankėsi Tahityje. Nuo 1967 gyveno JAV (Santa Monikoje). 1934 Buenos Airėse, 1937, 1975 La Pase ir kituose Bolivijos miestuose, 1965 Klyvlende, 1966 Čikagoje, 1977 Vilniuje surengė individualines parodas, sukūrė figūrinių kompozicijų ("Motinos idilija", "La Paso įkūrimas", abu 1937; "Indėnų procesija", "Tamure šokis"), portretų ("Patagonijos indėnas", 1935; "Indėnės", 1936, Felikso Petičio , 1940, "Mergaitė su citrinomis", "Tahitietė geltonais drabužiais"; abu 1974), peizažų ("Tahičio peizažas", 1973). Ankstyvieji kūriniai realistiniai, sodrių, tamsių spalvų kolorito; vėlesniems būdinga egzotiški motyvai, dekoratyvumas, ekspresyvios stilizuotos formos, raiškus kontūras, kontrastingos spalvos".

Jonas Rimša