XXI amžius

Delsti nebėra kada

Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie narystės Europos Sąjungoje siekiančių valstybių pažangą, pasiektą tuo klausimu. Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva pripažinta veikiančios rinkos ekonomikos šalimi.
Vyriausiasis Lietuvos derybininkas dėl narystės ES Petras Auštrevičius pabrėžė, jog pažangos ir galutinio pasirengimo požiūriu ateinantys metai Lietuvai bus lemtingi. Apie tai kalbėjo ir prezidentas V.Adamkus, susipažinęs su Europos Komisijos ataskaita. Jis pažymėjo, kad Lietuva ne tik pasivijo pirmaujančių derybose šalių kandidačių į Europos Sąjungą grupę, bet ir įsitvirtino joje. Tačiau vyriausiasis derybininkas P.Auštrevičius pareiškė, jog jį stebina mažas finansavimas Vyriausybės parengtame biudžeto projekte, numatytas žemės ūkiui, muitinės ir pasienio apsaugos sritims. Planuojama, kad nuo 2004 metų pradžios Europos Sąjungos parama Lietuvos žemės ūkiui turėtų siekti net milijardą litų. Tačiau visa bėda ta, kad Lietuva gali nespėti pasirengti panaudoti tas lėšas. Specialistų skaičiavimais, per dvejus metus šiai sistemai įdiegti reikės 43 mln. litų. O pagal dabartinį biudžeto projektą kitais metais tam numatyta skirti kiek daugiau nei šešis milijonus litų. Tai labai neatsakingas lėšų paskirstymas, juolab kad valdantys dabartiniai kairieji akcentuoja didžią meilę žemės ūkiui.
Be to, Europos Komisijos ataskaitoje labai aiškiai pabrėžiami pastebėti Lietuvos trūkumai, kuriuos, pasirodo, puikiai žino vadinamieji Briuselio biurokratai. Tai pirmiausia nepakankami valdininkų administraciniai gebėjimai, atsiliekančios struktūrinės reformos ir nemažėjanti korupcija. Tokių dalykų neišnaikinus, apie Europos Sąjungą bus galima pamiršti. O gal kai kas tylomis to ir siekia? Juk neatsitiktinai Europos Sąjungos plėtros komisaras Giunteris Ferhoigenas nedviprasmiškai sakė, jog artimiausiu metu į Europos Sąjungą gali būti priimtos visos dešimt pretendenčių, bet gali būti nepriimta nė viena, jeigu nesugebės įvykdyti ES keliamų sąlygų. O Lietuvai tos sąlygos pateiktos pakankamai aiškios. Ir vargu ar (pavyzdžiui, kalbant apie korupciją) bus pajudėta iš mirties taško, nes čia veikia pernelyg galingos jėgos. Praėjusią savaitę žurnalisto V.Matulevičiaus televizijos laidoje dalyvavusi kol kas "laikinai nušalinta" nuo pareigų Kauno apskrities mokesčių inspekcijos viršininkė atskleidė tokių baisių dalykų, kad net plaukai šiaušiasi. Pasirodo, per vadinamąsias ofšorines firmas, įregistruotas Virdžinijos salose ar dar kur nors, išpumpuojama šimtai milijonų dolerių ir litų, biudžetui nepaliekant nė cento. O viršininkė buvo laikinai nušalinta po to, kai atsisakė priimti savo pavaduotoju Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko V.Uspaskich patikėtinį... Aišku, jei tai tiesa.
Naivu būtų manyti, kad Briuselyje nežinoma, kokie žmonės sėdi Lietuvos valdžioje. Antai per nacionalinį radiją kalbėjusi sociologė daktarė L.Astra pažymėjo, kad Lietuvoje klesti ne bet kokia, o vadinamoji juodoji korupcija. Pasak prelegentės, kol nebus atsisakyta milžiniškų aukštų pareigūnų privilegijų, tol apie korupcijos sumažėjimą negali būti nė kalbos.
Kitas dalykas, ko reikalauja ES, - pasirašyti sienų readmisijos sutartį su Rusija ir Baltarusija. Tačiau kaip to pasiekti, jeigu Maskva ir Minskas nuolat atsisakinėja tai padaryti. Vadinasi, raktas Lietuvos stojimui į ES, jau nekalbant apie NATO, yra ne Briuselyje, o Maskvoje. ES ir Europos Komisija tvirtai reikalauja, kad iki 2009-ųjų būtų uždarytas Ignalinos AE antrasis blokas. Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas M.Grahamas nedviprasmiškai sakė, kad Lietuva turėtų diskutuoti ne dėl atominės elektrinės uždarymo datos, o tartis dėl techninių sprendimų. Tuo tarpu A.Brazauskas ir energetikų vadai kartoja Ignalinos AE direktoriaus V.Ševaldino žodžius, o Premjeras neseniai apsimetė net nežinąs, kokia yra Europos Komisijos pozicija dėl Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo datos. Šiuo klausimu kairieji yra pasirengę manipuliuoti be galo ir, matyt, pakenkti Lietuvos stojimui į ES.
Ne mažesnių įtarimų kelia ir vadinamųjų socialdemokratų Vyriausybės sprendimai, aiškiai rodantys grįžimą atgal, atitolstant nuo rinkos ekonomikos. Visų pirma imtos reguliuoti kainos žemės ūkyje, siekiama įvesti prekybinius antkainius (dešimties procentų ribą). O ką jau kalbėti apie ketinimą priimti Nuosavybės grąžinimo įstatymo pataisas, siekiant faktiškai nacionalizuoti grąžintinus namus. Todėl galima stipriai abejoti, ar neokomunistai ir jų sąjungininkai siekia narystės ES. Buvęs premjeras R.Paksas, paminėjęs tokius rinkos ekonomikai priešiškus A.Brazausko Vyriausybės darbus, sakė tikįs, kad daugiau tokių dalykų A.Brazauskas nedarys. Tačiau liaudies išmintis sako, kad viltis tėra tik kvailių motina. Juolab kai valdžioje atsidūrė daugybė tokių, kurie visą sąmoningą gyvenimą skelbė viena, o darė visai ką kita.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas