XXI amžius

Siekiama glaudesnio visuomenės ir valstybės ryšio

Mokslinis elitas, įkūręs Pilietinę lietuvių visuomeninių organizacijų konfederaciją, lapkričio 21 dieną tęsė darbą Mokslų akademijoje. "Mūsų pagrindinis devizas yra sujungti tautinę savimonę, ne etnocentrišką, bet modernizuotą. Mes privalome modernizuotis, pereiti į pilietinį veiksmą ir tuo pačiu kompensuoti tą istorinį paveldą, kuris rodo, kad iki šiol neturime suformavę tokio valstybinio patriotizmo, kokį turi lenkai, rusai ar vokiečiai. Valstybė su mumis, kaip ir mes su ja, elgiasi nepakankamai pagarbiai. Būtina lietuvių patriotinėms ir pilietinio veiksmo organizacijoms jungtis ir bendromis jėgomis pradėti veiksmus", - pagrindinį konfederacijos veiklos siekį ir kryptį priminė jos koordinacinės tarybos pirmininkas prof. habil. dr. R.Grigas. "Pirmiausia noriu pasakyti, kad pačios organizacijos išlieka su savais pavadinimais, nepraranda jokio savarankiškumo, pateikdamos tam tikrus projektus, konkretizuotas idėjas, - paaiškino profesorius, - bet žodis "konfederacija" yra diskutuotinas." Kad šiam visuomeniniam judėjimui nereikėtų registruotis, siekiant jo laisvo manevravimo ir atsižvelgiant į Mokslininkų rūmų įstatus bei nuostatus, buvo pasiūlyta pakeisti patį judėjimo pavadinimą. Po diskusijų ir svarstymų priimtas nutarimas, kad Pilietinė lietuvių visuomeninių organizacijų konfederacija nuo šiol vadinsis Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų rūmai, visuomeninių organizacijų forumas už lietuvių pilietinę bendruomenę.
Forumas tęsė savo darbą. Prelegentas prof. habil. dr. V.Kubilius sakė, kad pilietinė visuomenė yra labai susijusi su savivalda. Plečiant savivaldos teises, piliečiai jaus, kad ir jie patys gali daug nuveikti. Bet ypatingai profesoriui skaudu, kad mūsų žmonės apimti anuometinės baimės. Nemaža dalis tremtinių ir politinių kalinių dar iki šiol nedrįsta kalbėti apie tai, ką patyrė, kad nebūtų dar kartą tremiami. Neramina jį ir toks reiškinys Lietuvoje: keičiantis partijoms, agitavęs už jas aktyvas paprastai laukia valdininkų ir viršininkų kėdžių. O seni darbuotojai vienaip ar kitaip išmetami iš darbo, net Seimo nariai tampa bedarbiais. "Jeigu ir toliau vyks toks valdininkų keitimas, niekas nedrįs savarankiškai priimti sprendimų. Ta pilietinė savimonė ir pilietinis aktyvumas, kuris pirmiausia turi būti rodomas pačių valdininkų, jau yra numarintas. Todėl, kad jie žvelgia ne į žmones, o į viršutinį valdžios ešeloną. Jie yra paralyžiuoti", - tęsė prof. V.Kubilius. Jis pasiūlė veikti taip, kad pilietinė atsakomybė ir pilietinis aktyvumas būtų visokiais būdais skatinamas ne tik rinkėjų masėse, bet ir pačioje valdžioje ir jos struktūrose.
Forumas svarstė du Konstitucijos variantus: pirma - pataisyti esamą, antra - paruošti visiškai naują variantą. Šiuo klausimu savo pasiūlymus pateikė teisininkas doc. dr. J.Šatas. Anot jo, perspektyva Lietuvoje gali atsiverti tik sukūrus pilietinę visuomenę. O šios visuomenės sukūrimas yra neįmanomas nepakeitus Konstitucijos. Esama Konstitucija yra priimta skubotai, ne viskas joje gerai apgalvota ir išnagrinėta. Docentas yra nusiuntęs atvirą laišką Lietuvos prezidentui ir nurodęs konkrečius būtinus pakeitimus:
Pirma - keisti rinkimų sistemą. Prelegentas pats yra dirbęs Seime ir stebėjęs Seimo narių darbą. Nemaža jų dalis atlieka tik statistų vaidmenį. Įstatymai priimami neįsigilinus ir dažnai net neskaičius projektų. Reikia, kad kiekvienas deputatas atstovautų grupei ir būtų nustatyta deputato atšaukimo tvarka.
Antra - įsteigti dviejų rūmų parlamento sistemą: Senato ir Seimo žemesniųjų rūmų. Įstatymo projektui pereinant per dvejus rūmus, atkristų daug nereikalingų dalykų ir nereiktų kasdien priiminėti pataisas. O pataisos yra įstatymo stabilumo principo pažeidimas.
Deja, Prezidentas savo atsakyme doc. J.Šatui yra parašęs, kad susipažino su gautais pasiūlymais ir tiek.
Prof. habil. dr. A.Dumčius, pritardamas doc. dr. J.Šatui, sakė, kad Žmogaus teisių gynimo komitetas taip pat yra pasiūlęs savo Konstitucijos pataisas ir jas nusiuntęs Vyriausybei. Į vienus pasiūlymus Vyriausybė išvis nereagavo, į kitus, tokius kaip prioriteto suteikimas mokslui, kultūrai, švietimui, sveikatai, atsakė, kad keisti nereikia. Neatmetė pasiūlymo suteikti be eilės pilietybę etniniams lietuviams ir atsakė, kad tai svarstytina. Prof. A.Dumčius skatino nenusileisti, sudaryti komisiją ir nuolat teikti pasiūlymus. Tik tokiu būdu galima ką nors laimėti.
Kalbėdamas apie švietimo problemas prof. habil. dr. V.Šernas išsakė savo susirūpinimą dėl švietimo ministro pareiškimo, teikiančio prioritetą informacinei visuomenei. "Informacinė visuomenė toli gražu nėra visaverčių piliečių ugdymas. Ji veda į savotišką beprasmiškumą, sumaterialėjimą, abejingumą tautos žmonių likimams, etnokultūrai", - teigė prof. V.Šernas, siūlydamas didžiausią dėmesį skirti ugdymui. Profesoriui labiausiai rūpi, ar mūsų mokyklose ugdomas pasaulio pilietis, t.y. be tautybės, ar tautos pilietis, kuris visados tvirtai stovės už Lietuvą. Taip pat ryšys tarp ugdymo mokyklose ir visuomenės ugdymo, kuris šiuo metu yra labai apleistas.
"Lietuvių tautos tragedija yra ta, kad nemaža mūsų tautos dalis (ar duonos, ar politiniais sumetimais) turėjo palikti savo kraštą. Paskutiniai gyventojų surašymo duomenys rodo, kad 120 tūkstančių lietuvių jau yra išvažiavę", - taip kalbėjo prof. S.Martišius, siūlydamas forumui tiksliai išnagrinėti, kokie žmonės emigruoja, į kokias šalis ir kodėl. Profesorius nemato nieko blogo, kai emigruojama išlaikant tautinę mąstyseną, kaip buvo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Jei žmonės sugrįš įgiję tam tikrą išsilavinimą, išmokę vakarietiškų manierų, tai Lietuvai nebus blogiau. Todėl labai svarbu nuodugniai ištirti, ar išvykusieji tik "renka braškes", ar sunkiai dirbdami intelektualėja.
Žemės pardavimo užsieniečiams problema rūpinasi R.Ozolas. Jis teigia, kad Konstitucijos 47-ojo straipsnio pakeitimas prieštarauja pačiai šiandien veikiančiai Konstitucijai. Parengtuose įstatymuose žemė traktuojama kaip kapitalas, o visi kiti jos aspektai yra visiškai eliminuoti. Rengiant dokumentus forumui, R.Ozolas griežtai pasiūlė Konstitucijos 9-ojo straipsnio reikalavimo įvykdymą - referendumą.
Folkloro teatro direktorius P.Mataitis, kreipdamasis į forumą pagalbos, nusiskundė, kad sovietmečiu kai kurie nomenklatūros darbuotojai parodydavo žymiai daugiau tautinių ambicijų nei dabartiniai. Folkloro teatras gyvuoja nuo 1968 metų ir yra daug prisidėjęs prie tautos atgimimo. Nuo 1974-ųjų iki 1990 metų jis gaudavo pastovų kasmetinį finansavimą iš valstybės biudžeto. Teatras, pelnęs pripažinimą Lietuvoje, susilaukė pasekėjų Ukrainoje, Moldovoje, Europoje, Rusijoje ir tapo žinomas kitose šalyse. Tačiau dabar jis atsidūrė sunkioje padėtyje. Pagrindinė teatro problema - patalpų trūkumas. Aktoriai repetuoja 11 kvadratinių metrų kambarėlyje ir tai tik gavę Rusų dramos teatro vadovybės leidimą.
Gaila, kad ne visi pasitarimo dalyviai laikėsi darbotvarkės. Kai kurie iš jų labai kliudė darbą, pateikdami pasiūlymus, priešingus tiems, kurie jau buvo priimti. Baigdamas antrąjį forumo pasitarimą, koordinacinės tarybos pirmininkas prof. R.Grigas apgailestavo, kad auditorija susirinko šiek tiek skirtingų interesų, ir dar kartą akcentavo, kad kiekviena iniciatyvinė grupė turi ateiti su konkrečiu siūlymu, o ne su situacijos išklotine, kuri ir taip visiems yra žinoma.

Elona GUBAVIČIŪTĖ