XXI amžius

Bazilijonai Lietuvoje

Keturias dienas (lapkričio 8-11 d. ) Lietuvoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija "Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje", prasidėjusi Šiaulių universitete, darbą tęsusi Bazilionuose, pasibaigusi Bazilijonų vienuolyne Vilniuje Šv.Juozapato dieną. Buvo perskaityta trylika pranešimų. Juos skaitė Bazilijonų generalinės kurijos Romoje atstovas tėvas Porfirijus Pidručnijus, OSBM, Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas vyskupas Jonas Boruta, SJ, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto doc. Vira Frys, kiti lietuvių ir ukrainiečių dvasininkai bei pasauliečiai. Pranešimų tekstus ketinama išleisti atskiru leidiniu lietuvių, ukrainiečių, gal ir rusų kalbomis. Taigi netrukus lietuvių visuomenė galės susipažinti su unikalia kongregacija, išlaikiusia vienuolijas, steigusia spaustuves, leidusia knygas.
Bazilijonai - tai Rytų apeigų katalikų vienuolių ordinas, atsiradęs IV amžiuje Bizantijoje, besilaikantis Šv. Bazilijaus Didžiojo regulos. Bazilijonai turėjo keletą šakų - atskirai veikiančių vienuolijų. Slaviškoje Lietuvos valstybės dalyje, Rusijoje, Lenkijoje, vėliau - ir Vengrijoje, veikė Šv. Juozapato bazilijonų ordinas. Šv. Juozapatas buvo Polocko arkivyskupas, garsus vienuolis, pradėjęs vienuolijos reformas, kankinys (1623 m.). Pirmasis bazilijonų vienuolynas Lietuvoje įkurtas 1497 metais Kobrynyje. XVI amžiuje bazilijonai kūrėsi Vilniaus vyskupijoje: Vilniuje, Barūnuose, Glušnioje, Pastoviuose.
Žemaičių vyskupijoje įsikūrė tik vienas bazilijonų vienuolynas - Padubysyje; vėliau ir miestelis gavo Bazilionų vardą. Jonas ir Antanas Beinoriai 1749 metais pakviestiems vienuoliams užrašė gabalą žemės labai gražioje vietoje prie Dubysos upės. Bazilijonai įkūrė mokyklą, mokė vaikus. Caro valdžiai jie neįtiko, todėl 1832 metais buvo iškelti į Vilnių, turtas - konfiskuotas, jų vietoje įsikūrė stačiatikių šventikas. Jam atiduota bažnyčia, vienuolyno pastatai, daržas. 1919 metais bažnyčia vėl grąžinta katalikams. Dabar ji vadinama Šv. Bazilijaus Didžiojo vardu, klebonu čia dirba kun. Jordanas Urbonas.
Konferencijos tęsinys Bazilionuose buvo didelis įvykis miestelio gyventojams. Į Bazilionų vidurinės mokyklos salę pasiklausyti pranešimų suėjo ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir visi, kurie norėjo sužinoti savo parapijos istoriją, daugiau išgirsti apie švietėjišką bazilijonų veiklą.
Ryškūs bazilijonų kultūrinės veiklos pėdsakai liko Vilniuje. Po Bresto bažnytinės unijos, įvykusios 1596 metais, Vilniaus Švč. Trejybės stačiatikių vienuolynas tapo Lietuvos bazilijonų centru. 1610 metais Zigmantas Vaza vienuolyną atidavė bazilijonams unitams. Kijevo metropolitas Juozapas Rutskis tęsė šv. Juozapato pradėtas reformas. Jis 1617 metais prie Naugarduko esančiame Rutos dvare bazilijonus sukvietė į bendrą kapitulą ir pateikė naują konstitucijų projektą, pagal kurį palikta senoji choro pareiga, skatinamas apaštalavimas, vienuolynai sujungti į vieną kongregaciją, valdomą generolo archimandrito. Be trijų įprastų vienuolių įžadų - skaistybės, neturto, paklusnumo - bazilijonai laikėsi ir ketvirtojo - nesiekti aukštų pareigų. Reforma patiko Romai, ir popiežius Urbonas VIII 1624 metais ją oficialiai patvirtino.
Bazilijonai išlaikė keletą mokyklų. 1628 metais jie Vilniuje įkūrė spaustuvę, veikusią iki 1839 metų. Čia buvo išspausdinta ir lietuviška knyga "Mokslas skaitymo rašto lietuviško dėl mažų vaikų". Čia buvo spausdinami 1794 metų sukilimo spaudiniai. 1824 metais lietuvis bazilijonas Aleksandras Butkevičius parašė lietuvišką gramatiką ir lietuvių-lenkų kalbų žodyną. Deja, šie veikalai nebuvo išspausdinti.
Būta Lietuvoje ir seserų bazilijonių vienuolijų. Prie kiekvieno jų vienuolyno veikė mergaičių mokykla.
1827 metais caro Nikolajaus I įsakymu bazilijonų vienuolynai buvo atiduoti stačiatikiams, 1831 metais iš jų buvo atimtos mokyklos, 1832 metais panaikinti provincijolai; 1839 metais unitai visiškai panaikinti. XIX a. pradžioje caro valdžia Vilniaus bazilijonų vienuolyną pavertė kalėjimu. Jame 1823-1824 metais buvo kalinamas poetas Adomas Mickevičius. Poeto garbei buvusi kalėjimo kamera, kurioje, būdamas nelaisvėje, kūrė poeziją A.Mickevičius, pavadinta Konrado cele. Čia vyko baigiamoji konferencijos dalis.
Sovietmečiu bazilijonų, kaip ir kitų kongregacijų, veikla buvo uždrausta. Bazilijonai Vilniuje esančius pastatus atgavo prieš dešimt metų, tai yra atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Švč. Trejybės bažnyčioje įrengta koplyčia, kur vyksta Rytų apeigų pamaldos. Lapkričio 11-ąją, paskutinę konferencijos dieną, čia šv. Mišias aukojo ukrainiečių kunigas, dalyvaujant Vilniaus vyskupui augziliarui Juozui Tunaičiui ir Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriui kun. Gintarui Grušui.
Konferencija "Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje" turėjo ne vien mokslinį-pažintinį, bet ir kultūrinį bei praktinį pobūdį. Konferencijos dalyviai klausėsi Šiaulių universiteto merginų choro "Pavasaris" ir Bazilionų vidurinės mokyklos mokinių koncertų. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje žavėjosi dainininkės Sigutės Trimakaitės atliekamais kūriniais, susipažino su Šiauliais, Bazilionais, Šiluva, pamatė Kryžių kalną, aplankė Panerių memorialą, kur malda ir giesme pagerbė čia vokiečių sušaudytus ukrainiečius, Antrojo pasaulinio karo belaisvius. Baigiamojoje konferencijos dalyje apsilankęs mons. Alfonsas Svarinskas dalijosi bolševikų lageryje patirtais įspūdžiais. Jis sakė: "Draugaukite su ukrainiečiais - tai puikūs žmonės". Draugauti pasižadėjo ir konferencijos dalyviai - kitąmet tarptautinė konferencija bus surengta Ukrainoje.
Laikas pridengė storą kultūrinį sluoksnį, kurį atkapstyti vienos konferencijos nepakako.
Tėvas Porfirijus Pidručnijus, Bazilijonų generalinės kurijos Romoje atstovas, konferenciją pavadino pasaulinio masto įvykiu, nes pirmą kartą buvo kruopščiai analizuojama šios kongregacijos veikla, jos įnašas į kultūrą. Tai įvyko Lietuvoje.
Organizacinio komiteto pirmininkė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vyr. mokslo darbuotoja dr. A.Vasiliauskienė už katalikišką veiklą buvo apdovanota specialia metaline plakete su Šv. Onufrijaus vienuolyno, esančo Lvove, vaizdu, o Vilniuje Šv.Juozapato dieną, po šv.Mišių, jai už bazilijonų garsinimą buvo įteiktas Popiežiaus atminimo medalis. Šis medalis buvo nukaltas Popiežiaus garbei jo lankymosi Ukrainoje proga ir teikiamas už ypatingus nuopelnus katalikybei.
Be to, dr. A.Vasiliauskienei Bazilionų vidurinėje mokykloje Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios klebonas kun. J.Urbonas įteikė pirmojo lietuvio, tapusio Rytų apeigų vyskupu, Pranciškaus Petro Būčio, MIC, Lietuvos universitete 1928 metais skaitytas "Fundamentalinės teologijos" paskaitas. Tai beveik 900 puslapių nežinomo studento ranka rašyta knyga. Šie įvertinimai irgi rodo konferencijos "Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje" svarbą.

Aldona KAČERAUSKIENĖ