Atnaujintas 2001 m. gruodžio 5 d.
Nr.91
(1000)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Kultūra
Žvilgsnis
Mums rašo
Literatūra
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Juodasis scenarijus ir išeitis

Labai aktyviai per Amerikos balsą garbinamas Putinas ir Rusija, net klausytis nejauku. Kyla klausimai - ką tai reiškia? Galingieji (galingesnieji) susitaikė ar susigiedojo, o kokia mums perspektyva?
Kai jie pykstasi, vieni iš jų remia Lietuvą, ir mes galime gyvuoti. Kartais daugiau remia, kartais mažiau, ir pagal tai mūsų būsena gerėja arba blogėja, bet vis dar šiaip taip būname. Kaip reikės būti, nelikus priešiškumo? Gal dar liks nevienodumas, ir tuo pagrindu gyvuosime? Tai viena viltis.
Nėra aiškumo ir kad tikrai buvo susitaikyta. Rusena viltis, kad Amerika giria Rusiją, nes dabar taip reikia, kad žino, ką daro, kad turi planus ir galės nuo Rusijos valdymo gintis. Dar rusenanti, bet ir vis mažėjanti ta viltis.
Gali būti, kad Amerika nesupranta ir tiki Rusijos gerais norais, ir tuo, kad prie teroro aktų Rusija neprisidėjusi, bet tai net fantastiškai neįtikima. Nors ir baisu, bet labiau tikėtina, kad Amerika žino, tik nieko negali padaryti. Ji žino, kad Rusija valdo terorizmą, savo sukurtą, ir dar žino, kad Amerika nuo jo atsiginti negali. V.Putino pozicijų stiprinimas - tai ženklas, kad Rusija tebevaldo padėtį. Po to jam nereikia nei prašyti, nuolaidos siūlomos ir grūdamos, net ir žadama, kad bus įleisti į NATO. Ir nuolaidų pateisinimai grūste grūdami, tariant, kad Putinui Rusijoje sunku ir jo priešai gali jam neleisti daryti gerų darbų. V.Putinui nereikia nė burnos pražioti, nebent skelbiant demagogiją apie čečėnų terorizmą ir garbingą Rusijos kovą su jais, o nuolaidos pilte pilasi.
Norint apsiginti nuo terorizmo, Amerikai reikėtų visuotinio visų žmonių sekimo, o šito nei per dieną, nei per mėnesį nepadarysi. Tai nepriimtina ir Amerikos žmonėms, nes jiems rodosi, kad taip bus panaikinta jų esmė, jų gyvenimo būdas, ir jie jau nebus Amerika. Kaip anekdoto čigonas, sakęs: tik nemeskit manęs per tvorą, nes tada nebūsiu čigonas. Jis gudravo, o amerikiečiai gal neteisingai supranta savo esmę - ji negali būti taip lengvai panaikinama. Jeigu tai tiesa, tada jos iš tikrųjų nėra, jeigu jos sąlyga yra tik saugus ir aprūpintas gyvenimas. Tikrą esmę išryškina akivaizdūs pavojai, susitelkimas juos nugalėti arba jiems esant vis tiek gyventi ir išbūti su sava esme.
To padaryti Amerika negali, todėl bijo, ir tada Rusija valdo. Jie žino, kad valdo, bet negali sakyti - reikia išlikti, o kaip teks toliau gyventi, laikas parodys. Dar vis turima pinigų. Protai nuperkami, todėl tikimasi, kad gal bus atradimų, gal atsiras techninių galimybių ir vėl pradėti vyrauti pasaulyje. Bet tai yra geidžiama ateitis, o dabar - Rusija valdo. Ko gero, taip yra.
Keistos greitosios pergalės Afganistane, tarsi kas būtų talibams pasakęs daugiau nekariauti ir leisti Šiaurės Aljansui užimti Kabulą. Vakarai prašė delsti, ruoštis sudaryti vyriausybę, o talibai jau bėga - tuščias miestas, ir reikia įeiti. Susidaro įspūdis, kad kažkas pasakė kitaip negu Vakarai. Reikia ne delsti, o skubėti, kol Vakarai nesusitarė dėl vyriausybės, nes tada gali nelikti Rusijos įtakos. O ji - jau Afganistane, jau skuba ir jokių "sąjungininkų" nesiklausia. Amerikiečių rankomis laimėjo karą ir skuba įsitvirtinti. Kaip nors laimėjus karą, amerikiečiai arba anglai bus okupantai, ir jiems tuoj lieps išeiti. Nereikės Rusijai liepti pačiai - tai padarys Šiaurės Aljansas arba talibų partizanai, kurie tam ir išsaugoti, todėl ir neleista jiems kariauti, kad nenusilptų ir nežūtų. Rusija gera, nekariavo, ir ji galės Afganistane būti, patys afganai jos norės. Iš visos tos juodumos - viena viltis, kad teroristai laimi neilgam. Jie nieko nemoka sukurti, tad kur jie laimi, ten viskas griūva, galiausiai ir jie patys. Tai paguoda, bet ne mums, nes mums gali tekti pergyventi griuvimo baisumą. Nejauki perspektyva. Belieka tikėtis, kad liks ir kitokių galių, ne vien teroristų. Mūsų paspirtis bus galingesniųjų nevienodumas, nes sutarimą jie jau vaidina.

Gražina TRIMAKAITĖ

Marijampolė

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija