XXI amžius

Ką slepia mokesčių mokėtojų pinigų taupymas ?

"Taupyti mokesčių mokėtojų pinigus!" Šiuo gelžbetoniniu argumentu remiasi seimūnai. Jie pasipiktinę tuo, kad nusenusiems kunigams mokamos pensijos iš valstybės iždo. O iždą, kaip žinoma, papildo mokesčių mokėtojai, tarp jų - ir pensininkai, dar dirbantys "valdišką" darbą. Seimūnai siūlė kunigams, tarsi kokiems dykaduoniams, nedirbusiems jokio naudingo darbo nei visuomenei, nei valstybei, nutraukti pensijų mokėjimą ir tokiu būdu sutaupytus mokesčių mokėtojų pinigus panaudoti žymiai svarbesniems ir reikalingesniems dalykams. Laimei tokio siūlymo atsisakyta, bent laikinai.
Teisinėje valstybėje palengva bręstančios demokratijos sąlygomis stebėtis tokiu pasiūlymu nederėtų. Tai nuomonė. Konstitucijos 25 straipsnis byloja, kad "žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti". Bet ar tikintieji mokesčių nemoka? Ar jie neturi savo nuomonės, kaip ir kokiems tikslams panaudoti savo, t.y. mokesčių mokėtojų pinigus? Seimas liaudies valia gerokai raustelėjo. Socialdemokratinis figos lapeliūkštis niekaip nepridengia sovietmečio gėdos. O pastaroji yra didelė. Visuomenės bėdų šaknys - iš okupacijos palikimo. Vargu ar šis Seimas gali kalbėti visų tikinčiųjų mokesčių mokėtojų vardu ir dėtis vykdąs jų valią. Tai - ne retorinis klausimas ir ne tik Seimo nariams.
Prieškario nepriklausomybės metais tikėjimo vaidmuo formuojant tautinę - pilietinę savimonę turėjo lemiamą reikšmę. Okupacijų laikotarpiais tikėjimas buvo stipri moralinė atrama kovotojams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir daugumai tėvynėje likusių tėvynainių. Malda, kunigo žodis kalėjimo kameroje ar konclageryje dažnai buvo kaip balzamas sielai, be kurio būdavo sunku atlaikyti čekistų terorą, patyčias ir moralinę prievartą. Bažnyčia sovietmečiu buvo pusiau legalizuotos tautinės savimonės ir žmogiškosios savigarbos mokykla, puoselėtoja ir ugdytoja. Be Bažnyčios sunku būtų įsivaizduoti praėjusio amžiaus pabaigoje vykusį Tautos atgimimą. Tikėjimas teikė stiprybės ne tik kovoje, bet atsparumo nuolatinėms komunistų provokacijoms. Prisiminkime, kokį titanišką vaidmenį atliko "Katalikų Bažnyčios kronika", palaikydama tautiečių atsparumą rusifikavimui ir krašto sovietizavimui. Vyskupai V.Borisevičius, P.Ramanauskas, M.Reinys, T.Matulionis ir šimtai kunigų, vienuolių buvo sušaudyti, kalinti, kankinti ne vien už Evangelijos tiesų skelbimą. Jie visi buvo Tautos dvasios gaivintojai, žmogiškojo orumo gynėjai, lietuvybės palaikytojai, krikščioniškosios tautinės kultūros puoselėtojai.
Ne mano plunksnai aprašinėti ir vertinti Bažnyčios ir kunigų vaidmenį pusę amžiaus trukusiame pasipriešinime okupantų genocido politikai. Tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGTRC) ir į šį Seimą išrinktų tautos atstovų pirmaeilis uždavinys. Jis - ne mažiau svarbus, anaiptol ne finansine, o pilietinės dorovės ir atsakomybės prasme. Ar keli šimtai kunigų, atidavusių jėgas ir sveikatą tikinčiųjų bendruomenei, krašto visuomenei ir valstybei atkurti nenusipelnė minimaliai aprūpintos senatvės? Ar tai tėra tik mokesčius mokančių tikinčiųjų reikalas? Pravartu atkreipti mokesčių mokėtojų dėmesį į tai, kad ir į tikinčiųjų sumokėtus mokesčius kėsinasi dažniausiai dar sovietmečiu užgrūdinti ateistai.
Bet yra ir kita, beje, esminė šios problemos pusė, apie kurią nė žodelyčiu neužsimenama. Sovietmečiu į Lietuvą iš "artimojo užsienio" atvyko "padėti" lietuvių tautai, taip pat buvo priperėta savų įvairaus rango ir dar įvairesnio kalibro politrukų, kompartijos instruktorių ir kitaip vadintų komunizmo ideologų. Jų buvo kelis šimtus kartų daugiau nei kunigų. Kokias idėjas, kokią ideologiją skleidė ši agitatorių armija?
Patogiausia pasiremti Vilniaus tarptautinio tribunolo nuosprendžio ištrauka. "Visas komunistinės ideologijos atmainas būtina suprasti kaip antihumaniškas totalitarines ideologijas, kurių įkvėpėjų ir vykdytojų nusikaltimai kelia grėsmę visai civilizuotai žmonijai ir prilygsta tarptautinės bendrijos jau pasmerktai nusikaltėliškai nacizmo ideologijai ir net pranoksta ją mastu ir klastingumu. <...>Komunistinių režimų komunistinės partijos yra represinės organizacijos. Nusikalstamos todėl, kad vadovavosi nusikalstama komunistine doktrina kaip savo praktinio darbo teorine ir praktine programa."
Kad kolaboravimas su okupantu nėra jokia dorybė, vargu ar reikia įrodinėti. Užkietėję sovietikai vis tiek laikosi savo, o bemaž visi kiti tokia veikla bjaurisi. Tikrai nereikia įrodinėti, kad tiesioginis dalyvavimas genocido veiksmuose ar talkinimas genocido vykdytojams yra sunkus nusikaltimas. Tarptautinė teisė šį nusikaltimą apibūdina kaip "pasibaisėtiną žmonijos nelaimę".
Lietuvos valstybės teisės aktas - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija - buvo pasirašytas praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė "Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį". Deklaracija skelbia, kad "Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui - Lietuvos neprklausomumui - nelaikoma teisine partija".
Šie du teisės aktai vienareikšmiškai teigia, o gausi faktologija patvirtina, kad minėtoji "kompartijos ideologų" armija drauge su okupanto represinėmis struktūromis nuosekliai griovė valstybę, terorizavo jos gyventojus ir ardė lietuvių tautos dorovės pamatus. Ši armija iš Lietuvos neišėjo. Ji liko in corpore. Priedangos firmos, naujos iškabos ant "partijos" durų nei galvų, nei galvosenos akimoju pakeisti negali. Kompartijos ideologų armijos nariams nuo eilinio iki aukščiausiojo šiandien mokamos pensijos iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų.
Štai kur seimūnai turėtų panaršyti! Valstybės iždas sutaupytų dešimtis, o gal ir šimtus milijonų. Ir teisinis pagrindas solidus - vieni palaikė tautos atsparumą blogiui ir gynė valstybingumo idėją, o jiems siūloma nemokėti pensijų. Kiti, vykdydami okupanto valią, dalyvavo Tautos naikinime ir ardė visuomenės dorovę. Ar jie verti gauti pensijas iš mokesčių mokėtojų pinigų? Juk jei senatvės sulaukusius kunigus tektų išlaikyti tikinčiųjų bendruomenei, nėra abejonės, kad ji tą padarytų. Tai gal ir kompartija, nesvarbu po kokiomis iškabomis dabar tebegyvuoja, pasirūpintų savo "ideologais"? Pastarieji jokių pastangų nepriklausomybei atkurti nerodė.
Verta seimūnams ir teisininkams pasidomėti Vokietijos patirtimi - ar nacių gauleiteriams, gestapininkams ir žemesnio rango parankiniams mokamos pensijos? Teisėje kartais taikomas ir precedento principas. Tada gerbiamieji mūsų Seimo nariai turėtų progą pademonstruoti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymų, bet ir seimūnų galvosenos atitikimą Europos Sąjungos standartams.
Iš tiesų yra apie ką pamąstyti mokesčių mokėtojams. Ir ne tik per rinkimus. Ar grupelė Seimo narių tik apie iždo lėšų taupymą prašneko? Ar po "lėšų taupymo" skraiste slepiasi kiti interesai? Kokie?
Lietuvoje demokratija stiprėja, apsivalydama nuo sovietmečio išrūgų. Tai gali ilgokai užtrukti. Ši aplinkybė būdinga ne tik šiam, o daugeliui reiškinių ir mažne visose ekonominio, politinio, visuomeninio gyvenimo srityse.

Edmundas SIMANAITIS

Jonava