XXI amžius

"XXI amžiaus" tūkstantasis numeris"

"XXI amžius" - tai Lietuvos atgautos nepriklausomybės vienas iš stebuklų. Lietuvos valstybingumas atkurtas ir "XXI amžius" įsteigtas beveik tuo pačiu metu.
Nežinau, kas lėmė, kad tie abu įvykiai sutapo: ar kuris nors Lietuvos išminčius sugalvojo tuos du įvykius sutapatinti, ar tai buvo Dievo Apvaizda sukurti tokį laikraštį, kuris kaip švyturys nušviestų laisvai ir nepriklausomai Lietuvai kelią, vedantį ją į ateitį.
Dvi pagrindinės laikraščio kryptys - katalikiškoji ir tautiškoji, tarsi du upeliai susiliejantys į vieną sraunią upę, gaivina tautos šaknis, žadina jas naujam gyvenimui.
"XXI amžiaus" kelias - lygiai toks pat duobėtas ir erškėčiuotas, kaip ir atgimusios nepriklausomos Lietuvos.
Tik didžiulių laikraščio redaktoriaus Edvardo Šiugždos ir jo bendražygių bendradarbių dėka šis laikraštis atėjo iki 1000-ojo numerio. Gyvenimas nė vieno neglosto: stipriuosius grūdina, silpnuosius sutrypia į purvyną. Sunkumai žmogų taurina, grūdina, jeigu jie yra prasmingi, yra atrama į Dievą, Tiesą, Gėrį. Tokie man atrodo stropūs, užgrūdinti ir valingi žmonės "XXI amžiaus" leidėjai.
Tūkstantasis gražus ir puošnus, skelbia - mes esame, mes nugalėjome, nes būsime tol, kol bus Lietuva.
O dabar dar teks pakovoti... su svetimais ir su savais... už Lietuvos žmogų, už jo dvasinį atgimimą.
Blogis triumfuoja, kai dori žmonės tyli.
Justinas Marcinkevičius, mūsų laikų humanistas, teigia:

"Lyra iš lanko gimė. Taip, iš lanko!
Ir grožis gimė iš kovos prieš blogį..."

Ir ne taip jau svarbu kovos forma: ar ji aštri kaip kardas ir kaip Petro Katino plunksna, ar ji švelni ir melodinga kaip Aldonos Kačerauskienės įtaigus žodis, ar ji įtikinanti, argumentuota kaip Gražinos Trimakaitės ramus kalbėjimas, ar ji pakili ir informatyvi kaip Mindaugo Buikos puikios apžvalgos.
Man rodos, kad ta tiesa ir šviesa, kurią skleidžia "XXI amžius", pradeda šildyti Lietuvos žiniasklaidos erdvę, kad jau pradeda tirpti raudonmiegio ledai netgi tokiuose laikraščiuose kaip "Lietuvos rytas" ir "Respublika". Jau ir čia randasi balsų, tokių kaip R.Valatkos ir R.Sotvarienės, nebijančių tarti tiesos žodį. Jeigu nebūtų "XXI amžiaus", esu beveik tikra, nebūtų nė tokių pokyčių. Net ir valdžios vyrai pradeda mąstyti apie tautines ir krikščioniškąsias vertybes.
Katalikiškosios ir tautinės vertybės nuo pat Motiejaus Valančiaus laikų jų harmoningoje vienovėje tapo lietuvio mentaliteto pamatu, o dabar mūsų pokomunistinėje erdvėje - ir matu, kiek Lietuvoje liko tikrų katalikų ir tikrų lietuvių. Neįsivaizduoju kunigo, neskaitančio "XXI amžiaus", lygiai taip pat, kaip neįsivaizduoju inteligento šeimos, jo neprenumeruojančios.
Netikriems katalikams ir netikriems lietuviams "XXI amžius" - neįdomus. Jiems įdomesni tie laikraščiai, kur melas, smurtas, nusikaltimų aprašymai, seksuali nuogybė, šmeižtai juodu upeliu liejasi.
Tų laikraščių skaitytojai - didelė Lietuvos bėda ir visų mūsų problema bei rūpestis. Turėsime dar daug dirbti ir kantriai su jais kalbėti.
Didysis mąstytojas F.Dostojevskis mėgdavo sakyti: "Ko nepadaro genijus, padaro kantrybė".
Linkiu "XXI amžiaus" redakcijai ir visam kolektyvui ne tik ilgų, gerų ir prasmingų metų, sėkmės ir klestėjimo, bet ir kantrybės. Ji yra vertingiausia ir rečiausia tvirtumo dalis, pati herojiškiausia dorybė, išaukštinanti ją turinčius žmones iki herojų.
Linksmų šv Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

Prof. Ona VOVERIENE

"XXI amžiaus" tūkstantojo numerio proga sveikiname laikraščio redakciją ir visus bendradarbius brandžiai vadovaujantis krikščioniško gyvenimo principais pateikiant skaitytojams ir kultūrinių įvykių srautą Lietuvoje, ir Vyriausybės vykdomus darbus, ir išsamiai aptariant Lietuvos politinį bei visuomeninį veidą.
"XXI amžiuje" randa vietos ir skaudžių sovietinių metų praeities atsiminimai, kuriuose spindėte spindi Tėvynės meilė ir verčia skaitytoją pamąstyti, kiek jos jaučiama šiandien, "visko pilnoje" Lietuvoje.
"XXI amžius" privalėtų būti kiekvieno lietuvio, save laikančio krikščioniu-kataliku, namuose. Kiekvienam turėtų rūpėti ir savos Bažnyčios gyvenimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kruopštaus šio laikraščio Bažnyčios gyvenimo žinių tiekėjo M.Buikos dėka mes, katalikai, tampame praturtinti.
Linkime ir toliau plėstis ir stiprėti įvairių mūsų gyvenimo sričių skalėje ir iš dvidienio savaitėje tapti pilnaverčiu XXI amžiaus Lietuvos dienraščiu.

Su pagarba - Jadvyga ir Adolfas DAMUŠIAI

Vilnius