Atnaujintas 2001 m. gruodžio 14 d.
Nr.94
(1003)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Susitikimai
Mums rašo
Požiūris
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Absurdo drama

Lietuvos mokslo šventovėje - Vilniaus universiteto Senato salėje, dalyvaujant akademinės visuomenės atstovams, buvo pristatytas eilinis sovietinę okupaciją šlovinantis paskvilis, pavadintas romanu: "Agonija. Valdžios absurdo drama". Šį "literatūros šedevrą" pristatė pats autorius - ilgametis sovietinis žurnalistas Leonas Kiauleikis, nusipelnęs partijai žmogus. Nes ir vadinamoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, kurios mokslinėje redakcinėje taryboje įrašytos Č.Juršėno, A.Česnavičiaus, L.Diržinskaitės-Piliušenko, V.Kvietkausko, G.Zimano, V. Niunkos ir panašių "mokslo ir kultūros" veikėjų pavardės, skyrė L.Kiauleikiui deramą vietą savo puslapiuose. Rašoma, kad L.Kiauleikis gimė 1927 metais Palangoje, SSKP narys nuo 1949 metų, nuo tų pačių iki 1956-ųjų dirbo partijos pagrindiniame organe "Tiesa", vėliau - "Šluotos" redakcijoje, o nuo 1971 metų redagavo Vilniaus kuro aparatūros gamyklos laikraštėlį "Darbininko garbė". Atrodytų, nekoks postas partinėje ir kagėbistinėje hierarchijoje. Nesakykit. Šioje gamykloje, kuriai vadovavo generalinis direktorius Algirdas Didžiulis, ir Radijo matavimo prietaisų gamykloje, vykdžiusioje vien tik sovietų karinio - pramoninio komplekto užsakymus, vadovautoje pagarsėjusio Lietuvos nepriklausomybės priešo Oktiabrio Burdenkos, dar 1990-ųjų rugpjūtį buvo įkurta vadinamoji Laisvųjų verslininkų asociacija, bemat įregistruota Maskvoje. Kaip ir dar anksčiau įkurtas pirmasis Lietuvoje Naujosios Vilnios komercinis bankas, kurį irgi skubos tvarka įregistravo Sovietų Sąjungos ministrų taryba kaip SSRS banką Lietuvoje. Vadinamoji Laisvųjų verslininkų asociacija, pagal Kremliaus ir KBG sumanymą, turėjo aprėpti galingas sąjunginio pavaldumo įmones, transporto, statybos organizacijas, "raudonųjų" rajonų kolūkius ir tarybinius ūkius, Ignalinos AE bei Klaipėdos uosto ūkį. Tai turėjo tapti svariu veiksniu ne tik žlugdant Lietuvos ūkį, bet ir įgyvendinant Klaipėdos krašto atplėšimo nuo Lietuvos planus. Šias nuostatas kiekviename numeryje reklamavo L.Kiauleiko vadovaujamas laikraštėlis. Beje, turėdami tokių planų iki šiol blaškosi Rusijos nacionalbolševikai. Ir ne tik V.Žirinovskis.

Taigi L.Kiauleikis puikiai žinojo apie tuos dalykus. Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos rašytojai ir falsifikatoriai, kaip ir universiteto Senato salėje pristatytos knygos autorius, aišku, net blogiausiame sapne negalėjo susapnuoti tokio košmaro - Lietuvos nepriklausomybės. Tiesa, toje enciklopedijoje pažymima, jog "lietuvių tarybinis žurnalistas" parašė ir apybraižų knygą "Aušra" (rusų kalba), ir rinkinį "Į priekį!". Suprantama, nerašoma, kad toks kūrybingas žurnalistas ir feljetonistas darbavosi ir KGB. Kaip teigia agentūra BNS, remdamasi patikimais šaltiniais, L.Kiauleikis nuo 1974 metų, be feljetonų, demaskuojančių santechnikų ar net sovietinių namų valdybų viršininkėlių "nedorybes", rašymo, laisvalaikiu dirbo ir KGB. Jam buvo suteiktas slapyvardis "Vladas". Atlikdamas KGB užduotis, "Vladas" vykdavo į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur domėjosi "Laisvosios Europos" radijo lietuviškų laidų darbuotojais ir apie juos perdavinėdavo informaciją šeimininkams. Todėl ir aišku, kodėl knyga "Agonija. Valdžios absurdo drama" pristatyta universiteto Senato salėje. Juk buvęs šios aukštosios mokyklos rektorius, dabar besikaunantis už "švietimo" reikalus, kadaise spaudoje irgi buvo pavadintas slapyvardžiu "Vadimas". Ir nereikia jokių paneigimų. Kiekvienas "tarybų" Lietuvos veikėjas, gavęs leidimą "stažuotis" ir dirbti Vokietijoje, Prancūzijoje ar JAV, pirmiausia dirbo KGB. Nesvarbu, kokiu slapyvardžiu buvo pavadintas - "Vladas", "Šatrija", "Vadimas", "Karalius", "Kliugeris" ar pan. Juolab darbuotis sovietų ambasadose Ženevoje, Berlyne ar Vašingtone negalėjo žmogus, nesusijęs su KGB. Dabar vieną tokį sovietinės diplomatijos veteraną ketinama padaryti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos generaliniu inspektoriumi. Vadinasi, šiam inspektoriui bus pavaldžios visos Lietuvos ambasados ir jų darbuotojai. Žinant, jog į KGB tinklus pakliuvęs žmogus iki mirties saugo savo paslaptis ir viršininkų nurodymus, nesunkiai galima įsivaizduoti, kokia linkme pasuks Lietuvos diplomatija. Beje, jei kalbėsime apie L.Kiauleikio knygos pasirodymą, būtina pabrėžti, jog, be sovietinės nostalgijos gaivinimo (okupacijos laikais vyko "didžiulės statybos, pramonės produkcija buvo konkurencinga, vyravo aukšta žemės ūkio kultūra, turėjome geriausius kelius, švietimą, sveikatos apsaugos ir socialines garantijas"), autorius turi ir kitų tikslų. Visų pirma viešai išsakė kaltinimus dėl žydų vykdyto lietuvių tautos genocido. Atseit vien žydai sudarinėjo išvežamų į Sibirą lietuvių sąrašus. Žerdamas tradicinių antisemitinių kaltinimų pluoštą žydų tautai, L.Kiauleikis (ar tie, kurie organizavo ir finansavo šios knygos pasirodymą) nori parodyti Lietuvą pasaulio akyse kaip antisemitinę tautą. Be jokios abejonės šiuo "literatūros kūriniu" netrukus pradės remtis į E.Zurofą panašūs veikėjai.
Nesiliauja ir tradiciniai neokomunistų užsipuldinėjimai prieš užsienio, visų pirma - Vakarų investuotojus. Taigi knyga pasirodė "pačiu laiku". Valstybės saugumo depertamentas ir jo sekliai, filmavę praėjusį savaitgalį Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusios konferencijos "Taikos derybos Čečėnijoje: subjektai ir objektai" kalbėtojus ir joje dalyvavusius asmenis, kažkodėl nefilmavo L.Kiauleikio veikalo pristatymo ir to susibėgimo dalyvių.

Akivaizdu, jog, artėjant kitų metų pabaigoje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Prahoje, Lietuvos diskreditacija prasidėjo iš vidaus. Valstybė diskredituojama ne tik Maskvos, bet pirmiausia pačių lietuvių (ar tokiais besivadinančių) rankomis. Turiu omenyje ne tik "Vladą", bet ir asmenis, ketinančius užimti Lietuvos prezidento postą. Nieko nestebina "euroskeptikų", "pažangiečių" ar atskirų valdančiosios koalicijos veikėjų antivalstybiški pasisakymai. Iš Seimo tribūnos ar Seimo rūmuose rengiamose spaudos konferencijose šlovinamas Baltarusijos diktatorius, reikalaujama įvesti panašią diktatūrą ir Lietuvoje. Tokie dalykai nedaromi be valdančiųjų žinios, o tiksliau pasakius, be vadinamųjų socialdemokratų ir socialliberalų lyderių pritarimo. Nesvarbu, kad partijos ideologas ir Informacinio centro vadovas nusiplūkė aiškindamas, jog tokie akibrokštai, verčiantys pasaulį matyti Lietuvą tarsi urvinio komunizmo citadelę, tėra tik pavienių asmenų fantazijos vaisius, tendencija pakankamai aiški. Pakanka tik pasižiūrėti į visų televizijų nufilmuotus kadrus, kuriuose "agurkų karalius" įsakmiai baksnoja pirštu į Premjero skaitomus popierius. Matyt, ne iš gero gyvenimo vienas iš socialliberalų vadų (savo partinio viršininko siaubui) pažadėjo gultis kryžiumi prie Kėdainių, kad į Vilnių nepajudėtų "agurkais pakrauta grupuotė". Aišku, kalbėta apie pagrindinio finansinio partijos rėmėjo - Kėdainių oligarcho žmones. Nežinia, kas išeis iš vadinamųjų socialdemokratų skelbiamo ketinimo prispausti uodegą stambiajam kapitalui. Juk iš tiesų visiškai nenormalu, kai, anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko A.Butkevičiaus, Lietuvoje susidarė keista ekonominė situacija: bendras vidaus produktas didėja 5 proc., eksportas - 20 proc., o pajamos į nacionalinį biudžetą - vos 1,2 proc. Tai reiškia viena - didieji nemoka mokesčių ir neketina to daryti ateityje. Todėl neokomunistų pradėtas deklaruoti ketinimas sugriežtinti mokesčių administravimą sukėlė stambiojo kapitalo bosų antipatijas dabartinei Vyriausybei. Kitaip ir būti negali. Juk tie patys, kurie dabar trukšmauja dėl numatomų Mokesčių įstatymo pakeitimų, ir atvedė į valdžią neokomunistus. Žinoma, deklaruojamas stambiojo kapitalo griežtesnis kontroliavimas tėra tik dūmų uždanga. Pakankamai aišku, jog taip padarius būtų nukirsta pagrindinė šaka, ant kurios sėdi vadinamieji socialdemokratai ir bekrintantys socialliberalai.

P.S. Užtat žiniasklaida paskelbė, jog į Lietuvą atvyko kažkoks pranašas iš Indijos Šankaras, kuris išmokys Lietuvos žmones akimirksniu tapti laimingais...

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija