XXI amžius

Atgimusi iš naujo

Lapkričio 25 dieną įvyko seniausios Klaipėdoje Kristaus Karaliaus bažnyčios konsekracijos iškilmės, prasidėjusios gražia šeštadienio vakaro Vigilija. O visą savaitę, vedusią į konsekracijos dieną, vyko brolio Gedimino Numgaudžio, OFM, evangelizacijos savaitė, gaiviu vėjo sūkuriu pakylėjusi gyvojo tikėjimo dvasią.
Beveik visus metus intensyviai vyko esminiai bažnyčios restauravimo darbai, kuriems lėšas aukojo daugelis.
Sena bažnyčios istorija. 1865 metais ją pastatė irvingerių-apaštalų bendruomenė (bendruomenę subūrė 1852-aisiais iš Berlyno atvykęs irvingerių apaštalas H. Deventer). 1945 metais ji tapo Romos katalikų bažnyčia, jai suteiktas Kristaus Karaliaus titulas. 1997-aisiais bažnyčia dalinai rekonstruota - pristatyta apsida ir zakristija. O šiemet atlikta esminė bažnyčios restauracija, kurios projekto autorius - architektas Saulius Manomaitis.
Nuo pokario Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo vienintelė Klaipėdoje iki 1988-ųjų, kai Klaipėdos tikintiesiems buvo grąžinta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia (sovietmečiu paversta filharmonija).

* * *

Konsekracijos iškilmės tikinčiųjų gausa priminė Velykų Prisikėlimo mišias. Iš tiesų juk bažnyčia, jau pasmerkta ir begriūnanti, užgimė iš naujo. Anot bažnyčios klebono kan. Bernardo Talaišio, įvyko stebuklas. Užgimė ji - skaisti, spindinti, balta kaip gulbė, viduje padabinta subtiliomis rausvai auksinių, dulksvų tonų bizantiniu stiliumi nutapytais paveikslais - Kryžiaus kelio stotimis, ypač "skambančiomis" šviesų sienų fone. Pagrindinis bažnyčios vidaus interjero akcentas - centrinis altorinis Kristaus Karaliaus paveikslas, nutapytas ta pačia maniera, kaip ir Kryžiaus kelio stotys.
Kristaus Karaliaus žvilgsnis - ramus, skvarbus, akylas. Po kojų pėdomis - žvaigždėta žemė. Rausvų tonų apdaras - gyvybės, dieviškumo ženklas, melsvai smaragdinis apsiaustas - žmonijos simbolis. Rankoje - Gyvenimo knyga. Sėdinčiojo soste ramybė siunčia harmonijos, palaimos bangas.
Paveikslų autoriai - broliai pranciškonai: italas Carlo Bertagnin, OFM, ir kun. Paulius Vaineikis, OFM. Jiems talkino dailininkė Dalia Skardžiūtė.
Brolis Paulius Vigilijų pamoksle priminė, jog šventųjų paveikslų ištakos mena Rytų ir Vakarų krikščionių vienybės laikus viduramžiais.

* * *

Pagrindines sekmadienio iškilmių šv. Mišias bei konsekravimo apeigas vedė Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Jose dalyvavo vyskupas Jonas Kauneckas, pranciškonų provincijolas br. kun. Sigitas Benediktas Jurčys, OFM, Klaipėdos dekanas mons. Jonas Gedvila, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Juozas Šiurys, Klaipėdos, Šventosios, Gargždų bažnyčių klebonai, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ir daug svečių.
Iškilmių šv. Mišių pamoksle vysk. J.Kauneckas priminė, jog "šiandien yra bažnyčios vardo diena - Kristaus Karaliaus šventė, o kartu - ir jos gimimo diena". Jis palinkėjo, kad ši bažnyčia taptų išganymo ir meilės namais. Vysk. A.Vaičius pristatė svečią iš Vokietijos Wilhelm Heninger, Maino vyskupijos dvasinį patarėją, bei padėkojo jam už ilgametę paramą Telšių kunigų seminarijai bei vyskupijos kurijai.
Iškilmių pabaigoje buvo pasirašytas konsekracijos aktas, kurį pristatė bažnyčios vikaras kun. Antanas Prišmontas. Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas kan. B.Talaišis padėkojo visiems, kurie prisidėjo aukomis, patarimais, darbais, maldomis, kad bažnyčia prisikeltų naujam gyvenimui.
Atsisveikindamas vysk. A.Vaičius pasakė, jog konsekravimas yra daugiau negu pašventinimas: "Gyvenkite ilgai, būkite pilni Dievo ir Tėvynės Lietuvos meilės".

* * *

Prisikėlė senoji Klaipėdos bažnyčia, daugelio žmonių vaikystės bažnyčia. Tai nebe vizija, svajonė. Tai - tikrovė. Dieve, duok jai tauraus, ramaus ir šilto spindesio, kad ji visada priglaustų kiekvieną, trokštantį atsigerti Gyvojo Dievo šaltinio vandens.

Nijolė PUZANAUSKIENĖ

Klaipėda