Atnaujintas 2001 m. gruodžio 14 d.
Nr.94
(1003)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Susitikimai
Mums rašo
Požiūris
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Kas už scenos?

Oficialusis Kremlius neslepia savo pasitenkinimo, kad Maskvoje viešėjo JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas. Rusijos užsienio reikalų ministras I.Ivanovas pabrėžė, kad jo ir prezidento V.Putino derybos su K.Pauelu buvo itin draugiškos ir vaisingos. Esą jau beveik susitarta, kad netrukus bus pasirašyta JAV ir Rusijos sutartis dėl strateginės puolamosios ginkluotės sumažinimo. Manoma, kad ir sutartis, dėl kurios lapkritį lankydamasis JAV susitarė Rusijos prezidentas V.Putinas su JAV prezidentu D.Bušu, bus pasirašyta JAV prezidento vizito į Maskvą metu. Šis vizitas numatomas kitų metų vasarą. Kiek galima spręsti iš įvairių pranešimų, JAV yra pasirengusios sumažinti karinės kovinės parengties branduolinių užtaisų skaičių nuo 7 tūkst. iki 1,7 tūkst., o Rusija - nuo 5,8 tūkst. iki 1,9 tūkst. Tiesa, nesusitarta dėl Vašingtono planuojamos priešraketinės gynybos sistemos. Tačiau, atrodo, ši tema nebuvo akcentuojama Maskvoje vykusiose derybose. Vos tik K.Pauelas išvyko iš Maskvos, iš Vašingtono atėjo (tiesa, nepatvirtinti) pranešimai, kad prezidentas D.Bušas jau oficialiai pritarė priešraketinės gynybos sistemos kūrimui. Savo ruožu aukštas Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas pareiškė, jog Maskva labai ramiai ir be jokios isterikos sutiko šią žinią. Todėl daromos prielaidos, kad K.Pauelo vizito metu Maskvai buvo kažkas apčiuopiamo pažadėta mainais už jos nuosaikų reagavimą dėl priešraketinės gynybos sistemos. Kai kurie, ypač buvusių komunistinių Rytų ir Vidurio Europos, apžvalgininkai būgštauja, kad K.Pauelo vizito metu galėjo būti pasirašyti net kažkokie slapti protokolai - pirmiausia dėl NATO plėtros pristabdymo ir Afganistano pasidalijimo. Afganistano problema dominavo K.Pauelo ir V.Putino derybose. Taip ir nebuvo paskelbta, kas gi nuspręsta tuo klausimu. V.Putinas pareiškė, jog abiejų šalių politikai Afganistano klausimu pasiekė visišką vienybę. Anot Rusijos prezidento, "tai atspindi mūsų atvirą, skaidrų ir labai gerą bendradarbiavimą". Tam visiškai pritarė ir K.Pauelas.
Rusijos žmogaus teisių organizacijų atstovai jau pareiškė, kad jiems didelį nerimą kelia Maskvoje sklindančios kalbos, jog Vašingtonas už Rusijos palankumą ir pagalbą antiteroristinėje kovoje pažadėjo nebekritikuoti Rusijos už žmogaus teisių pažeidimus, o ypač - už Kremliaus vykdomą visos žiniasklaidos kontrolę. Artimiausiu metu ketinama likviduoti ir paskutinį nepriklausomą Rusijos televizijos kanalą TV-6.
Kad K.Pauelo vizitas buvo labai naudingas Kremliui, prasitarė ir vadinamųjų liberalų demokratų partijos vadovas V.Žirinovskis. Dar K.Pauelui neišvykus iš Maskvos, V.Žirinovskis pareiškė nuo šiol atsisakąs priešiškos Amerikai ir apskritai Vakarams ideologijos skleidimo. Esą pasauliui ir jo saugumui yra labai svarbi Rusijos ir JAV interesų tarpusavio sąveika. V.Žirinovskis džiūgavo, kad dabartinius Maskvos ir Vašingtono santykius galima prilyginti 1945-ųjų gegužę įvykusiam Berlyno paėmimui, o šiemet - Kabulo. "Ir tada, ir dabar mes elgiamės kaip sąjungininkai", - sakė V.Žirinovskis. Toks imperijos atgaivinimo šalinininkų džiūgavimas - ne atsitiktinis. Kaip pabrėžė nenorėjęs skelbti savo pavardės vienas rusų politikos apžvalgininkas, Molotovo-Ribentropo šmėkla vėl atgijo.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija