Mieli "XXI amžiaus" interneto svetainės skaitytojai!

"XXI amžių" skaityti internete nemokamai galėsite tik iki 2001 m. pabaigos. 2002 metais skaityti internete nemokamai galėsite tik 2-3 rašinius (kitų rašinių bus tik anonsai), taip pat negalėsite naudotis archyvais. Norėdami "XXI amžių" visą skaityti ir 2002 metais, turėsite užsiprenumeruoti. Prenumeratos kaina metams Lietuvoje - 200 Lt, užsienyje - 75 USD, pusei metų - Lietuvoje - 115 Lt, užsienyje - 40 USD. Pervedę minėtą sumą į mūsų sąskaitą banke ir apie tai pranešę mums el. paštu (adresu: xxi@lcn.lt arba redakcija@xxiamzius.lt ) gausite vartotojo vardą bei slaptažodį.

Pinigus pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Galerija yra kultūros židinys

Stasys Juškus įkūrė muzikos mokyklą Naujojoje Akmenėje. Jam teko dirbti sostinės vienos aukštosios mokyklos prorektoriumi. Dabar Vilniuje gyvenantis žemaitis yra dailės galerijos savininkas.

Įsigyti paveikslą galima ir tuo metu neturint pinigų

S.Juškaus dailės galerija įkurta sostinės centre, šalia Sereikiškių parko. Užėjusį pirkėją pirmoji sutinka Bronė Minkevičienė. Buvusi sostinės vienos vidurinės mokyklos mokytoja sugeba bendrauti ne tik lietuviškai, bet ir prancūzų, anglų, rusų bei lenkų kalbomis.
Žmogus, neturėdamas nė lito kišenėje, bet pasakęs savo adresą ir telefono numerį, iš galerijos gali išsinešti jam patikusį dailininko darbą. Per vienuolika galerijos darbo metų nepasitaikė atvejo, kad kas nebūtų sumokėjęs pinigų. Kartą į Honkongą išsivežė kelių tūkstančių litų vertės devynis paveikslus. Ten gyveno toje šalyje ištekėjusi lietuvė, beje, jos anksčiau nepažinojo. Pinigus iš Honkongo ne tik gavo, bet dar įsigijo naują paveikslą. "Taip elgdamiesi, žinoma, rizikuojame, tačiau, pamačius žmogų, iš karto gali pasakyti, koks jis, ko jis nori", - argumentavo galerijos savininkas S.Juškus.

Privačios galerijos savininkas Stasys Juškus

Žmogus yra apdovanotas atskirti gera nuo pikto

JAV gyvenantis, bet dažnai į Lietuvos universitetus dėstyti atvykstantis prel. prof. Antanas RUBŠYS žinomas kaip Šventojo Rašto specialistas. Neseniai viešėjęs Lietuvoje prelatas mielai atsakė į "XXI amžiaus" klausimus. Penktadienio numeryje spausdinome pirmąją jo interviu dalį, o šiandien skaitykite antrąją dalį.

Dievo įkvėptas Šventasis Raštas yra pripažintas įvairių krikščioniškų tradicijų. Jūs parengėte naują Senojo Testamento vertimą lietuvių kalba. Ar kitos krikščioniškos konfesijos pasinaudojo jūsų vertimu? Ar buvo bendrų pasitarimų?Koks šių pasitarimų rezultatas, panaudojant jūsų vertimą visai lietuvių tautai?

Taip! Visiems krikščionims, - ir Katalikų Bažnyčiai, ir protestantų bei ortodoksų bendrijoms, - Šventasis Raštas yra Dievo Knyga, o ne Knyga apie Dievą. Anot Tautų apaštalo Pauliaus, "...Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui" (1 Tim 3, 16).
Mano Senojo Testamento vertimu pasinaudojo Lietuvos Biblijos draugija, 1999 metais išleisdama ekumeninį Biblijos, arba Šventojo Rašto, leidimą. Be to, pasirodė leidimas be deuterokanoninių knygų ir Psalmynas kartu su ekumeniniu Naujuoju Testamentu. 2001-aisiais pasirodė ir kišeninis Biblijos, arba Šventojo Rašto, ekumeninis leidimas.

Prel. prof. Antanas Rubšys

Sakralinis muziejus: pirmieji veiklos metai

Prieš metus, 2000-ųjų Kalėdų antrą dieną, buvo iškilmingai atidarytas Birštono sakralinis muziejus, įkurtas suremontuotoje senojoje klebonijoje. Birštono klebonas kun. Jonas Dalinevičius sako: "Remontuojant reikėjo išlaikyti klebonijos autentiką ir dviejų šimtų metų senumo pastatą pritaikyti muziejui. Idėja įrengti muziejų kilo miesto merui Antanui Zinkevičiui. Juk čia 1956-1958 metais atgavo jėgas, gydėsi, aukojo šv. Mišias iš Sibiro nelaisvės grįžęs arkivyskupas Teofilius Matulionis. 1998 metais sakralinio muziejaus idėjai pritarė kardinolas Vincentas Sladkevičius. Dabar yra ir jam skirta ekspozicija".
Tuomet būta skeptikų. Jie sakė: "Tai bus senienų rinkinys. Kam jo reikia?" Nepraėjus nė keletui mėnesių, skeptikai pakeitė nuomonę. Visi įsitikino, jog muziejus pakeitė miesto gyvenimą, pritraukė nemažai menininkų: muzikų, dailininkų, literatų. Pasikeitė ir materialioji, ir dvasinė miesto kultūra. Kiekvienas atvykęs iš užsienio ar kito šalies miesto lietuvis nori čia užsukti, pabūti sakralinėje erdvėje, pasižiūrėti filmą apie kankinį arkivyskupą T.Matulionį.

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus daiktai, liturginiai apdarai bei reikmenys, saugomi Birštono sakralinio muziejaus vienoje iš salių

"Jutis" keliais

(Tęsinys. Pradžia Nr. 93)

Dokumentai, paminklai ir aukos

Pažvelkim į pradžių pradžią, kada iškilo neišvengiama būtinybė vienytis ir vieniems kitus remti. Su Juozapo Fričo vardu, asmenybe ir veikla neatskiriamai susijęs ir Juozo Streikaus partizaninės kovos kelias.
1944 m. gruodžio 25 d. po garsių Antazavės šilo kautynių, Antanas Streikus (Juozo ir Izidoriaus tėvas) ir Kazys Ramanauskas su partizanų būriais, kuriuose buvo apie 100 vyrų, persikėlė į Latvijos miškus. Galima neabejoti, jog tada susitiko su Latvijos partizanais ir kurį laiką jų globojami slėpėsi.
1945 m. birželio 7 d. Antano Streikaus, Balio Pupeikio, Kazio Ramanausko ir Mykolo Kazano vyrai (jų buvo 85) susitiko su rusų kariuomene ir stribais: kautynės įvyko netoli Ziranjų, Kudrų miške. Po kautynių partizanai patraukė į Agurkiškio mišką. Tačiau kitą dieną, birželio 8-ąją, enkavėdistų kariuomenės dalinys sulaukė pastiprinimo ir įvyko dar vienos kautynės.

Akmeniniai pastatai netoli Aknistės dar mena čia įvykusias kautynes. Netoliese, kelio posūkyje į Suseją, žuvo kuopos vadas Albertas Kaminskas ir penki jo partizanai

"Kai siela išsilaisvina ir baigias vergija..."

Tokios aistringos, pilietiškos eilutės dar ir dabar skamba aktoriaus, poeto, atkaklaus Laisvės šauklio, visų mylimo, o kartu paprasto, šilto ir jautraus žmogaus - Kęstučio Genio (1928 10 10-1996 12 15) poezijoje. Jau sukako penkeri metai, kai jo nebėra tarp mūsų.
K.Genys yra išskirtinis mūsų kultūros reiškinys. Tai didelio, neeilinio talento asmenybė, nesutikusi savo įsitikinimų aukoti dėl garbės, patogumų, karjeros. Daugelį metų jo poezija gulėjo "stalčiuje". K.Genio eilėraščių mintis - atvira, laisva, be įmantrybių, išvedžiojimų. Jo posmai - tarsi žaizdre išlydyti žodžiai.
Aktorius K.Genys sukūrė nemažai vaidmenų teatre, lietuviškame kine. Ir šiandien daugelis mena grakštų grafą Almaviną Bomaršė "Figaro vedybose", iškilų bei didingą Antonijų Šekspyro tragedijoje, išmintingą, aistringą, sugebantį aukotis meilės vardan Žygimantą Augustą J.Grušo dramoje "Barbora Radvilaitė". O kur dar dešimtys kitų nuostabiai puikių, meistriškai atliktų vaidmenų.

Kęstutis Genys

Vadovavęs penkių ministrų kabinetų finansams

V.Petrulis, žymus trečiojo dešimtmečio valstybininkas, politikas, gimė 1890 m. vasario 23 d. pasiturinčio (turėjusio 30 ha žemės) darbštaus, šviesaus Kateliškių kaimo (Vabalninko vls., Biržų aps.) ūkininko šeimoje.
1900-aisiais V.Petrulis baigė pradžios mokyklą. Jam einant dešimtus metus, mirė tėvas, todėl toliau galėjo mokytis tik brolio kunigo Alfonso remiamas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, iš kurios paskutinės klasės buvo pašalintas. Vieni autoriai teigia, kad jis pašalintas už revoliucinę veiklą, kiti - už anticarines nuotaikas. Po to V.Petrulis mokytojavo, o gimnazijos baigiamuosius egzaminus išlaikė eksternu.
Literatūroje rašoma, kad 1911 metais V.Petrulis įstojo į Maskvos komercinį institutą, tačiau jo baudžiamojoje byloje nurodyti kiti įstojimo metai - 1912-ieji. Vargu ar ir viena, ir kita data teisinga, nes Lietuvių mokslo draugijos narių sąraše V. Petrulis įvardintas kaip studentas, įstojęs į ją 1910 metais. Jis pasirinko tais laikais tarp lietuvių mažai populiarią ekonomisto profesiją. Kaip matyti iš jo darbų, padarytos svaiginančios karjeros Nepriklausomybės metais, instituto dėstytojai davė tvirtus ekonomikos mokslo pagrindus. Baigęs institutą, V.Petrulis dirbo Maskvoje, Peterburge, Voroneže. Voroneže jis darbavosi Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti, prie jos išlaikomos gimnazijos organizavo buhalterinės apskaitos kursus. Jis priklausė Santaros partijai, buvo išrinktas į jos CK, tapo jo iždininku.

Vytautas Petrulis

Kaltas be kaltės

Politinio kalinio Vladislovo Liekio gyvenimas - skaudus ir įdomus, tarsi plati ir audringa Sibiro upė, gausi slenksčių ir gilių prarajų. Jaunystės metai paženklinti nebūta kalte. Šviesiausi prisiminimai - tai mokymasis Varlaukyje bei Eržvilko gimnazijoje, veikla pogrindinėje "Atžalyno" organizacijoje. Vėliau - areštas, tardymai, Mordovijos lageriai, tremtinio dalia. Šio žmogaus atmintyje išsaugoti žuvusių draugų ir bendražygių vardai, brangių mokytojų pavardės.
Likimas Vladui buvo palankus. Jis sulaukė dienos, kai gali nevaržomas dalintis prisiminimais.

Vladislovas Liekis

Įkurta europinė institucija, besirūpinanti vargonų išsaugojimu

Saulėtomis 2000-ųjų rugsėjo dienomis istoriniame Kroatijos mieste Varaždine įvyko pirmasis Europos kongresas "Vargonai kaip Europos kultūros vertybė". Pagrindinis šio kongreso tikslas buvo susipažinti su Vidurio ir Rytų Europos (t.y. komunistų nualintų) kraštų vargonų paveldo būkle bei įkurti instituciją, kuri rūpintųsi šio paveldo apsaugojimu ir atgaivinimu. Buvo perskaityti referatai apie Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos vargonų paveldą, jo būklę ir paminklosaugą. Pranešimus Europos vargonų paminklosaugos klausimais skaitė prof.L.F.Tagliavini (išrinktas kongreso garbės prezidentu), prof.H.Fogelis, buvęs Bavarijos kultūros ministras prof.H.Maieris. Kongresą organizavo Varaždino savivaldybė, Kroatijos kultūros ministerija ir Varaždino kurija. Pats Varaždino vyskupas Marko Culej aktyviai ir nuoširdžiai dalyvavo kongreso darbe.

Nostalgija sovietmečiui

Iš LRT generalinio direktoriaus pareigų pasitraukus V.Žukui ir jo vietą užėmus V.Milakniui, televizijos laidų savaitinis tinklelis, be kitų pakitimų, pasipildė laidų ciklu "Kai aš mažas buvau", kurį veda muzikologas V.Gerulaitis. Pastarasis, matyt, panoro parodyti savo erudiciją ne tik muzikos, bet ir kitose srityse. Manome, kad televizijos laidų ruošimas - ne vien autorių užgaidos. Jos dar yra aprobuojamos ir televizijos laidų vyr.redaktorės, kuri taip pat atsakinga už jų kokybę ir aktualumą. Savo argumentuotą nuomonę apie padėtį, Lietuvos televizijos laidų kokybę norime pristatyti ir "XXI amžiaus" skaitytojams.

Kas atskirs pelus nuo grūdų?

Baltijos televizijos žurnalistas Vytautas Matulevičius stojo į atvirą, bet nelygią kovą su Kėdainių magnatu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Viktoru Uspaskich. Nors šio veikėjo "nuopelnai" pakankamai aiškiai atskleisti net keliose V.Matulevičiaus laidose, oligarchui nė plaukas nuo galvos nekrenta. Jis nereaguoja į Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir atvirai ignoruoja Lietuvos įstatymus. Net ir pagarsinus garsajuostę, iš kurios ir nieko nenutuokiantis apie finansus, bankininkystės dalykus žmogus aiškiai išgirdo, kaip V.Uspaskich reketavo vieno banko vadovą, neteko girdėti, jog Seimo Pirmininkas ar Premjeras būtų kaip nors į tai reagavę. Tad apie kokią teisinę valstybę galima kalbėti?