Atnaujintas 2001 m. gruodžio 21 d.
Nr.96
(1005)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Laikas
Krikščionybė šiandien
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Nuveikęs didelius bažnytinės tarnystės darbus savo tėvynėje ir Vatikane

Prisimintas prieš 20 metų miręs žymus kroatų kardinolas

Kroatijos sostinėje Zagrebe ir Romoje surengtuose simpoziumuose buvo prisimintas prieš 20 metų miręs žymus kroatų kardinolas Franjas Seperis (1905-1981), didelius bažnytinės tarnystės darbus nuveikęs savo tėvynėje ir Vatikane. Sunkiu komunistinio Tito režimo laikotarpiu tuometinėje Jugoslavijoje, kuriai priklausė ir Kroatija, kardinolas F.Seperis 1954 metais ėmė vadovauti Zagrebo arkivyskupijai. 1968 metais popiežius Paulius VI jį paskyrė vadovauti svarbiausiai Šventojo Sosto dikasterijai - Tikėjimo doktrinos kongregacijai, ir šias pareigas kardinolas F.Seperis ėjo beveik iki pat savo mirties 1981 m. gruodžio 30 d.
Simpoziume Zagrebe dalyvavo kardinolo F.Seperio įpėdinis - Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovas kardinolas Jozefas Ratcingeris. Pasak jo, kroatas kardinolas vadovavo Vatikano institucijai atsakingu metu, kai buvo reorganizuojama ir pertvarkoma Romos kurija, siekiant įgyvendinti II Vatikano Susirinkimo nutarimus. Audringame aštuntajame dešimtmetyje ginti Bažnyčios tikėjimo ir moralės mokymą nuo galimų nuklydimų reformų kelyje buvo nelengvas uždavinys. Ne veltui dabartinis Zagrebo kardinolas (arkivyskupas emeritas) Franjas Kuharičius savo pirmtaką pavadino "nepajudinama ir nesugriaunama uola bangų mūšoje".
Simpoziume daug kalbėta apie kardinolo F.Seperio pastangas rasti tam tikrą "modus vivendi" nelengvų santykių tarp Katalikų Bažnyčios Jugoslavijoje ir Tito režimo. Kardinolas tvarkė šiuos reikalus apdairiai ir išmintingai, sakė ilgametis jo sekretorius monsinjoras Vladimiras Stankovičius. Kieta ateistinio režimo pozicija galėjo atriboti vietines Bažnyčias nuo Vatikano, kaip buvo daugelyje kitų komunistų valdomų Rytų Europos šalių. Tačiau 1966 metais buvo pasirašytas santykių protokolas tarp Jugoslavijos ir Šventojo Sosto, vadinasi, valstybė pripažino, kad Jugoslavijos Bažnyčia yra pavaldi Romai, tai yra, kad vyskupus skirs Vatikanas, šalies vyskupai galės nevaržomi bendrauti tarpusavyje ir be kliūčių vykti į Vatikaną.
Zagrebo ordinaras arkivyskupas Josipas Bozaničius sakė, jog kardinolas F.Seperis paliko ryškų pėdsaką tiek Kroatijos Bažnyčioje, tiek ir Visuotinėje Bažnyčioje. Jis kovojo už kiekvieno asmens orumą, bet kartu ir už bendruomenės bei tautos vienybę. Jis buvo tikras "Vatikano Susirinkimo tėvas" ir rūpinosi perteikti Susirinkimo laimėjimus. Kardinolo F.Seperio pastangomis 1968 metais Zagrebe buvo įkurta knygų ir spaudos leidykla "Krscanska Sadasnjost" ("Krikščioniška dabartis"), kuri netrukus tapo didžiausia katalikų leidykla komunistinėje Rytų Europoje. Pagal sumanymą leidykla taip pat turėjo būti Susirinkimo dokumentų analizės ir skleidimo centras.
1966 metais Zagrebo arkivyskupijoje kardinolas F.Seperis atgaivino "Caritas" organizacijos veiklą, kuri buvo uždrausta 1946 metais, kai į valdžią atėjo komunistai. "Caritas" vadove buvo paskirta Jelena Braisa, kuri šias pareigas eina iki šiol. Buvo prisiminta, jog kardinolas aktyviai palaikė Taizė ekumeninį judėjimą, be to, jis ypač garbino savo globėją šv. Pranciškų Asyžietį. (Kardinolo vardas Franjas kroatų kalba reiškia Pranciškus.)
Minint kardinolo F.Seperio 20-ąsias mirties metines, leidykla "Krscanska Sadasnjost" skaitytojams pateikė buvusio Vatikano valstybės sekretoriaus ir "Ostpolitik" architekto kardinolo Agostino Kazarolio (1914-1998) knygos "Kantrybės kankinystė" vertimą į kroatų kalbą. Knygoje aprašytos sunkios ir ištvermingos Šventojo Sosto derybos su komunistinių režimų už "geležinės uždangos" vadovais 1963 - 1989 metų laikotarpiu, siekiant išsaugoti bent kiek normalesnį Bažnyčios egzistavimą regione.
Vatikane irgi vyko simpoziumas, skirtas kardinolui F.Seperiui. Jo dalyvius audiencijoje priėmė popiežius Jonas Paulius II. Jis papasakojo apie savo susitikimus su kardinolu, kai šis lankėsi Krokuvos arkivyskupijoje, kuriai vadovavo dabartinis Popiežius. Abu jie tuomet nuvyko ir į buvusį Aušvico nacių konclagerį, esantį netoli Krokuvos. Šventasis Tėvas sakė, jog kardinolas F.Seperis rūpinosi ryšiais su per Antrąjį pasaulinį karą persekiota Kroatijos žydų bendruomene. Taip jis sekė savo pirmtako palaimintojo kardinolo Aloyzo Stepinačo pėdomis (1960 metais miręs buvęs Zagrebo arkivyskupas kardinolas A.Stepinačas nėjo į jokius kompromisus su komunistais, todėl buvo jų įkalintas ir mirė kaip kankinys. Popiežius kardinolą A. Stepinačą palaimintuoju paskelbė 1998 m. spalio 8 d.)
Šventasis Tėvas išvardijo ypatingus kardinolo F.Seperio nuopelnus Kroatijos Bažnyčiai nelengvu išbandymų laikotarpiu, jo pastoracines, karitatyvines, kultūrines bei leidybines iniciatyvas. Anot Popiežiaus, kardinolo liudijimas ir dabar duoda svarbių akstinų su nauju ryžtu tarnauti Kristaus Evangelijai. "Kardinolo šaknys buvo vietinėje Bažnyčioje ir tuo pat metu jis jautė savo priklausomybę Visuotinei Bažnyčiai", - pastebėjo Popiežius. Taip ir visi krikščionys turi veikti savo tautoje ir savo kultūroje, bet kartu niekada neprarasti suvokimo, kad jie priklauso didesnei tautai - "Dievo tautai, kuri apima visus laikus ir visus žemynus".

Kathpress, VIS

© 2001 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija