Austrijos kariuomenės vyskupas ragina ryžtingesnei saugumo politikai

Austrijos karinės sielovados vadovas vyskupas Christianas Verneris laukia aiškesnių sprendimų šalies saugumo politikoje. Neseniai davęs interviu Austrijos žinių agentūrai APA jis sakė, jog austrams reikia atsisakyti tradicinės nuostatos, "kad dėl savo neutralumo mes esame lyg "palaimintųjų sala". ("Nuolatinį neutralumą" Austrijoje įtvirtino dar 1955 metais tuometinės Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų, Anglijos ir Prancūzijos sudaryta sutartis, užbaigusi šios šalies okupaciją - buvo išvesta Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų kariuomenė.) Esant dabartinei sudėtingai politinei situacijai pasaulyje, laikytis minėtos nuostatos yra "etiškai abejotina ir rizikinga, nes ji žmonėms tik padidina netikrumą".
Vyskupas Ch.Verneris sakė, kad Austrijos karių dalyvavimas NATO tvarkos įtvirtinimo kampanijoje Kosove nebuvo "baisus" ar "vaiduokliškas" patyrimas. Šis karinis dalyvavimas krizės ištiktame regione yra svarbus įnašas taikai atstatyti ir garantuoti, todėl priimtinas, kaip "visiškai pateisinamas ir geras". Ganytojo nuomone, ir Bažnyčia turi stipriau nei iki šiol reikštis svarstant saugumo politikos klausimus, ypač kai turimas omenyje politinės valios ugdymas, žinoma, laikantis popiežiaus Jono Pauliaus II mokymo apie taiką.
Šiam tikslui vyskupas Ch.Verneris įkūrė Religijos ir taikos studijų institutą, kurio ekspertai sutaria, kad Austrijai reikėtų dalyvauti naujose Europos saugumo struktūrose. "Užtikrinant saugumą ir taiką, šiandien daugiau nebegalima apsiriboti valstybinėmis sienomis", - sako instituto direktorius V.Fraišteteris. Tokie svarstymai turėtų tapti įprasta kasdienybe kariniuose sluoksniuose. Iš krikščioniškosios moralės yra aišku, jog "kada aš priimu solidarumo vertybę, tada jau negaliu vadovautis tik savo įgeidžiais", - aiškina vyskupas Ch.Verneris.
Šalies neutralumo klausimas galiausiai priklauso politiniams sprendimams. Tačiau šiuos sprendimus priimantys politikai "vadovaujasi viena ar kita koncepcija". Vyskupas pabrėžia, jog dabar labai svarbu apsispręsti, kokia kryptimi bus vystoma Austrijos užsienio ir karinė politika ir kas geriausiai atitinka jos interesus. Priklausymas tokiai tarptautinei organizacijai kaip Europos Sąjunga kartu skatina ir dalyvavimą ES bendros saugumo bei gynybos politikos formavime. O tai savo ruožtu reiškia, kad Austrija turi laikytis aiškios linijos bendro saugumo klausimuose, tai turi būti įprasminta nedviprasmiškoje karinėje doktrinoje.
Prietaru vyskupas Ch.Verneris pavadino kartais girdimus priekaištus, kad Bažnyčia laimina kariuomenės puolamuosius ginklus. Bažnyčia visada laimina ne ginklus, bet žmones. O kadangi kariams priklauso jų ginklai, tai ir susidaro toks klaidingas įspūdis. Austrijos kariuomenės ordinaras pažymėjo Bažnyčios svarbų uždavinį: "žmonėms su ginklais reikalingas ypatingas sąžinės ugdymas ir nuolatinis sielovadinis rūpinimasis jais. Tą ir daro kariniai sielovadininkai."
Austrijos kariuomenės "personalinei diecezijai" (šalyje taip pat yra devynios įprastos "teritorinės diecezijos") priklauso 26 tūkst. nuolatinėje tarnyboje esančių žmonių drauge su jų šeimos nariais, 30 tūkst. šauktinių, kurie kariuomenėje tarnauja vienerius metus, ir apie 100 tūkst. sukarintų savanorių (šaulių). Kariniai sielovadininkai taip pat rūpinasi 400 austrų karių, tarnaujančių Jungtinių Tautų taikos palaikymo dalinyje, dislokuotame Golano aukštumose, pasienyje tarp Sirijos ir Izraelio, bei 500 karių, esančių Kosove.
Austrijos kariuomenėje yra 22 kapelionai, kurie turi karinės sielovados tarnybos karininkų statusą. Karinei vyskupijai priklauso ir 36 šaulių kapelionai bei 44 kunigai, dirbantys su rezervistais, taip pat keturi nuolatiniai diakonai ir du pastoracijos asistentai. Pernai karinėje diecezijoje įvyko 77 krikštynos, 343 Sutvirtinimo sakramento teikimai, 28 jungtuvės. Rūpinantis karių dvasiniu lavinimu, jiems dėstoma tikyba, kuri yra savanoriška, tačiau mažai kas jos atsisako. "Kariuomenėje sielovadininkas visada turi būti priimtas kaip pasitikėjimo vertas asmuo, - aiškino vyskupas Ch.Verneris - Mūsų daug klausinėja. Pagaliau ekstremaliose situacijose visada į pirmą vietą iškyla prasmės klausimai".

Kathpress

© 2001 "XXI amžius"