Mieli "XXI amžiaus" interneto svetainės skaitytojai!

"XXI amžių" skaityti internete nemokamai galėsite tik iki 2001 m. pabaigos. 2002 metais skaityti internete nemokamai galėsite tik 2-3 rašinius (kitų rašinių bus tik anonsai), taip pat negalėsite naudotis archyvais. Norėdami "XXI amžių" visą skaityti ir 2002 metais, turėsite užsiprenumeruoti. Prenumeratos kaina metams Lietuvoje - 200 Lt, užsienyje - 75 USD, pusei metų - Lietuvoje - 115 Lt, užsienyje - 40 USD. Pervedę minėtą sumą į mūsų sąskaitą banke ir apie tai pranešę mums el. paštu (adresu: xxi@lcn.lt arba redakcija@xxiamzius.lt ) gausite vartotojo vardą bei slaptažodį.

Pinigus pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Kas naujo parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene"

Šiemet sueina dveji metai nuo parodos "Krikščionybė Lietuvos mene" atidarymo Taikomosios dailės muziejuje. Per tą laiką parodą apžiūrėjo pusantro tūkstančio lankytojų, pravesta per du tūkstančius ekskursijų, buvo vykdomos edukacinės programos moksleiviams, vyko kultūros vakarai, susitikimai su garbiais svečiais iš užsienio ir Lietuvos, buvo pristatinėjamos naujos knygos, skambėjo sakralinė muzika.
Paroda atnaujinama kas pusmetį. Šiemet ji buvo atnaujinta jau ketvirtą kartą. Net nustembi: iš kur atsiranda šitiek unikalių sakralinio meno kūrinių? Į šį klausimą atsakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys: "Be vyskupų, parapijų klebonų bendradarbiavimo nebūtume galėję nei šios parodos surengti, nei jos kas pusmetį papildyti".
Gruodžio 19 dieną buvo atidaryta atnaujinta paroda. Ekskursijų vadovai skirstė lankytojus į grupes, aiškino, vedžiojo.
Tad kas naujo parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene"? Naujo daug. Pristatoma apie du šimtus vertingų XV-XX a. pradžios Lietuvos meistrų ir užsienio menininkų sukurtų sakralinės dailės kūrinių. Jie buvo restauruoti Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre. Iš parodos jie iškeliaus į Kauno arkivyskupijos, Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijų bažnyčias, tai yra ten, iš kur buvo paimti prieš restauravimą.

Parodos atidaryme dalyvavo (iš kairės): vyskupas Jonas Boruta, Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir kultūros ministrė Roma Dovydėnienė

Lietuvių susibūrimo vieta - bažnyčia

Tęsiant kultūrinių vakarų ciklą Taikomosios dailės muziejuje, kur tebeveikia paroda "Krikščionybė Lietuvos mene", gruodžio 5-ąją buvo paminėta šimto metų sukaktis, kai Vilniaus Šv.Mikalojaus bažnyčioje leista aukoti šv.Mišias lietuvių kalba. Kalbėjo vyskupas Juozas Tunaitis, prof. Vanda Zaborskaitė, bažnyčios archyvaras Viktoras Petkus ir klebonas kun. Edmundas Paulionis. Giedojo Vilniaus Arkikatedros senųjų giesmių ansamblis. Kai kurios giesmės, sukurtos vyskupo Antano Baranausko, skambėjo prieš šimtą metų Šv.Mikalojaus bažnyčioje per pirmąsias lietuviškas pamaldas.
XIX a.pabaigoje carinė politika šiek tiek švelnėjo. Anot Rapolo Krasausko, "vieningas ir ištvermingas katalikų priešinimasis privertė rusų valdžią nusileisti. 1878 metais ji sustabdė beprasmišką kovą prieš kryžius, 1897 metais atšaukė įsakymą, kuriuo katalikai mokiniai buvo verčiami eiti į cerkves caro švenčių dienomis, tais pat metais atšaukė draudimą statyti bažnyčias".

Taikomosios dailės muziejuje įvykusiame kultūros vakare, skirtame lietuviškų pamaldų Vilniaus Šv.Mikalojaus bažnyčioje 100-mečiui paminėti, dalyvavo (iš kairės į dešinę): bažnyčios archyvaras Viktoras Petkus, vyskupas Juozas Tunaitis, VPU prof. Vanda Zaborskaitė, klebonas kun. Edmundas Paulionis ir muziejaus direktorius Romualdas Budrys

Dievas laimino darbus

Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas savo vyskupijos grupei kunigų suteikė kanauninko titulus. Kalbamės su vienu jų - kanauninku Antanu Balaišiu, gyvenančiu Pabiržėje.

Gerbiamas kanauninke, prašytume papasakoti, ką jums reiškia šis garbės titulas.

Man, kaip žmogui, šios žemės gyventojui, malonu, kad vyskupas mane prisiminė. Tačiau Amžinybės požiūriu tai nereiškia nieko. Gerai žinau, kad Dievo yra kitokia buhalterija. Į atmintį įstrigo vienos Tihamer Tohto knygos epizodas. Prie Amžinybės vartų imperatoriaus paklausė: "Kas esi?" - "Imperatorius", - pasigirdo atsakymas. Vartai neatsidarė. Neįtiko imperatorius ir kitais atsakymais. Vartai atsidarė tik tuomet, kai imperatorius atsakė: "Esu nusidėjėlis, mirtingas kaip ir visi". Taigi Dievo akyse vardai, laipsniai, titulai yra beverčiai. Šia prasme nėra skirtumo, ar ant paminklo užrašys "kun." ar "kan."

Kan. Antanas Balaišis

Laukiame motinos Marijos paskelbimo palaimintąja

1999 m. gegužės 6 d. Čikagoje įvyko Šv. Kazimiero seserų vienuolijos įkūrėjos motinos Marijos Kaupaitės palaikų perlaidojimo iškilmės. Ji perlaidota iš lietuvių Šv. Kazimiero kapinių į Šv. Kazimiero vienuolyno koplyčioje paruoštą sarkofagą. Ekshumacijoje dalyvavo arkivyskupijos ordinaras arkivysk. John Gorman, Bažnytinio teismo atstovas kun. Patrick Laggas, arkivyskupijos notaras kun. John Rolek, medicinos mokslų daktarai Juan Ugartė ir John Danauskas, tribunolo narys vysk. Alfred L.Abramowicz (a.a.), kiti istorinės komisijos nariai, kapinių administracijos atstovai, vienuolijos delegatės ir kiti garbingi svečiai.

Motinos Marijos Kaupaitės palaikai ilsisi Čikagoje, Šv.Kazimiero vienuolyno koplyčioje

Atskirti nuo pasaulio

Svečiuose pas Olandijos ūkininkus

Užkratas

Nedideliame Muselkanalo (Musellkanaal) miestelyje Šiaurės Olandijoje, turinčiame apie septynis tūkstančius gyventojų, ūkininkauti belikę tik trys ar keturi ūkininkai, gretimuose miesteliuose – dar mažiau. Anksčiau ūkininkų buvę daugiau. Ūkį Gysbertas Boerhavė paveldėjo iš savo tėvo. Prie šių žemių dar prijungė žmonos Jani (Janny) tėvo jai paliktus laukus. Dabar šeima turi 74 ha dirbamos žemės. 68 metų ūkininkas šiais metais žada eiti į pensiją, savo ūkyje jis nebebus “bosas”: jo sūnus Henkas, kuris yra baigęs žemės ūkio mokyklą, perims vadovavimą, o tėvas jam tik talkins, kol turės jėgų.

Gysbertas ir Jani Boerhavės

Nuo Plungės kilęs žemaitis ūkininkauja netoli Vilniaus

Vadovaujasi aritmetiniu vidurkiu: vienur persūdo, kitur nepakankamai paberia druskos

Prastokai šiemet užderėjo bulvės. Ūkininkas Julius Vytautas Lankauskas jų vidutiniškai prikasė 28 tonas iš hektaro. Geresniais metais tokiame pat plote bulvių užaugina iki 35 tonų.
Bulvių marą J.V.Lankauskas laiko beveik ūkininko valdoma liga. Bulvienojus šiemet chemikalais purškė aštuonis kartus. Brangu, bet atsilygino derliumi. "Purkšdamas kokius tris kartus, bulvių maro neįveiksi", - sakė nuo Plungės kilęs žemaitis.
Dirvos, kuriose ūkininkauja J.V.Lankauskas, - labai skirtingos. Jų penkių hektarų ploto viename gale - smėlis, kitame - durpės. "Bepigu Panevėžio rajone, kai 100 ha žemės struktūra yra vienoda. Tokiose dirvose bulvių derlingumą galima padidinti 1,5 karto ir gauti 50 tonų iš hektaro", - nesigyrė, bet savo žodžius svariais įrodymais grindė stambus ūkininkas.
J.V.Lankauskas dirvas ruošia vadovaudamasis aritmetiniu vidurkiu: vienur jas persūdo, kitur nepakankamai paberia druskos.

Ūkininkas Julius Vytautas Lankauskas
per mėnesį dirba 350 valandų

Suspėjusio į verslo traukinį nežavi karšta Maljorkos saulė

Uždarojoje akcinėje bendrovėje "Biovela" dirba apie 400 žmonių. Įmonė kasdien gamina po 20-25 tonas produkcijos arba maždaug 160 pavadinimų virtų, rūkytų ir parūkytų gaminių. Juos realizuoja per 800 prekybos įmonių.

Verslą pradėjo nuo žuvies perdirbimo

Veterinarijos gydytojo diplomą turintis Virginijus Kantauskas jautė prieraišumą kaimui. Jo darbas buvo susijęs su sodžiumi. Iš Šilalės rajono kilusio verslininko gyvenimo būdas mažai kuo pasikeitė. Žemaitis būstą statėsi ne sostinėje, bet Pavilnyje.
Būdamas komunikabilus, sugebantis tarp svetimų greit tapti savu, Virginijus atsitiktinai su savo draugais vilniečiais Dūkštose aptiko tuščią kolūkio valgyklą. Pastatą įsigijo aukcione. Verslą pradėjo nuo žuvies perdirbimo, įmonę pavadino "Biovela". Šalia jos atidarė ir mėsos perdirbimo cechą. Virginijus vieną savaitę gyveno Dūkštose, kitą savaitę - Kaltinėnuose. Ten gyveno jo šeima.

"Jeigu kitam padėsi, ir verslas tau seksis",
- įsitikinęs UAB "Biovela" generalinis direktorius Virginijus Kantauskas

Atleidimas yra teisingumo pilnatvė, sako Popiežius

"Nėra taikos be teisingumo, nėra teisingumo be atleidimo: nepaliaujamai šitai kartosiu visiems, kurie dėl vienų ar kitų motyvų puoselėjo savyje neapykantos, keršto troškimo ir noro griauti jausmus", - rašo popiežius Jonas Paulius II savo kreipimesi Pasaulinei taikos dienai, kuri Bažnyčioje tradiciškai bus minima Naujųjų metų dieną, sausio 1-ąją. Dokumente, kuris buvo paskelbtas praėjus trims mėnesiams po dramatiškų rugsėjo 11-osios įvykių, Šventasis Tėvas išsamiai aptaria terorizmą, naujus jo bruožus, tarp jų - ir vadinamąjį fanatiškąjį fundamentalizmą.
Svarbiausia Popiežiaus pareiškimo nuostata - bekompromisinis visų formų terorizmo pasmerkimas ir patvirtinimas teisės į gynybą nuo šių prievartos aktų bei teisinį kaltųjų persekiojimą. Be to, jame kviečiama imtis "atleidimo politikos", kaip vienos pagrindinių prevencinių priemonių siekiant išvengti šių nusikaltimų. Pasauliui, apimtam konfliktų ir prievartos, Šventasis Tėvas stengiasi pabrėžti vilties reikšmę. "Blogio šešėliai niekada negali užtemdyti dieviškosios Apvaizdos šviesos, - sakė pristatydamas dokumentą Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Fransua Ksaveras Vantuanas. - Jonas Paulius II, pasiremdamas asmenine patirtimi iš "neapsakomas kančias" atnešusių, bet žlugusių praėjusio amžiaus totalitarinių režimų, reiškia tvirtą įsitikinimą, kad būdas tvarkai atstatyti pasaulyje yra teisingumas ir taika".

"Dovanėlių" lietus

Prisimename kiekvienas nesenus laikus, kai eidavome balsuoti ir nekildavo jokių dvejonių. Viską už tave nuspręsdavo aukštuose kabinetuose. Kiek turi būti “išrinkta” procentų vyrų ir moterų, darbininkų ir kolūkiečių, prieskoniui - inteligentų. Dabar “proto ir sąžinės” paveldėtojai seną gerą patirtį bando pritaikyti ir nepriklausomoje Lietuvoje. Planuojama nustatyti, pavyzdžiui, kiek procentų moterų turi būti išrinkta į Seimą, savivaldybių tarybas. Anksčiau, okupacijos metais, liaudies išrinktieji patys nieko negalėdavo spręsti: viską lėmė slaptų politbiuro posėdžių nutarimai ir sovietinei liaudžiai belikdavo tik vieningai pritarti. Ir dar labai triukšmingai, rengiant pritarimo mitingus, prisiekinėjant amžiną ištikimybę brangiajai partijai. Ypač jei netroškai tolimos komandiruotės už valdiškus pinigus ar psichiatrijos ligoninės palatos...