Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Istorija ir dabartis
Istorijos vingiai
Nuomonės
Žvilgsnis
Atmintis
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai

Dailininkas Antanas Kmieliauskas

Gyvenimo ir kūrybos vienovė

Prof. habil. dr. Vyda Ragulskienė

Išsaugojusi dvasios aukštį,
gaivinanti šaknis

Apie profesorę habil. dr. Vydą Ragulskienę

Ar turime Lietuvoje inteligentų? Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Koks inteligentų vaidmuo buvo mūsų dainuojančioje revoliucijoje, atnešusioje Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę? Koks jų vaidmuo dabartiniame Lietuvos istorijos vingyje, Lietuvai integruojantis į euroatlantines struktūras? Šie klausimai vis dažniau ir dažniau iškyla konferencijose, mokslininkų ir menininkų susitikimuose, pradeda jaudinti daugelio protus.
Vienas iš tokių pokalbių "Inteligentas posovietinėje erdvėje" vyko 2001 metų vasaros pabaigoje Trakuose, "Į laisvę" fondo studijų savaitę. Tame susitikime dr. Romas Batūra sakė: "Kalbėdami apie posovietinį inteligentą, turime galvoti apie jo šaknis - istorines, genetines, visuomenines". Jo nuomone, didžioji mūsų visuomenės dalis yra su pakirstomis šaknimis: "Vieni pokaryje buvo išžudyti, kiti ištremti, treti pabėgo... Buvusių stribų, KGB pareigūnų, partkomų darbuotojų, kolūkių pirmininkų vaikų ir vaikaičių šaknys yra kitokios negu persekiotų Lietuvos piliečių. Ir šie - su kitokiomis šaknimis - mąsto kitaip".

Alvydas Matakas duoda karinę priesaiką 1982 m. gruodžio 26 dieną (per šv. Kalėdas)

Lietuviai prievartinėje
karinėje tarnyboje SSRS
kariuomenėje 1945-1991 metais

Būtinosios karinės tarnybos karių sveikatos priežiūra

"...Baisiai blogai jaučiuosi, temperatūra virš 40 laipsnių. Naktimis niekaip užmigti negaliu. Kenčiu skausmą..."
"Neseniai darė vieną operaciją. O dėl ko ją darė? Aš pats nežinau..."
"...Gerai, kol kojas pavelku, o vienas lietuvis susirgo, tai niekas nežiūri, kitas liko tik viena akimi..."
"Susirgau plaučių uždegimu. Bet niekas į mane nekreipė nė menkiausio dėmesio, tedavė tik tablečių nuo karščio. Sanitariniame punkte nebuvo net stetoskopo. Blaškomas aukštos temperatūros, prašiausi į ligoninę, tačiau niekas nė klausyti nenorėjo..."
"Eduardas skundėsi bloga sveikata savo vadovybei, net keletą kartų buvo nualpęs, vis tiek buvo varomas į darbą ir kaltinamas "sabotavimu"...
"Jeronimui karinio dalinio gydytojas operuodamas jam šunvotę užkrėtė kraują, po dviejų dienų gyvybė užgeso..."
"Saulius gydėsi neurologiniame skyriuje, negalėjo apsiauti batų, skundėsi skausmais nugaroje, tačiau dar komisariate į ligas neatsižvelgė. Dalinyje sveikata pablogėjo, gydytojai nekreipė dėmesio, neguldė tyrimams, tik pakeitė jam darbą..."
"Ligoniai kareiviai prakeikė dalinio gydytojus ir sakė: tėvai turėtų reikalauti, kad juos nubaustų".

Šioje kameroje buvo šaudomi kalėjimo kaliniai

Genocido aukų muziejuje -
negailestingos ir žiaurios praeities atspindžiai

Didžiulis ir puošnus pastatas, stūksantis Vilniuje, Gedimino pr.40, priešais Lukiškių aikštę, buvo pastatytas 1899 metais. Jame įsikūrė Vilniaus apygardos teismas, prokurorinės priežiūros įstaigos, todėl šis pastatas dažnai buvo vadinamas Teismo rūmais. Lenkų okupacijos metais čia veikė Vilniaus vaivadijos teismas.1939-aisiais, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, buvo įkurta Vilniaus berniukų gimnazija. 1940 metais, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šį pastatą perėmė LSSR NKVD Vilniaus valdyba. Vokiečių okupantai čia buvo įkūrę gestapą ir SD. 1944-aisiais jį vėl perėmė LSSR NKGB. Čia antisovietiniu pasipriešinimu kaltinami suimti žmonės buvo laikomi tol, kol jiems sudarydavo bylas. "Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1992 m. spalio 5 d., kultūros ministro D. Kuolio įsakymu, buvo įkurtas Genocido aukų muziejus. Taigi šiais metais muziejui sukanka dešimt metų. Jis unikalus tuo, kad vienintelis buvusiose sovietinėse respublikose, įkurtas buvusiuose KGB rūmuose", - sakė muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

Lietuvos liberalai mėgsta save vadinti klasikine dešiniąja partija. Gal iš tiesų taip ir buvo sugalvota, bent jau partijai kuriantis. Tačiau per praėjusius prezidento rinkimus "klasikiniai dešinieji" kažkodėl rėmė A.Brazausko palaimintą A.Paulauską. Aišku, šioje istorijoje jie liko nevykėlių vietoje - jų remtas pretendentas pralaimėjo. Reikia tikėtis, jog, atsikratę dukart ekspremjero R.Pakso, dabartiniai E.Gentvilo vadovaujami liberalai išties taps dešiniąja partija, nors kai kurių jų Seimo frakcijos narių tokiais tikrai nepavadinsi. Tuo ir nereikėtų stebėtis, ypač žinant, jog po neregėtai išpopuliarinto ir išliaupsinto buvusio premjero vėliava stojo daugybė jokių politinių principų neturinčių bestuburių. E.Gentvilo vadovaujami liberalai, dabar sukūrę šešėlinį ministrų kabinetą, drąsina patys save ir net skelbia laimėsią jei ne prezidento, tai bent jau savivaldybių rinkimus. Ką gi, galima būtų palinkėti sėkmės, tačiau žmonėms jau įteigta, o ir patys spėjo įsitikinti, jog pasitikėti liberalais yra tas pats, kaip burti iš kavos tirščių.

Įnešęs svarų indėlį į pasaulio mokslą

Jau legendiniu tapęs Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas, iškėlęs Lietuvos trispalvę keliose įvairių pasaulio kontinentų kalnų viršūnėse, su trimis draugais - Vilniaus universiteto fizikos mokslų daktaru Gediminu Motuza, Gedimino technikos universiteto Architektūros-grafikos katedros vedėju ir Architektūros instituto direktoriumi Jonu Anuškevičiumi ir Lietuvos televizijos režisieriumi bei operatoriumi Vytu Jankevičiumi - išvyko į tolimąją Čilę. Mūsų alpinistai ir keliautojai surengs ekspediciją į Andų kalnyną. Jie ketina įkopti į aukščiausią pasaulio ugnikalnį Oja del Salado (6800 metrų). Ekspedicija skirta mūsų tautiečiui, žymiam mokslininkui geologui, etnologui ir mineralogui Ignui Domeikai atminti.

Bažnyčios atstovai pasauliniuose forumuose

Toks skaidrus pasaulis...

Keisti klausimai

Nepalyginami dalykai