Pirmasis puslapis
Kultūra
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Žvilgsnis
Nuomonės
Pasaulis
Kryžkelės

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Plečiasi Genocido aukų muziejus

Prezidentas Valdas Adamkus ir Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis (dešinėje)

Genocido aukų muziejus Vilniuje įrengė naują ekspoziciją „Lietuva 1940-1941 m.: netektys prasideda“. Ji buvo atidaryta lapkričio 28 dieną ir iki lapkričio 31 dienos lankytojai į muziejų buvo leidžiami nemokamai.
Ekspozicija „Lietuva 1940-1941 m.: netektys prasideda“ - dar viena įgyvendinta prieš trejus metus parengto muziejaus ekspozicijų plėtimo projekto dalis. Projekto tikslas - eksponuojant autentiškas detales, išsaugoti Sovietų Sąjungos vykdyto genocido aukų atminimą, supažindinti su istoriniais įvykiais, meninių priemonių pagalba palikti lankytojams neišdildomus įspūdžius. Šio tikslo siekiama ir naujoje ekspozicijoje, įrengtoje pirmajame aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete. Čia eksponuojami šio kabineto 5-ojo dešimtmečio baldai, NKGB-MGB darbuotojų naudoti daiktai, stalo inventorius. Išdėstyti dokumentai, žemėlapiai, nuotraukos, daiktai pasakoja apie sudėtingą ir tragišką Lietuvos istorijos laikotarpį (1940-1941 m.): valstybės okupaciją ir aneksiją, jos sovietizavimą, krašto gyventojų represijas. Vien per pirmąją sovietinę okupaciją (1940 06 15-1941 06 22), t. y. per metus, buvo represuota per 30 tūkst. asmenų. Ir tai, pasak muziejaus vadovų, buvo tik pradžia pusę amžiaus trukusios Lietuvos okupacijų, netekčių istorijos, vienaip ar kitaip paveikusios ir kelių vėlesnių kartų gyvenimus.

Minima pirmosios lietuviškos Biblijos 400 metų sukaktis

Tarptautinėje parodoje "Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas" . Iš kairės: Lietuvos dailės muziejaus direktorius, parodos autorius Romualdas Budrys ir Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo slaptojo archyvo restauravimo tarnybos vadovas Henrikas Petersas

Pirmą kartą Lietuva išvydo neįkainojamą kultūros vertybę - pirmąjį Biblijos vertimą į lietuvių kalbą. XVI amžiaus mūsų raštijos unikumas - aštuoni rankraštiniai Biblijos vertimo tomai - eksponuojami tarptautinėje parodoje "Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas", kuri lapkričio 27-ąją iškilmingai atidaryta Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje. Paroda skiriama lietuviškos Biblijos 400 metų sukakčiai. J.Bretkūno atlikto Biblijos vertimo rankraščiai parodai gauti iš Berlyne esančio Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo slaptojo archyvo.
Pradėdamas parodos atidarymo iškilmes ekspozicijos autorius - Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pacitavo vieno iš parodos iniciatorių, Lietuvos bičiulio profesoriaus iš Greifsvaldo Jocheno D.Rangės žodžius, kad "J. Bretkūnas yra neabejotinai įdomiausia XVI amžiaus lietuvių literatūros asmenybė". J.Bretkūno Biblijos vertimas, pasak J.Rangės, yra šedevras ir šiandien galintis pasitarnauti kaip vadovas bažnytinių tekstų vertėjams.
Parodos rengėjus ir svečius pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. „Prabėgo 400 metų nuo to laiko, kai J.Bretkūnas padovanojo lietuvių tautai lietuviškąją Bibliją, teigė šalies vadovas. Turėjo prabėgti 400 metų, kad lietuviai šią brangią J.Bretkūno dovaną galėtų išvysti Vilniuje. Tai džiugi mūsų kultūros šventė, - sakė V.Adamkus. - Stovime prie pageltusių J.Bretkūno rankraščių - prie darbo, kuris šešioliktame amžiuje kūrė krikščionišką lietuvių bendruomenę, dėjo pamatus šiuolaikinei lietuvių tautai. Iš archyvų iškelta J.Bretkūno Biblija mums šiandien daug stipriau nei istorijos vadovėliai primena: esame senų kultūros tradicijų, esame šimtmečius save kūrusi tauta. Dabarties kelyje šito neturime pamiršti. Neturime pamiršti mūsų kelio pradininkų“, - pabrėžė Lietuvos Prezidentas.

Menas neturi tautybės

Skulptorius Alfridas Pajuodis

Alfridas Pajuodis - Lietuvos ir Berlyno (Vokietija) dailininkų sąjungos narys. Skulptoriaus darbų yra ne vienoje pasaulio šalyje. Su Panevėžyje gyvenančiu menininku kalbėjosi “XXI amžiaus”
korespondentas Bronius VERTELKA.

Paskutinis jūsų darbas - paminklas Kristaus gimimo 2000-osioms metinėms, stovįs prie Švč.Trejybės bažnyčios, forma yra neįprastas: du akmens luitai ir juose iškalti Biblijos žodžiai…
Jeigu darai daiktą, tai jis turi būti stiprus ir geras, tvirtai suręstas, profesionaliai atliktas. Tai turi būti kultūros reiškinys. Kai ieškai naujų formų, norisi padaryti taip, kaip niekas nėra padaręs. Todėl norėjau padaryti paminklą, kuris šiek tiek primintų senąsias 2000 metų tiesas, įformintas į stelas. Grubus laukinis šriftas, akmenyje primityviomis priemonėmis iškalti Šventojo Rašto žodžiai, - tai ir yra idėjinio svarumo užtaisas. Čia dirbta naudojantis senų tautų akmens apdirbimo technologijos tradicijomis.

Nėra svetimų bėdų

Grupė konferencijos dalyvių. Iš kairės kun.Vidmantas Balčaitis, Romualda Jakštienė. Dešinėje - kun. Robertas Grigas

„Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!” (Lk 12,32)
Pasitinkant 2003-iuosius - Lietuvoje ir Europos Sąjungoje paskelbtus Neįgaliųjų metais, Kaune, Papilio g. 5, lapkričio viduryje buvo atidaryta specialiųjų poreikių vaikų ir jaunimo kūrybos paroda. Šia paroda Lietuvos katechetikos centras (toliau LKC) pradėjo vykdyti projektą „Specialiųjų poreikių vaikų ir jaunimo religinis ugdymas švietimo įstaigose ir kitose bendruomenėse“. Kitas šio projekto etapas - lapkričio 23 dieną Kaune, tame pačiame pastate esančioje Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje, įvykusi įžanginė konferencija. Iš visos Lietuvos susirinkusius dalyvius (apie 200 žmonių) sukvietusi konferencija užtruko septynias valandas.
„Mes rengiamės dideliam darbui, - sakė jau po renginio pakalbintas LKC direktorius kun. Vidmantas Balčaitis, - reikia artimiau susipažinti, pasidalyti patirtimi ir pasiekimais, išsiaiškinti darbo trūkumus, problemas, pasižymėti numatomo darbo kryptis, artimiausius uždavinius; galvoju, ši įžanginė konferencija - gera pradžia.

Dievo valios akivaizdoje
Ukrainos kardinolas kritikuoja Vatikano biurokratus,
ragina JAV atstatyti moralinio lyderio poziciją,
nori susitikti su Maskvos patriarchu

Kardinolas Liubomiras Husaras

Lvovo (Ukraina) Rytų apeigų katalikų kardinolo Liubomiro Husaro nuomone, perdėtai biurokratizuotos Vatikano institucijos savo lėtumu stabdo ekumeninių santykių su Stačiatikių Bažnyčia plėtojimą. „Žinoma, struktūros yra būtinos, ir Popiežiui yra reikalinga esminė parama jo misijai, tačiau turi būti tam tikros ribos, - sakė Ukrainos Katalikų Bažnyčios vadovas.- Tiek, kiek reikia, kad būtų galutinis (Popiežiaus) autoritetas su jo galia apibrėžti ir nuspręsti, tiek Vatikano biurokratija tampa barjeru ekumeniniam dialogui. Aš manau, mums pritrūksta drąsos tą aiškiai pasakyti - Popiežius turi būti atskirtas nuo Romos kurijos“.
Šias pastabas kardinolas L.Husaras pateikė spalio viduryje Lenkijos sostinėje Varšuvoje surengtoje konferencijoje, skirtoje popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato 24-osioms metinėms. Vėliau, kalbėdamas su žurnalistais, jis patvirtino savo nuomonę, kad Vatikano „biurokratinės struktūros pernelyg save sureikšmina“ ir dėl to sprendimai priimami lėčiau. Jis neneigia bažnytinių tarnybų reikalingumo, tačiau ryšius tarp Vatikano ir diecezijų reikia daryti efektyvesnius. „Stačiatikiai stebi mūsų patiriamus sunkumus su biurokratija ir sako, kad nenorėtų savęs įklampinti bei apsunkinti“, - kalbėjo kardinolas L.Husaras.
Tarp kitų priežasčių, dėl kurių yra „labai nedaug vilčių“ pagerinti santykius su stačiatikiais, jis paminėjo Maskvos patriarchato nuostatą, kad beveik visi buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai buvo Rusijos Stačiatikių Bažnyčios „natūralūs nariai“. Maskvos patriarchatui ypač svarbi yra Ukraina, nes „beveik pusė iš jo 20 tūkstančių parapijų yra Ukrainoje (daugiau nei pačioje Rusijos Federacijoje), todėl Ukrainos praradimas kartu reikštų pusės tikinčiųjų praradimą“, aiškino kardinolas L.Husaras. Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios, kuri po Antrojo pasaulinio karo komunistų režimo buvo prievarta prijungta prie Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, dabartinis atsikūrimas buvo skausmingai priimtas Maskvos patriarchato. „Aš manau, kad ši problema - ne dėl prarastų tikinčiųjų ar turto. Didžiausias skausmas patriarchatui yra žinojimas, jog 45 metai pastoracinio darbo (siekiant integruoti Rytų katalikus į stačiatikybę) nedavė norimo rezultato“, - sakė kardinolas.

Aukštaitiškoje troboje - melodijos iš visos Lietuvos

Etnografė Gražina Kadžytė „Linksmosios armonikos“ šventę pavadino sielos švente

Lapkričio 16-17 dienomis Utenos kultūros centre vyko gražia ir prasminga tradicija tapusi kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė „Linksmoji armonika-2002“. Smagias melodijas grojo beveik trisdešimt kapelų ir pulkas armonininkų. Šventėje dalyvavo visų žinomas kompozitorius, Lietuvos kaimo kapelų patriarchas Jurgis Gaižauskas su savo ištikimąja žmonele Zosele ir vaikaite smuikininke Juste. Keturiuose koncertuose beveik nebuvo pasikartojančių melodijų, ir visi jie baigėsi bendrais kūriniais - Vytauto Juozapaičio „Svetelių maršu“ ir J.Gaižausko „Polka tarp stalų“. Jungtinei kapelai dirigavo ir smagiai savąjį smuikelį čirpino maestro J.Gaižauskas.

Svečiavosi Čekijos ambasadorius

Čekijos Respublikos ambasadorius Petr Voznica su jaunaisiais dainininkais

Lapkričio mėnesį į Ukmergę buvo atvykęs Čekijos Respublikos ambasadorius Petr Voznica su žmona Milada, kiti ambasados darbuotojai. Svečiai aplankė Ukmergės „Šilo“ vidurinę mokyklą, susitiko su savivaldybės Viešosios bibliotekos mažaisiais skaitytojais. Svečius lydėjo Ukmergės rajono merė Janina Akstinavičienė, savivaldybės administratorius Pranciškus Tamoševičius, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė bei Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Eidukaitienė.
Ukmergės viešojoje bibliotekoje veikė XX amžiaus čekų literatūros paroda, animacinių filmų vaizdajuosčių ekspozicija, vaikučiai negalėjo atsigrožėti spalvingomis, naujomis knygelėmis.

Čekiškų knygelių paroda

Svečiai Ukmergės „Šilo“ vidurinėje mokykloje maloniai bendravo su pedagogais ir vyresniųjų klasių moksleiviais. Kaip teigė pats ambasadorius, pasirodo, jog pasaulis pakankamai mažas. Bendraujant su ukmergiškiais paaiškėjo, jog viena „Šilo“ vidurinės mokyklos mokinė J.Vaidonavičiūtė, yra gimusi Čekijoje, Olomouco mieste. P.Voznica pažymėjo, jog Čekija ir Lietuva turi panašumų, o sostines skiria tik 900 kilometrų.

Rinkimų sūkuriuose

Valdančiosios partijos strategai nusprendė sulošti „rusiškos ruletės“ partiją, faktiškai pakišdami vieną savo lyderių Vytenį Andriukaitį, tapusį kartu su Zita iš Mažeikių pagrindiniu TV-3 kandidato į Prezidento postą V.Šerėno „Dviračio televizijos“ herojumi. Partijos vadas, Premjeras ir jo bendražygiai neabejotinai žino, kad oficialaus partijos kandidato šansai patekti į S.Daukanto gatvės rūmus lygūs nuliui. Tad kodėl gi viską išmananti „pragmatiškoji“ partija, tiksliau, jos politbiuro viršūnė, nusprendė sulošti aiškiai neperspektyvia V.Andriukaičio korta? Atrodo, geriausiai tą vadų sprendimą apibūdino žurnalistė Rūta Grinevičiūtė „Klaipėdos“ laikraštyje: „Visą savaitę prasikankinę socdemai nusprendė leisti V.Andriukaičiui pasiekti savo politinį dugną. Grynas partinis išskaičiavimas. Po tokios kampanijos jis politikoje bus vos įžiūrima dulkė, neverta net tryliktos vietos Seimo rinkimų sąraše“. Partijai paprasčiausiai pabodo atlikęs savo darbą mauras. Nors, tiesą sakant, tą dugną bičiulis V.Andriukaitis jau seniai pasiekė, kaip ir jo buvęs partinis viršininkas A.Sakalas, pardavę partiją ir net jos pavadinimą LDDP vadams. Už tai buvo pamaloninti amžinai valdyti atėjusios partijos vicepirmininko ir garbės pirmininko bei Teisės ir Europos komitetų pirmininkų postais. Nors nieko jie šiuose komitetuose nesprendžia, kaip ir rusų klasiko A.Čechovo vestuvių generolai.