Atnaujintas 2002 m. gruodžio 13 d.
Nr.94
(1101)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Atmintis
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Šventoriuje katalikiškam leidiniui - ne vieta?

Ačiū Dievui ir jums, mieli „XXI amžiaus” redakcijos darbuotojai, už pastangas ir triūsą, kad turime šį vienintelį, informuojantį apie mūsų aplinką, padorų katalikišką leidinį. Kas jau kas, o pirmiausia šio laikraščio platinimu turėtų rūpintis Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Deja, taip nėra. Kai kuriose bažnyčiose jį įsigyti galima, tačiau, pavyzdžiui, Kaune Dainavos rajono gyventojai, be papildomų pastangų, laikraščio įsigyti negali. Prieš gerą pusmetį teko matyti naujai pastatytos Gerojo Ganytojo parapijos bažnytėlės šventoriuje po šv.Mišių išeinantiems žmonėms bailiai laikraštį siūlančią moterį. Į mano klausimą, kodėl laikraščio nusipirkti negalima čia kiekvieną sekmadienį, ši atsakė, kad laikraštį platinti draudžia klebonas. Negaliu tvirtinti, kad tai tiesa, bet faktas, kad, skirtingai negu kitose bažnyčiose, šios parapijos klebonui tai nerūpi. O gaila! Jums vertėtų apie tai pakalbėti su aukštesnius postus užimančiais Bažnyčios vadovais.


Advento sulaukus…

Nė nepajutome, kaip į mūsų duris pasibeldė Adventas… O atėjo jis šiemet su pirmuoju sniegu, pūgomis ir, spustelėjus pirmajam šaltukui, tarsi primindamas mums visiems, jog daugiau kaip prieš du tūkstančius metų ir Jam, mūsų Išganytojui, taip pat buvo šalta ir žvarbu užgimti visų vėjų gairinamame Betliejaus tvartelyje. Ne, ne ilgos ir tamsios naktys su už langų stūgaujančiu žiemiu įprasmina Adventą. Jį įprasmina tas didis ir prasmingas laukimas, jog turi užgimti žmonijos Išganytojas. Ir nors Kristus jau seniai užgimė ir seniai paaukojo save už mus, nusidėjėlius, tačiau vis vien kasmet tebelaukiame Jo užgimimo šventės – šv. Kalėdų.
O laukiame turbūt todėl, kad patys norime kasmet naujai užgimti savo dvasia: atsisakyti visų blogybių, ydų, sunkios praeities, išbristi iš dabartinio pasaulio purvo, nebegrimzti vis gilyn ir gilyn į baisų ir pražūtingą nuodėmių liūną… Bet juk tam vien norų, mūsų pažadų, tuščių žodžių, šaltų ir abejingų maldų neužtenka. Reikia ir konkrečių pastangų, konkrečios veiklos. Tad ir pamąstykime apie tai, prasidėjus paslaptingam Adventui.