Atnaujintas 2002 m. gruodžio 18 d.
Nr.95
(1102)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Krikščionybė šiandien
Darbai
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Kryžkelės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Įpareigojantis partizanų vado atminimas
(45-osios brigados generolo Adolfo Ramanausko - Vanago žūties metinės)

Mes turime ilgą ir labai turiningą Lietuvos istoriją. Greitai minėsime tūkstantmetį nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Per tą tūkstantmetį istoriją kūrė ir kuria daugybė Lietuvos žmonių ir tik jų dėka mes turime epochas, kurios virsta legendomis apipintų didvyrių laikotarpiu. Man ir daugeliui sąmoningų Lietuvos piliečių tokia epocha yra Lietuvos partizanų karas su sovietiniais okupantais 1944–1954 metais. Tai Laisvės kova, be galo sunki ir dramatiška, kurioje kovėsi tūkstančiai partizanų. Tyrinėtojai tvirtina, kad 1945 metų vasarą buvo apie 15 tūkst. ginkluotų partizanų. Kare dėl laisvės žuvo apie 17 tūkst. partizanų. Šioje kovoje dalyvavo ir trys mūsų šeimos nariai. Du iš jų perėjo sovietinių konclagerių pragarus. Vyriausiasis brolis Kazys, Vilniaus suaugusiųjų gimnazijos absolventas, Vilniaus universiteto klausytojas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis buvo pirmosios Anykščių rajone partizanų Žaliosios rinktinės kūrėjas ir jos vadas. Jis žuvo 1945 m. balandžio 28 d., t.y. trimis dienomis vėliau negu Adolfas Ramanauskas-Vanagas išėjo iš Alytaus pas partizanus. Taigi tas tris dienas jie, nors ir labai toli vienas nuo kito, buvo bendražygiai.
Tautos kova dėl savo laisvės ir Lietuvos valstybės nepriklausomybės yra amžina vertybė, ir kiekvienas tos kovos dalyvis yra vertas pasididžiavimo. Sunkus Lietuvos partizanų karas iškėlė ypač įsimintinų asmenybių - vadų, kurie tapo tos kovos simboliais. Šiandien mes prisimename garsųjį partizanų vadą, brigados generolą, Vyčio kryžiaus kavalierių A.Ramanauską-Vanagą. Prieš 45 metus jis buvo okupantų sušaudytas.