Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Darbai
Visuomenė
Atmintis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pasaulis
Mums rašo

2001 metai
2002 metai

SU NAUJAISIAIS METAIS!

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

16 puslapių trečiadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapių penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejų savaitės numerių - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Pasitinkant 2003-iuosius

Štai ir vėl Naujieji, jau 2003-ieji, metai. Kaip greitai bėga tie, su žmogaus gyvenimu susikibę, susipynę, niekaip mus nepaliekantys metai – amžinasis laikas. Atrodo, dar taip neseniai sutikome pirmuosius XXI amžiaus metus, o štai atėjo jau ir tretieji.
2002-ieji metai Lietuvai buvo išties svarbūs. Sprendėsi klausimai, ar mes būsime pakviesti į svarbiausias eurointegracines struktūras, ar per savo vidinius prieštaravimus, nesutarimus ir vaidus neatsisakysime nepriklausomybės saugumo užtikrinimo kelio, ar teisingai ir atsakingai spręsime valstybės vidaus ir socialinius klausimus. Ir, visų džiaugsmui, lapkričio pabaiga ir gruodžio pirmoji pusė davė mums teigiamą atsakymą: Lietuva buvo pakviesta į svarbiausią transatlantinę saugumo instituciją - NATO bei didžiąją Europos tautų sandraugą – Europos Sąjungą. Tačiau kitą klausimą spręsti mums sekėsi sunkiau – vidiniai prieštaravimai, įtarinėjimai ir nepasitikėjimai šalyje tarp svarbiausių politinių grupuočių niekaip neišblėso, tik įgavo labiau paslėptas formas. Tas nepasitikėjimas dar labiau sustiprėdavo svarbių politinių įvykių fone. Vienu tų prieštaravimų ir nepasitikėjimų paaštrėjimu tapo savivaldybių ir Prezidento rinkimai, kai šios demokratinės institucijos priedangoje atsiskleidė įvairūs nesutarimų, neapykantos, aštrios, su nesąžiningumu besiribojančios kovos momentai. Savivaldybių tarybas išsirinkome, kai kuriais atvejais gal ir veiksmingesnes nei buvusios, o štai Prezidentui išrinkti pirmame rate pristigome jėgų. Teks jau 2003 m. sausio 5-ąją savo pasirinkimą, lemtingą pasirinkimą pakartoti ir patvirtinti.

Popiežius ragina pasaulį siekti taikos ir vengti karų

Popiežius Jonas Paulius II laimina Šventojo Petro aikštėje susirinkusius tikinčiuosius

Kalėdų iškilmės Vatikane prasidėjo naktį Šv. Petro bazilikoje Popiežiaus aukotomis šv. Mišiomis. Šią naktį išsipildė senasis pažadas. Baigėsi laukimo metas. Mergelė pagimdė Išganytoją. Jėzus gimė laisvės ir taikos pasiilgusiai žmonijai, gimė kiekvienam nuodėmės slegiamam žmogui, alkstančiam išganymo ir trokštančiam vilties. Į karštą žmonijos maldavimą “Ateik, Viešpatie, gelbėk!” Dievas atsiliepia savuoju Žodžiu. Amžinasis Žodis atėjo į mūsų laiką. Žodis tapo Kūnu, Emanueliu, Dievu su mumis.
„Šią naktį, - kalbėjo Šventasis Tėvas,- viso pasaulio katedrose ir bazilikose, puošniose šventovėse ir mažose bažnytėlėse skamba džiugi krikščionių giesmė: ”Šiandien mums gimė Išganytojas”.
Kalėdines pamaldas popiežius skyrė taikai Žemėje ir karų aukoms. Šventasis Tėvas pareiškė, jog “Kristaus gimimas Betliejuje buvo Viešpaties ženklas. Eina amžiai ir tūkstantmečiai, bet šis ženklas lieka”, pabrėžė popiežius, pavadindamas jį “taikos simboliu visiems žmonėms, kenčiantiems dėl įvairių konfliktų, vargstančiųjų išsivadavimo simboliu, malonės simboliu visiems, kas nugrimzdo į nuodėmę, meilės ir paguodos simboliu visiems, kas jaučiasi vienišas ir paliktas. Jėzus gimė dėl žmonijos, kuri ieško laisvės ir taikos, - sakė Šventasis Tėvas. - Jis gimė kiekvienam žmogui, kurį slegia nuodėmė, kuris ieško išsigelbėjimo ir yra kupinas vilčių”. Popiežius paragino siekti taikos Šventojoje žemėje ir vengti “bet kokių karų”.
Taip Popiežius kalbėjo Kalėdų nakties Mišių homilijoje. Tai jau 25-osios Jono Pauliaus II aukotos Kalėdų vidurnakčio šv. Mišios.

Tradicinėje Kalėdų procesijoje Betliejuje dalyvavo tik trys tūkstančiai žmonių

Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Sabahas (kairėje) šventina Betliejuje prie Kristaus gimimo bažnyčios susirinkusius maldininkus. Prieš Kalėdas čia nebuvo žydų tankų

Tradicinėje procesijoje, per Kūčias rengiamoje Betliejuje, dalyvavo tik trys tūkstančiai žmonių. Procesijai šiame pales-tiniečių savivaldos teritorijoje esančiame mieste vadovavo Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Sabahas.
Kiek anksčiau žydų kariuomenės daliniai pasitraukė iš Betliejaus centro. Karinė operacija šiame bibliniame mieste tęsiasi jau daugiau kaip mėnesį, po Jeruzalėje lapkričio 21 dieną surengto teroro akto. Izraelio kariuomenė apsupo Betliejų, o visus pagrindinius kelius ir sankryžas kontroliuoja žydų tankai ir kariniai visureigiai. Kareiviai nutolo nuo Prakartėlės aikštės prie Kristaus gimimo bažnyčios vos per 200-300 metrų.
Izraelio kariuomenės atstovas pareiškė, jog kariuomenė nevyks į miesto centrą visą Kalėdų savaitę, tačiau su sąlyga, jog situacija biblinio miesto centre bus stabili. Jis taip pat pareiškė, jog Vakarų Jordano krante gyvenantys krikščionys galės patekti į Kalėdų šv. Mišias Betliejuje tiktai tuo atveju, jei turės specialų Izraelio karinės vadovybės leidimą. Krikščionys iš Izraelio, taip pat maldininkai iš užsienio galės patekti į Betliejų tiktai specialiomis grupėmis.

Klausėsi vargonų muzikos

Muzikos akademijos vargonų ir klavesino katedros lektorius Gediminas Kviklys su savo studentėmis (iš kairės): Giedre Prūselaityte, Laura Stančikaite, Raminta Skurulskaite ir Aušra Kazlauskaite

Šeštadienio vakare, likus kelioms dienoms iki šv. Kalėdų, Panevėžyje, Švč. Trejybės bažnyčioje, vyko vargonų muzikos valanda. Renginį organizavo šios bažnyčios vargonininkas Jonas Grubliauskas.
Šį kartą iš Vilniaus buvo atvykę Muzikos akademijos vargonų ir klavesino katedros lektorius Gediminas Kviklys su savo studentėmis. Pirmo kurso studentė Giedrė Prūselaitytė atliko B.Černohorsky tokatą, J.S.Bacho choralą „Leisk man širdingai trokšti“. To paties kurso studentė Laura Stančikaitė vargonais grojo M.Rossi „Tokatą“, E.Arro estų liaudies melodiją. Vargonų klasės antrakursė Raminta Skurulskaitė muzikos mylėtojams pateikė D.Buxtehude choralą „Ateik, pagonių išganytojau“ ir G.Töpfer „Allegro moderato“ iš sonatos d-moll. Muzikos akademijos pirmo kurso magistrantė Aušra Kazlauskaitė vargonavo J.Brahmso choralą ir fugą „O liūdesy, o širdgėla“, choralus: „Už ką tave, mieliausias Jėzau“, „Leisk man…“, preliudą ir fugą a-moll. Kadangi Švč. Trejybės bažnyčia pagrįstai gali didžiuotis puikia akustika, todėl po jos skliautais nuostabiai gražiai skambėjo vilniečių atliekama vargonų muzika.

Viešėdami fiordų šalyje, pasiilgo lietuviškos juodos duonos

Gražina ir Pranas Janulevičiai patenkinti viešnage Norvegijoje

Pumpėniškė Gražina Janulevičienė svečiui gali pasiūlyti kavos, arbatos ar … vandens. Tokį įprotį tikybos mokytoja parsivežė iš Norvegijos. Žavioje fiordų šalyje ji viešėjo praėjusią vasarą.

Ir nelaimė atneša laimę

Žinomam Pasvalio krašto medžio drožėjui ir tapytojui Pranui Janulevičiui pernai gerokai nepasisekė. Dirbdamas žmogus susižeidė ranką. Pasvalyje jis lankėsi pas gydytoją R.Rastauską. Medikas supažindino tautodailininką su norvegu Germundu Janstveitu. Tuo metu su labdara jis buvo atvykęs į Pasvalį. Svečią domino dirbiniai iš medžio, Germundas ir Pranas gana greit susidraugavo. Tuo pačiu atvykėlis pakvietė lietuvį paviešėti jo gimtojoje Norvegijoje.
Greit bėgo pumpėniškiui viešnagės dienos fiordų šalyje. Susiruošus grįžti į namus, jį kitai vasarai vėl užkvietė atvykti pasisvečiuoti. Tik šį kartą – jau su žmona Gražina.

Teko paimti anglų kalbos vadovėlį

Pranas bei Gražina kartu mokėsi Pumpėnų vidurinėje mokykloje. Buvo bendraklasiai. Jiems privaloma užsienio kalba buvo prancūzų. Žinodami, kad teks vykti į Norvegiją, abiem šį kartą reikėjo mokytis anglų kalbos. Kursus lankė Panevėžyje. „Teko pradėti nuo kalbos griaučių, o paskui juos mėsyte apauginti“, - prisiminę anglų kalbos mokslus šypsojosi Janulevičiai. Abu geru žodžiu minėjo šios užsienio kalbos dėstytoją panevėžietę Dalią Raišelienę.

Plačiaburniai ir „cezariai“

Buvęs Atkuriamojo Seimo narys rašytojas Saulius Šaltenis po pirmųjų atgimusios Lietuvos Prezidento rinkimų, kai buvo išrinktas LKP-LDDP pirmasis sekretorius A.Brazauskas, rašė, ką papasakojo rašytojui jį aplankiusi buvusi Sibiro tremtinė. Ji džiaugėsi, kad prezidentu neišrinko ambasadoriaus Stasio Lozoraičio, nes jai būtų buvę gaila tokio inteligentiško žmogaus. „Juk suėstų mūsų plačiaburniai, kaip Dievą myliu, suėstų! Net bažnyčioj į minkštas mūsų tautiečių galvas pakuždom leido gandus, kad esą ponas Lozoraitis keturias žmonas turėjo ir atvažiavo, iššvaistęs visą Lietuvos auksą, apiplėšti paprastų darbo žmonių ir pensininkų! Bet kaip daugiau galima apiplėšti? Dabar atėjo tokie laikai, kad baisu ir numirti. Šitokios laidotuvių kainos! Štai jau iš ligoninės neatsiima mirusiųjų – juk kitam reikėtų viską iki paskutinio siūlo parduoti, kad bent kiek žmogiškiau artimą palaidotų, o ką paskui pačiam daryti plikam? Gal iš karto kapan irgi gult? Viešnia sapnuoja mirusius, ji labai nori juos užtarti, ji ir Vilniun atvažiavus bažnyčioj vis aukoja Mišioms už mirusiuosius. Ji purto galvą: ne, šita valdžia nieko gero nepadarys gyviesiems. Ji tik prašo pasakyt, kad jeigu valdžiai nemieli gyvieji, tai tegul nors mirusius gerbia… Skaitau Gogolio „Mirusias sielas“ – kur tu šitaip leki, Lietuva plačiaburne, kaip trikinkė, - su šitokiais vežikais, su mirusiom ir gyvom, priblokštom sielom?..“ (S.Šaltenis „Pokalbiai prieš aušrą“, Vilnius, 1995). Manau, atleis skaitytojai už tokią ilgą citatą, bet kitaip neišeina. Kaip šiandien parašyta. Tik rašytoją aplankiusi Sibiro golgotas perėjusi tremtinė nepasakė dar vieno dalyko. Plačiaburniai, dorodami Lietuvą, besiskelbiantys „socialiai orientuotos“ politikos šaukliais, paprastų žmonių gynėjais, pirmiausia nepamiršta savųjų, anot kito rašytojo, - grupės draugų. Antai Kalėdų išvakarėse Premjeras nusprendė dar kartą pamaloninti ištikimiausius ir didžiai nusipelniusius savo patarėjus ir šiaip padariusius Premjerui daug gerų darbų. Tik nežinia, kodėl tai buvo atlikta prieš Kalėdas. Galėjo tai padaryti kiek anksčiau – minint „didžiojo spalio“ metines. Juk daugeliui pamalonintųjų tai kur kas didesnė šventė, buvusi anksčiau. Ir mes labiau suprastume tą maloningą jo gestą.