Atnaujintas 2003 m. sausio 8 d.
Nr.2
(1106)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Atmintis
Žvilgsnis
Lietuva



PRIEDAI


(atnaujinta)

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

Šiame numeryje:

Trisdešimt septintą kartą

16. Lietuviai prievartinėje karinėje tarnyboje SSRS kariuomenėje 1945-1991 metais

Bažnyčia dialoge dėl Europos integracijos

SU NAUJAISIAIS METAIS!

 

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

16 puslapių trečiadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapių penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejų savaitės numerių - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815


Prezidentas - naujas, rūpesčiai - seni

Dabartinis prezidentas Valdas Adamkus (dešinėje) ir antrajame Prezidento rinkimų rate išrinktas naujasis prezidentas Rolandas Paksas

Z. Vaigauskas: rinkimai - demokratiški

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas antrąjį Prezidento rinkimų ratą apibūdino kaip vykusį laisvai, sąžiningai, pagal tarptautinius demokratijos standartus.
Prezidento antrojo rato rinkimų išankstiniai balsavimo rezultatai pirmadienį buvo pateikti VRK surengtoje spaudos konferencijoje. Daugiausiai rinkėjų balsų antrajame Prezidento rinkimų rate Liberalų demokratų partijos lyderis Rolandas Paksas gavo Šalčininkų rajone ir Visagino mieste. Čia už jį balsavo apie 80 proc. sekmadienį rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Išrinktojo Prezidento R. Pakso gimtinės Telšių miesto rinkėjai taip pat buvo palankūs savo žemiečiui. Čia už jį balsavo beveik 75 proc. rinkėjų. Kitose Lietuvos rinkimų apygardose R. Paksas gavo kiek mažiau rinkėjų balsų. Tačiau bendras rinkimų rezultatas - beveik 55 proc. rinkėjų balsų R. Pakso naudai - padėjo iškovoti jam šalies vadovo postą penkerių metų kadencijai.
Dabartiniam šalies vadovui Valdui Adamkui antrajame rinkimų ture rinkėjai nebuvo tokie palankūs. Už pirmojo rato lyderį sekmadienį balsavo per 45 proc. rinkėjų. V. Adamkus nugalėjo tik 5-iose iš 60-ties Lietuvos rinkimų apygardų. Pirmenybę dabartiniam šalies vadovui atidavė Palangos, Birštono, Vilniaus, Kauno ir Kauno rajono rinkėjai.


Ketvirtadalis piliečių Lietuvai nupirko katę maiše

Rolandas Paksas su šeima balsavo sostinės Šilo 105-ojoje rinkimų apylinkėje Antakalnyje

Vienas politologas prieš antrąjį Prezidento rinkimų ratą sakė, kad, jeigu Rolandas Paksas taps Lietuvos Prezidentu, tai bus didžiausias demagogijos stebuklas. Ir nereikia kartoti žodžio populizmas. Demagogija ir populizmas - gana skirtingos, nors ir panašios sąvokos. Anot to politologo, populisto terminas galėtų būti vartojamas nebent vulgariam išsišokėliui, įžūliam nemokšai, įgijusiam habilituoto daktaro laipsnį, pagaliau kokiam nors televizijos klounui, siekiančiam savo pigiais tauškalais įgyti populiarumą ir užsidirbti milijonus, apibūdinti. Politikoje gi toks populizmas yra tikriausia demagogija. Tiesa, naujai išrinktas Prezidentas yra gyręsis, kad vidurinėje mokykloje mokėsi lotynų ir graikų kalbų, tad turėtų žinoti, kad žodis demagogija senovės Graikijoje buvo ne toks jau blogas: „demos agogos“ - liaudies vadovas. Vėliau šiuo žodžiu visame pasaulyje ir toje pačioje Graikijoje demagogais imta vadinti tokius „liaudies vadovus“, kurie bet kokiomis priemonėmis, nesiskaitydami su jokiais ideologiniais ar moraliniais principais, brovėsi į valdžią. Per dvylika atkurtosios nepriklausomybės metų Lietuvoje tokių buvo ne vienas. Tačiau valstybės vadovu nuo vasario pabaigos tapsiantis lakūnas pralenkė juos visus. Na, nebent „ubagų karalius“ V.Šustauskas galėtų jam prilygti. Užtat „prakišęs“ rinkimus, ir pakvietė savo gatvinius triukšmadarius atiduoti balsus R.Paksui. O dėl lotynų ir senovės graikų kalbų mokėjimo, tai ir čia, kaip ir visur kitur, būsimasis Ekscelencija pasigyrė. Visiškai aišku, kad jis puikiai moka tik rusų kalbą. Tą jis ir pats per Lietuvos radiją prisipažino bene paskutiniąją rinkimų kampanijos dieną. Laidos vedėjo, drįsusio kukliai paklausti, kokiu būdu būsimasis Prezidentas privers Lietuvos žmonių naudai ir gerovei dirbti ministrus bei kitus aukštus valdininkus, jis atsakė labai paprastai. Atseit išsikviesiąs ministrus į savo kabinetą ir griežtai pasakysiąs „porą žodžių ta kalba, kurios, kaip tikisi, lietuviai dar nepamiršo“… Taigi vadovavimo valstybei stilius nubrėžtas pakankamai aiškiai. Tik iš kurgi „jaunas ir žavingas“ lakūnas spėjo išmokti tokio stiliaus? Žinoma, jis nuo komjaunuoliškos ir partinės jaunystės laikų. Kaip ir dera Leningrado lakūnų mokyklą baigusiam buvusiam sovietinės armijos majorui, kurio rekomendacijoje į aukštesnes pareigas buvo rašoma, jog „draugas R.Paksas gerai supranta partijos politiką ir ją vykdo“. Taigi A.Brazausko ministrų kabineto nariai jau greitai gali būti išvaikyti.


Kelio ženklas

Vaidotas Daunys 1992 metais

Ir lyg idėja, šalnos pakąsta – kelio ženklai.
Klausyk, tai banga praeities, mums ieškanti kranto!
Jos viršūnėje švysteli tie, kas gelmėj pasiryžta,
Štai tyli paslaptis obelies, sprogstančios vėjy!

Tik šviesos ilgesys mums įduoda į ranką po plunksną,
Po paukštį akims, po pavasario skrydį veidams,
Skleidžiasi saulėje sapnas, garuoja drėgni mūsų rūbai,
Provėža kovo sniege.

(V.Daunys. „Kelio ženklai“)

Žymiam kultūros veikėjui, poetui, redaktoriui Vaidotui Dauniui sausio 2-ąją būtų sukakę 45-eri. Būtų, jei ne lemtingas skrydis oro balionu.
1995 m. liepos 29 d., šeštadienį, Vingio parke vyko aerostatų varžybų, skirtų V Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, vakarinis skrydis. Oro balionų fiesta – „Padangių gėlės“. Startas buvo numatytas 19 val., bet dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų (vėjas 6 m/sek., gūsiai 9 m/sek.) atidėtas 20 val. Po 20 val. startas buvo atidėtas dar kartą – 20.30 val. Šį kartą jau startavo pirmasis balionas – su teisėju. Maždaug po 5 min. į dangų netikėtai pakilo aerostatas, kurį pilotas dar tik rengė startui… Tai atsitiko dėl techninių nesklandumų. Kai, dar prieš startą atsiplėšęs nuo žemės, dideliu greičiu į viršų šovė oro balionas, jis kartu iškėlė ir gondolą laikiusius žmones. Visi, pakilus balionui, spėjo nušokti, išskyrus Vaidotą. Jis buvo iškeltas į 300 metrų aukštį ir iš ten krito žemyn, į Vingio parko teritoriją. Iš mėlynės aplink jo dešinės rankos riešą nuspręsta, kad gondolą jis laikė virve apsisukęs ranką, todėl laiku nespėjo nušokti. Pilotas kabantį savo komandos narį pastebėjo tik maždaug 100 metrų aukštyje. Griebė už rankų, bandė įtraukti į krepšį. Deja…


Dėl dvasingumo tereikia apsispręsti ir ištverti
Dešimt klausimų kun. prof. Kęstučiui A.Trimakui

Kun. prof. Kęstutis Trimakas nagrinėjo vyro ir moters dvasingumo bei pokalbio su Dievo reikšmę suaugusiesiems. Dešinėje – Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Jau daugelį metų po nepriklausomybės Lietuvoje vieši ir dirba kun. prof. Kęstutis A.Trimakas, gyvenantis užsienyje. Profesorius yra ne tik kunigas, bet ir psichologas, todėl jau daugelį metų yra kviečiamas dėstyti religijos psichologiją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete. Nuolat bendraudamas su jaunimu, gilindamasis į jų vidinius bei to laikotarpio keliamus išgyvenimus, kun. prof. K.A.Trimakas yra parašęs nemažai knygų, įtrauktų į religijos psichologijos seriją, kuriose jis dalijasi sukauptomis žiniomis apie jaunimo patirtį ir įžvalgas, gilinasi į brandžios asmenybės raidą, kuri užsibaigia sąmoningos religinės dimensijos pasireiškimu. Su kun. prof. K.A.Trimaku mes kalbamės apie tikinčio žmogaus situaciją šiandieniniame pasaulyje bei vyrišką ir moterišką dvasingumą.


Pranciškiečių vienuolyne (1)

Pitsburgo pranciškiečių vienuolyno dalis

JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros taryba užsibrėžė tikslą atsekti kažkada Šiaurės Amerikoje lietuvių pastatytus pastatus ir visą tą medžiagą išleisti knyga. Pradėdama įgyvendinti šį projektą, pavadintą „Lietuvių pėdsakai Amerikoje“, Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė surengė kelionę į Pensilvaniją, į pirmąsias lietuvių imigrantų gyvenamas vietas. Ekspedicija, – taip pavadinkime šią kelionę, – 2002 m. liepos 4 d. pajudėjo iš Čikagos; joje dalyvauja pati tarybos pirmininkė M.Remienė, tarybos narė Aušrelė Sakalaitė ir „Draugo“ korespondentė Audronė V.Škiudaitė. Pirmasis sustojimas – Pitsburgas, plieno lydytojų ir angliakasių miestas.

Išvažiavusios anksti rytą, porą valandų prastovėjusios kelyje prieš Klivlendą dėl kažkur priekyje įvykusios avarijos, dienos tikslą pasiekėme gerokai po pietų, kai pranciškiečių vienuolyno administracija jau buvo išėjusi namo. Bet tai mums nė kiek nesukliudė. Užteko tik praverti burną lietuviškai ir pasakyti, jog esame iš Čikagos, kad visos durys mums atsidarytų ir čia prasidėtų nerimastingas šurmulys: viena po kitos pasirodė bent penkios maloniai besišypsančios vienuolės. Ne visos ir ne visus lietuviškus žodžius jos žinojo, bet kuriuos jau žinojo, tarė labai taisyklingai. Nors kelionė buvo puiki ir bendrakeleivės įdomios , bet tai, ką mes pamatėme ir pajutome vienuolyne, nustelbė visus kitus dienos įspūdžius.
Pirmiausia mes sutikome ses. Ignaciją, OSF. Jos tėvelis Trimirka kilęs iš Dzūkijos, o pati gimusi jau Detroite. Ji - senoviška vienuolė, atkakliai dėvinti pranciškonų virvę ant juosmens ir didžiulį pranciškonų rožinį su septyniomis paslaptimis prie juostos. Daugiau taip apsirengusių nepastebėjome. Dauguma dėvi pasaulietiškus rūbus, dalis - ant galvos dar veliumėlius. Čia gyvena antros kartos Amerikos lietuvaitės. Vienintelė ses. Michel, OSF - Aušrelė Gadliauskaitė, kurią sutikome kitą dieną ir kuri mus lydėjo po Pitsburgą, gimusi Lietuvoje. Pitsburgo vienuolyne lietuvių kilmės lietuvaičių yra dar apie 50. O iš viso vienuolyne jų - per 80. Buvo matyti pora juodaodžių veidų, viena kita pietietė, rytietė. Šiandien Pitsburgo vienuolynas jau nebe toks, koks buvo prieš 80 metų, kada čia buvo priimamos tik lietuvaitės. Vienuolyno žydėjimo metais čia gyveno iki 200 seselių; veikė akademija, kuri uždaryta 1991 metais. Brazilijoje 1938 metais buvo įsteigta misija.


Paveiksluose – meilė gimtajam kraštui
Šilališkio Vytauto Pijaus Juraškos dailės darbų parodą aplankius

Domas Akstinas, V.P.Juraškos sesuo Irena Ambrozienė, dr.Vytautas Mikutis, Leonas Juozonis

Švenčiant Švenčiausiosios Aušros Vartų Mergelės Marijos - Gailestingosios Motinos šventę, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centre jo direktoriaus Antano Kazlausko, vyr.režisieriaus Stasio Žaludos bei Žemaičių kultūros draugijos seniūno Kazimiero Jukniaus iniciatyva buvo surengta Šilalės krašto žemaičių kultūros diena. Susirinkęs gausus būrys Šilalės krašto saviveiklininkų ir dar daugiau žiūrovų gražiomis žemaitiškomis dainomis, puikiais šokiais bei išradinga kūrybine vaidyba parodė, kad Šilalės krašto žmonės sugeba ne tik gerai dirbti, bet ir kūrybingai pratęsti žemaičių krašto tradicijas, užbaigtus darbus palydėti šauniomis dainomis, skatinančiomis pagarbą narsiesiems kovotojams už Žemaitijos krašto laisvę ir ryžtą naujiems darbams.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija