Atnaujintas 2003 m. vasario 12 d.
Nr.12
(1116)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Kultūra
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Poezija
Literatūra
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Apie vieną gajų šmeižtą

Skaitydamas Marijampolėje gyvenančio rašytojo Justino Sajausko publikaciją „Karas tebevyksta“ („XXI amžius“, 2003 01 15, Nr. 4) suvokiau, kad autorius yra įsitikinęs, jog KGB karininkas Nachmanas Dušanskis dalyvavo ypatingu žiaurumu pasižymėjusiose Rainių žudynėse: „Tik Dušanskis primena vieną Rainių budelių, tačiau Rainiuose „darbavosi“ Nachmanas“… Nepaisant to, kad net eiliniai istorijos mėgėjai jau seniai išsiaiškino, kad N.Dušanskis su Rainių tragedija tiesiogiai nėra susijęs, vis dar atsiranda šio fakto nežinančiųjų bei kitus klaidinančiųjų. (Šiuo atveju klaidinami „XXI amžiaus“ skaitytojai.)
Iš kurgi atsirado šios „žinios“? Publikacijoje „Rainiai“ („Gimtasis kraštas“, 1988 m. Nr. 42) rašoma: „Iš raštinės išėjo Raslanas ir Dušanskis“. (Iš kalėjimo prižiūrėtojo Žutauto parodymų vokiečiams.) Šis vienintelis, visiškai kitais liudijimais nepatikrintas faktas ir sukėlė visą bangą tvirtinimų apie ypatingu žiaurumu pagarsėjusį kagėbistą, Rainių budelį N.Dušanskį.

Kombinuota čekistų niekšybė

Dirbant tiriamąjį darbą buvusiuose KGB rūmuose (dabar – Ypatingos reikšmės archyvas), teko dokumentuose aptikti visokiausio melo ir niekšybių, siekiant žlugdyti teisėtą Lietuvos patriotų kovą. Siekdami vykdyti savo šūkį: „Čekistas be agentūros – ne čekistas!“, visokiais prievartos būdais čekistai kūrė agentūros tinklą, tik, deja, kaip rodo archyvo medžiaga, didelė dalis prievarta užverbuotųjų čekistams dirbo blogai, išsisukinėjo, o dažniausiai – prisipažindavo partizanams ir svyravo pranešimais tarp čekistų ir partizanų. Tiesa, čekistai daugumą agentų ir vadino „dvurušniki“. Žmonės ieškojo būdų išlikti, netampant visiškais niekšais. Suprantama, tik tvirtos valios ir ryžtingi patriotai nėjo su čekistais į jokius kompromisus – geriau kalėjimas, bet ne išdavystė.
Ir Antikos laikais, ir Viduramžiais, ir pagaliau mūsų laikais kariaujantieji laikosi tam tikrų dorovinių taisyklių, tik, deja, sužvėrėjusiems čekistams ir jų ideologiniams vadams – komunistams negaliojo jokios bendražmogiškos taisyklės. Pateiksiu pažodžiui į lietuvių kalbą išverstą dokumentą (F-15, Nr. 23, B. 288, 1951, Skaudvilės MGB, Nemakščių skyrius): Visiškai slaptai. Klaipėdos srities MGB valdybos viršininkui drg. Seninui Specpranešimas. Apie organizuotos kombinacijos kompromituoti banditą Laurinaitį-Žeimelį įvykdymą. Iš mūsų turimos agentūrinės sekimo medžiagos buvo žinoma, kad banditų grupės vadeiva Laurinaitis Antanas, Kazio s., slapyvardžiu Žeimelis, tarp kitų banditų yra įtariamas, nes 1950 metais du kartus pakliuvo į kareivių apsuptį, kur nukauta penki banditai, du sužeisti, tarp jų – ir gaujos vadeiva Milkintas Juozas, o Laurinaitis paspruko raitas ant arklio.

Įspūdžiai iš Juodkrantės

Per Lietuvos televiziją itin dažnai girdime propaguojamą „Europos parką” su eksponuojamomis unikaliomis svetimtaučių sukurtomis skulptūromis, tačiau pamirštama pasakyti apie bilietų kainas, o norint fotografuoti - ir papildomus bilietus.
Ir tada kyla mintis – argi mes, lietuviai, nieko nebesugebėjome padaryti ir niekur, be to įkyriai peršamo Europos parko, jokių skulptūrų daugiau Lietuvoje nebėra?
Ši mintis vėl netikėtai iškilo pabuvojus Juodkrantėje. Visi yra girdėję apie šį nedidelį kurortinį miestelį, esantį tarp Kuršių Nerijos ir Baltijos jūros. Jis tvarkingas ir gražus, malonūs jo šeimininkai, įspūdinga gamta. O į tą nepakartojamą gamtos grožį subtiliai įsilieja Kuršių nerijos krantinė, skulptūros miestelyje ir ypač Raganų kalno ekspozicija. Čia rymo tautodailininkų iš visos Lietuvos darbai - nuo itin garsių iki mažiau žinomų menininkų, – tačiau kiekvienas jų palikęs savo širdies šilumą, skleidžiančią gerumą, liudijančią meilę savo Tėvynei, papročiams. Eini, grožiesi ir galvoji, kodėl apie šią ekspoziciją niekas neskambina varpais? Gal dėl to, kad čia nereikia pirkti bilieto, gal dėl to, kad galima be papildomo mokesčio fotografuoti… O kiek tokių skulptūrų parkų visoje Lietuvoje? Ir kodėl mes, lietuviai, taip nebranginame to, ką turime, ką kuriame, ko pavydi atvykę užsieniečiai?
Raganų kalno ekspozicijos 71 skulptūrą menininkai sukūrė per tris vasaras (1979-1981). 1988 metais skulptūrų ansamblį papildė dar dvylika darbų, daugiausia žaidybinio pobūdžio: sūpuoklės, kalneliai, kėdės. 1999 metų pavasarį eksponatai buvo restauruoti.