XXI amžius

Lietuvos kūrėjų autografai

Prof. Stanislovas Sajauskas

Autorės nuotrauka

Taip pavadinta paroda atidaryta Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 85-osioms metinėms.
Pasak parodos autoriaus prof. Stanislovo Sajausko, autografas - tai parašas, ranka rašyta dedikacija. Parašas dažnai tvirtinamas asmeniniu herbiniu arba įstaigos antspaudu. Daugybė žymių žmonių, patvirtinusių savo parašais įvairius dokumentus, kūrė Lietuvos valstybę. Tai autoriaus asmeniniame archyve sukauptų dokumentų, laiškų, knygų, pažymėtų parašais iškiliausių asmenybių, atsidavusių tautos dvasiniam atgimimui, pasipriešinusių nutautinimui, kovojusių dėl Lietuvos valstybingumo ir laisvės, paroda. „Šie taurūs žmonės, kūrę Lietuvą kantriu, atkakliu darbu, kiekvienas pagal savo išgales, nelaukdami tinkamo pagerbimo ir jų darbo įvertinimo, šiandien turi progą vėl atgyti mūsų prisiminimuose. Dažnai kęsdami persekiojimus, tremiami, žudomi, jie kūrė Lietuvą ateities kartoms. Taigi ir mums“, - parodos atidaryme kalbėjo buvęs tremtinys prof.S.Sajauskas gausiai susirinkusiems likimo broliams. Žymių visuomenės veikėjų giminės ir artimieji paskolino šiai parodai autentiškus, neretai unikalius eksponatus. Jubiliejinė paroda veiks iki gegužės mėnesio.
Lietuvos kūrėjų autografų paroda suskirstyta į penkias sąlygines grupes: švietėjai, knygnešiai, valstybės vadovai, rašytojai ir poetai, kariškiai ir dvasininkai. Seniausias ir unikaliausias Lietuvos kūrėjų autografų parodos eksponatas - Didžiojo kunigaikščio Vytauto išleistas Privilegijos dokumentas, kuriuo Žemaičių vyskupijai ir kapitulai suteikiama žemių ir žmonių. Jis buvo parašytas lotynų kalba, gotišku šriftu ant pergamento ir datuotas 1421 m. birželio 22 d. Deja, čia neaptinkame DLK Vytauto autografo. „Dėl visai paprastos priežasties, - sako prof. S.Sajauskas, - nes didikas rašyti nemokėjo“.
Kitas unikalus eksponatas - Jono Frydricho Sapiegos aktas, surašytas Varšuvoje 1748 m. gruodžio 4 d., patvirtintas jo parašu ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Frydricho Augusto III antspaudu.
Parodoje galime susipažinti su tokių įvairiapusių asmenybių, kaip Žemaičių vyskupo, blaivybės ir knygnešių sąjūdžių įkūrėjo, rašytojo ir istoriko Motiejaus Valančiaus, „Aušros“ įsteigėjo, mokslininko, gydytojo, visuomenės veikėjo ir Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus, mokslininko, rašytojo, profesoriaus ir prelato Adomo Jakšto autografais. Taip pat čia galime matyti ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų parašus.
1918 m. vasario 16-oji Lietuvos kūrimo istorijoje nubrėžia savitą ribą, kada pasikeičia jos kūrimo metodai ir priemonės. Ginklu apgynus Lietuvos laisvę nuo bolševikų, bermontininkų ir lenkų agresijos, susirūpinta kelti Lietuvos mokslą, meną, kūrybą. Nepaprastai galingas impulsas buvo 1922 m. vasario 16 d. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas, išugdęs daugybę žymių valstybės veikėjų. Dauguma jų gynė Lietuvos valstybingumą ir laisvę dviejų sovietinių bei nacių okupacijų metu.
Parodoje daug eksponatų, susijusių su pačia žiauriausia priespaudos forma - sovietų fiziniu ir dvasiniu tautos genocidu ir nuo jo nukentėjusiais Lietuvos piliečiais, išblaškytais po pasaulį, ištremtais į Sibirą, nužudytais KGB rūsiuose ir sovietiniuose lageriuose. Tai pasaulio lietuvių vyskupo Vincento Brizgio Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio atvirlaiškis iš Sibiro, partizanų vadų generolo Jono Žemaičio-Vytauto dokumentas ir brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymas, pusę amžiaus išsaugotas žemėje.
Parodos stenduose didelę dalį užima į Lietuvos Katalikų Bažnyčios martirologiją įrašytų kankinių - vyskupo Vincento Borisevičiaus, arkiv. Mečislovo Reinio, arkiv. Teofiliaus Matulionio, vysk. Prano Ramanausko bei ilgai sovietų valdžios persekioto Katalikų Bažnyčios kardinolo Vincento Sladkevičiaus - pasirašyti unikalūs dokumentai.
Lietuvos kūrėjų gretą papildo ir Lietuvos meno, kultūros, mokslo, žymių visuomenės veikėjų vardai, palaikę lietuvišką patriotinę dvasią, atvedę Lietuvą į Sąjūdį, atgimimą ir 1990 m. kovo 11-ąją. Tai Adolfas Šapoka, Paulius Galaunė, Zenonas Ivinskis, Lionginas Šepka, Vytautas Žemkalnis-Landsbergis vyresnysis, Bernardas Brazdžionis, Mykolas Žilinskas, Kęstutis Genys ir daugelis kitų valstybės kūrėjų, kuriuos pamatysite, su kuriais pabūsite, atėję į šią unikalią parodą.
Parodos rengėjai - Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus specialistai prof. Stanislovas Sajauskas ir Janina Abdulskytė šiai jubiliejinei parodai parengė išsamų katalogą. Šis muziejus iš savo fondų parodai paskolino keletą ypač vertingų senovinių eksponatų. Taip pat itin retus dokumentus su autografais paskolino knygininkas Vidmantas Staniulis, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado brigados generolo, sovietų kankinio Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė Skokauskienė, rašytoja tremtinė Antanina Garmutė, Kazimiera Galaunienė, Julija ir Saulius Lukėnai, kolekcininkas Steponas Čaikauskas ir daugelis kitų.
Parodos autorius sakė, jog labiausiai yra dėkingas Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, A.ir P. Galaunių namų, J.Zikaro namų, Mykolo Žilinsko dailės galerijos, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus bendradarbiams už pagalbą komplektuojant eksponatus, ypač Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui, suteikusiam šiai parodai ne tik pastogę, bet ir vertingiausių eksponatų net iš Vytauto Didžiojo laikų.

Rūta BAUŠAITĖ
Kaunas