Atnaujintas 2003 m. vasario 26 d.
Nr.16
(1120)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Susitikimai
Atmintis
Žvilgsnis
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Politikos užkulisiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dvasios broliai, tiesę tiltus tarp kultūrų ir tautų

Valstybinė įmonė „Lietuvos paštas“ išleido pašto ženklą, pagerbiantį Šveicarijos sūnaus ir Lietuvos patrioto, iškilaus mokslininko, visuomenės veikėjo, Eltos įkūrėjo, aktyvaus prieškario katalikų veikėjo, filosofijos daktaro, profesoriaus Juozo Ereto (1896 - 1984) atminimą. Pašto ženklo autorė – dailininkė Aušrelė Ratkevičienė

Vilniaus viešojoje A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatyta Juozo Ereto knyga “Kazys Pakštas”. Bibliotekos Šveicarijos skaitykloje vykusiame minėjime kalbėta apie du didžiuosius vyrus, išvariusius gilią vagą lietuvių kultūros istorijoje. Šveicaro J.Ereto knygą apie vieną didžiausių lietuvių geopolitikų ir kultūros žmonių prof. J.Pakštą parengė Baltoskandijos akademija ir išleido leidykla “Pasviręs pasaulis”. Kodėl “Baltoskandijos tiltų” serijai pradėti pasirinktas J.Ereto veikalas? Pasak Baltoskandijos akademijos pirmininko dr. Silvestro Gaižiūno, K.Pakštas yra didysis Baltoskandijos tiltų iniciatorius, prieškariu plačiai populiarinęs šitą idėją.
Ši J. Ereto knyga pirmą kartą buvo išleista 1970 metais Romoje, Lietuvių katalikų mokslo akademijoje. Po 2001 metais “Naujojo amžiaus” išleistos J.Ereto knygelės “Užmirštieji baltai” tai antras J.Ereto veikalas, šiais laikais pasirodantis Lietuvoje.

Kultūrų sintezės puoselėtojai

S.Gaižiūnas pristatė J.Ereto knygą jos kūrybinės laboratorijos kontekste. Reino tėkmė yra tas veidrodis, kuriame galime pamatyti paties J.Ereto gyvenimą, jo dvasios tėkmę Baltijos jūros link. Iiš Šiaurės į Pietus keliavo Gėtė, Herderis, Nyčė ir Tomas Manas. Šiuo keliu amžiaus pradžioje skuba ir K.Pakštas. Atvirkštine kryptimi – iš pietų į šiaurę – savo likimo pasitikti keliauja šveicaras medikas ir alchemikas Paracelsas, o XX amžiuje – J.Eretas. S.Gaižiūno žodžiais tariant, tarp šiaurės ir pietų bręsta svarbiausios XX a. lietuvių kultūrinio proveržio idėjos. Tarp šių polių vienas kitą sutinka J. Eretas ir K. Pakštas – du bendraminčiai ir juodu vienas kitą uždega grandioziškiems visuomeniniams projektams, originalioms kultūros akcijoms, kūrybiniams darbams.

Autobiografinė poezija

Poetė ir vertėja iš armėnų kalbos Marytė Kontrimaitė pristatė naują savo poezijos knygą „Palei pat gyvenimą“

Marytė Kontrimaitė katalikiškos spaudos skaitytojams yra seniai žinoma. Vos pradėjus eiti katalikiško moterų sambūrio leidiniui „Caritas“, ji tapo redkolegijos nare, daug rašė. Kai kuriuose straipsniuose esama autobiografinių detalių. „Kadaise, dar vaiką, tėvai mane slapta su svetimais žmonėmis išsiuntė iš Sibiro. Ilgus ketverius metus gyvendama pas gimines laukiau grįžtančių tėvų. Nors buvau išmokyta melstis, bet iki aštuonerių metų neregėjusi apeigų, todėl visos katalikiškos šventės nepaprastai jaudino ir rėžėsi atmintin. Vienas pirmųjų mano, devynerių metų „poetės“, eilėraštis yra iš Žolinės“, - skaitome 1990 metų aštuntajame „Caritas“ numeryje.
M.Kontrimaitė yra išleidusi tris eilėraščių knygas. „Kristalų atskalos“ išėjo 1971 metais, „Dienų veidai“ – 1982-aisiais, „Palei pat gyvenimą“ – 2002 metais. Pastaroji knyga Rašytojų sąjungos klube Vilniuje visuomenei pristatyta vasario 10 dieną. Anot Valentino Sventicko, ši knyga ryškiai išsiskiria iš dabartinio postmodernistinio poezijos konteksto. M.Kontrimaitė savo eilėraščiuose pasakoja apie tai, ką patyrė, ką išgyveno. Užvertus paskutinį puslapį, jau žinai apie jos tėvus, dukteris Vegą ir Justiną, vyrą Ruslaną, jos santykį su Dievu. Kalbėjimas paprastas ir aiškus. Štai posmelis, surimuotas besilankant Pivašiūnuose, žvelgiant į Šventojo Tėvo leidimu karūnuotą tamsaus gymio didžiulėmis akimis Švč. Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos veidą.