Atnaujintas 2003 m. vasario 26 d.
Nr.16
(1120)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Susitikimai
Atmintis
Žvilgsnis
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Politikos užkulisiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

1. „Žaidimas baigtas“

Žiema jau eina į pabaigą. Niekas nežino, kas pirmas sumanė prie tilto lesinti gulbes. Beje, tai ir nesvarbu. Žmonės dažnai ateina čia, į senamiestį. Vieni lesina savo numylėtines, kiti tiesiog gėrisi gracingais paukščiais, dar kiti neskubėdami vaikštinėja krantine ir daugybe senųjų gatvelių. Jiems atsiveria puikus vaizdas: upė, daugybės senamiesčio namų ir pastatų atspindžiai, tarp kurių mažais baltais debesėliais šviečia didingi paukščiai. Jie tarsi užburia, suteikia tikros laisvės pojūtį. Štai ir aš šiandien vėl einu krantine. Neskubėdamas vaikštinėju ir staiga susigriebiu, kad galvoju apie Moldovą. Kas gi ten vyksta?
Aišku, kad, būnant ten, sunku išvengti vienokios ar kitokios įtakos. O čia, per atstumą, Kišiniovo įvykiai atrodo kiek kitaip.
Pirma, kas krenta į akis, tai, kad kažkas labai nori būti istorinių įvykių centre. Būtent taip, ir ne mažiau. Ir reikia, kad apie tai sužinotų Europos bendruomenė, dar geriau - visas pasaulis. Tiesa, šioje „epochinės reikšmės ir lemtingoje“ situacijoje galima įžvelgti kai ką labai pažįstama, ne kartą matyta ir girdėta. Antra, be abejo, vėl bus „persėdama“ iš vienų krėslų į kitus. Ypač tai sakytina apie Kišiniovo valdininkus, nes jie šiuo požiūriu labai patyrę. Jie gi aiškiai suvokia, kad pasikeičia tik kai kurie ministrų portfelių savininkai, o dauguma įvairių departamentų, ministerijų ir t.t. darbuotojai - praktiškai niekada. Bet šį kartą, matyt, teks kažkiek nusileisti „provincialams“ ir dar dėl savo vaikelių, jau spėjusių atsidurti Europoje.