Atnaujintas 2003 m. kovo 12 d.
Nr.20
(1124)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Parodos
Švietimas
Žvilgsnis
Atmintis
Lietuvių spaudos puslapiuose
Pasaulis
Pozicija


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vyskupai ragina eiti su vieninga Europa ir drąsiai pasitikti ateitį

Šv.Kazimiero, Lietuvos ir pasaulio lietuvių jaunimo globėjo, dieną Lietuvos vyskupai paragino visus šalies piliečius dalyvauti referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. (Kreipimosi tekstą publikavome praėjusio penktadienio numeryje.)
Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje kardinolas A.J.Bačkis sakė, kad ganytojai jaučia moralinę pareigą pasisakyti už stojimą į Europos Sąjungą. Kreipimasis visų pirma skirtas tikintiesiems, tačiau vyskupams rūpi visų Lietuvos žmonių gerovė ir visos Europos tautų bendras gėris. Vyskupų nuomone, būsimas referendumas yra toks svarbus įvykis, kad niekam nevalia likti nuošalyje.
„Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo buvo siekiama pertvarkyti Lietuvos gyvenimą pagal principus, kurių laikosi Vakarų pasaulis. Tai ne tik demokratija, laisvos rinkos ekonominis modelis, bet taip pat ir pagarba žmogaus teisėms, socialinis teisingumas, solidarumas tarp tautų, sąžinės laisvė ir valdžios tarnavimas savo žmonėms. Taip jau gyvena daugelis Vakarų Europos kraštų, ir, ačiū Dievui, per trylika metų ir pas mus toli nueita į tą pusę: pasikeitė ir žmonių galvosena, ir įstatyminė bazė,“- sakė kardinolas. Jis mano, kad jau esame europiečiai, bet dar stovime ant Europos Sąjungos slenksčio – durys atsivėrusios ir atėjo laikas žengti paskutinį žingsnį, t.y sugrįžti į Europos tautų šeimą, kuriai priklausome nuo Mindaugo laikų. „Esame suaugę su krikščioniška Europa ir šiandien viešai sakome, kad norime joje būti“.
Kardinolas teigė žinąs žmonių vargus, nusivylimą, tačiau pabrėžė, kad, jo didžiausiu įsitikinimu, pasaulis eina solidarumo (ne globalizacijos), vienybės keliu, ir žmogus negali būti vienas, jam reikia kito žmogaus. Taip šiandien ir tautos neturi būti vienos, Lietuva negali izoliuotis. „Tik priklausydami Europos Sąjungai galėsime sėkmingiau ginti savo teises, garsiai skelbti savo pažiūras, skelbti savo kultūrą, savo tradicijas. Manau, net galėsime prisidėti prie Europos statymo ant krikščioniškų principų,“ – sakė kardinolas. Todėl jis kvietė nebijoti žengti pirmyn į saugesnį, ramesnį, teisingesnį, kultūringesnį Europos gyvenimą.
„Jei prarasime šią progą, gal reikės ilgus metus gailėtis, kad nenorėjome eiti balsuoti“, – svarstė kardinolas ir citavo vyskupų laiško sakinį: „Nuo referendumo rezultatų priklausys, ar neteks į vešlų kaimyno sodą vėl su pavydu žvelgti per tvorą“.
Į klausimą, kokios žmonių nuotaikos vyskupus pasiekia iš parapijų, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila atsakė, kad dalis žmonių svarsto, svyruoja, yra nemažai aiškiai apsisprendusių už Europos Sąjungą, kaime dalis apsisprendę neigiamai. „Manome, kad vyskupų nuomonės išsakymas jiems padės“, - sakė vyskupas.
Iki referendumo vyskupijos planuoja rengti kunigų susirinkimus, į kuriuos kvies buvusį vyriausiąjį euroderybininką Petrą Auštrevičių. Iš jo tikimasi nuodugnesnio ES problematikos pristatymo. Kunigai, tiesiogiai bendraujantys su daugeliu žmonių, norėtų išgirsti atsakymus ir į kai kuriuos konkrečius klausimus. Vyskupas R.Norvila pasakojo kartais girdįs, kaip kaime žmonės tendencingai kalba: jei įstosime į Europos Sąjungą, nesupirks pieno, nesupirks runkelių. „Nežinau, kas skleidžia tas kalbas, manau, jos turi tam tikrą šaltinį, bet kai kuriuos žmones tai labai paliečia, jiems rūpi, kaip toliau bus, todėl susitikimas su P.Auštrevičiumi ir daugelis kitų konkrečių pokalbių gali suteikti aiškumą“,- sakė vyskupas.
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas teigė, kad ir Panevėžio vyskupijoje jau surengtas ne vienas kunigų susirinkimas, ir kunigai mano, kad Vyriausybė turi didesnį dėmesį atkreipti į kaimo žmones. Mat šie, nematydami konkrečių žingsnių, mano, kad valdžios gražios kalbos tėra tušti pažadai.
Kaip svarbu sklaidyti kaimo žmonių labai dideles abejones, kalbėjo ir Telšių vyskupas Jonas Boruta. Jis pastebėjo, kad kaimo žmonių balsai ne kartą nulemia ir rinkimų rezultatus, o du trečdaliai kaimo žmonių yra pensininkai. Žmonės nuogąstauja, kad bus pasmerkti išmirimui, nes negaus išmokų, neturės pinigų net vaistams. Vyskupas pasakojo buvęs nustebintas vaizdo, kurį pamatė M.Valančiaus tėviškėje atidarant senelių namus. Kaimo žmonės su ašaromis puolę ant kelių prieš naująjį Prezidentą, prašydami nestoti į Europos Sąjungą. „Paprasti kaimo žmonės mano, kad jiems bus blogiau, jie labai išsigandę. Nors smulkmenų nežinome, turėtume daugiau remtis Airijos pavyzdžiu, - siūlė vyskupas. - Airijoje ūkininkai badu neišmirė ir jų niekas Europos Sąjungoje badu neišmarino“. Vyskupas J.Boruta mano, kad mūsų visų uždavinys praskaidrinti kaimo žmones prislėgusį susirūpinimą, kuriuo galbūt ir spekuliuojama.
Tuo tarpu Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis linkėjo lietuviams nenusiminti, drąsiai pasitikti ateitį. „Kiekvienas naujas žingsnis tegul būna drąsus ir užtikrintas. O Dievas visuomet padės, Jis visuomet yra su mumis“, - optimistiškai į ateitį žvelgia Lietuvos kariuomenės ordinaras.

Arvydas JOCKUS

Prezidentas dėkoja


Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas ketvirtadienį nusiuntė padėkos laišką Vyskupų Konferencijai už raginimą tikintiesiems nelikti abejingiems ir referendume balsuoti už Lietuvos ateitį vieningoje Europoje.
Referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje rengiamas gegužės 10-11 dienomis.
Lietuvos valstybės vadovo laiške Vyskupų Konferencijai išreikštas tikėjimas itin svarbia Bažnyčios misija. “Mūsų laukia didelis darbas. Tikiu itin svarbia Bažnyčios misija savo autoritetu ir įtaiga nuolat žadinti dvasingumą, ginti idealus ir amžinąsias vertybes. Eidami šiuo keliu, sukursime pasiturinčią, saugią ir dorovę branginančią Lietuvą”, – rašoma R. Pakso padėkos laiške.
Jame valstybės vadovas taip pat širdingai pasveikino Lietuvos Vyskupų Konferenciją su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena - Kovo 11-ąja.

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija