Atnaujintas 2003 m. kovo 14 d.
Nr.21
(1125)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Šviesiausia diena

Seimo narys Vytautas Landsbergis vėliavų pakėlimo ceremonijoje

Trylika prabėgusių metų nepajėgė ištrinti iš atminties Kovo 11-osios, mūsų valstybės atkūrimo dienos. Kasmet ši diena ypač iškilmingai pažymima Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) narių.
Kovo 7 dieną Vilniaus savivaldybės Didžioji salė buvo pilnutėlė žmonių. Juos šviesiais V.A.Mocarto Divertismento garsais pasveikino M.K.Čiurlionio menų gimnazijos pučiamųjų kvintetas (vadovas A.Taločka). Renginiui vadovavęs TS(LK) Vilniaus miesto koordinacinės tarybos pirmininkas Algirdas Čiučelis žodį suteikė Atkuriamojo Seimo pirmininkui, tuomečiam valstybės vadovui, apdovanotam aukščiausiais valstybės apdovanojimais - Aukso grandine ir Vytauto Didžiojo ordinu - prof. Vytautui Landsbergiui, dabartinio Seimo nariui, TS(LK) partijos vadovui.
Turininga, prasminga ir išmąstyta prof. V.Landsbergio kalba prikaustė klausytojų dėmesį. Jis Kovo 11-ąją pavadino šviesiausia mūsų diena. Iš pirmo žvilgsnio - tai tik kalendorinė diena, tačiau į ją buvo eita per visą okupacijos laikotarpį. Ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo struktūros - Lietuvos valstybės ginkluota savigyna, užsienyje veikę konsultantai ir Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba, Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas ir kitos lietuvių organizacijos brandino mūsų tautą valstybės atkūrimui.

Susitaikymas ir prisitaikymas

Jei nėra nieko, dėl ko verta net mirti, tai lygiai nėra nieko, dėl ko verta ir gyventi.

Dr.J.Girnius

Šiuos žodžius garsusis lietuvių filosofas ir mąstytojas parašė 1964 metais. Ir juos galima visiškai pritaikyti ne tik neseniai išėjusiam į Amžinybę iškiliam lietuvių tautos patriotui Adolfui Damušiui, Lietuvos partizanams ir, deja, nedidelei daliai piliečių, kuriems svarbiausias dalykas buvo, yra ir bus Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė. Tačiau ką gi matome įžengę į keturioliktuosius nepriklausomybės metus? Ogi vien tik neregėtą turto troškimą, nežabotą godulį. Neseniai žinomas rusų fizikas Sergejus Kapica pasakojo, kaip jam teko svečiuotis nepaprastai prabangiuose Kataro emyro rūmuose. Pasak S.Kapicos, tokių turtų jis neregėjęs niekada. Ir ką gi. Tame pačiame Katare visi piliečiai turi teisę į nemokamą mokslą visų lygių mokyklose ir universitete, nemokamą medicininį aptarnavimą. O svarbiausia - nėra elgetų. Patiems neturtingiausiems žmonėms padeda valdžia. Gyvenimo autsaideriams neleidžiama visiškai nugrimzti į dugną.